Bendros astralinės dinamikos

Taigi, jau sugebėjote atsiskirti nuo kūno ir patekote į visiškai naują aplinką. Čia pasaulis visai kitoks, daug intuityvesnis, daug mažiau logiškas ir suvaržytas, negu iki šiol buvome įpratę.
Paprastai dauguma žmonių atsiskyrę nuo kūno pirmiausia patenka į taip vadinamą "Realaus laiko zoną"(toliau RLZ) arba dimensiją, kuri labai primena mūsiškę, be tam tikrų mažų skirtumų ar neatitikimų, kurie kartais pasitaiko, ši zona yra ideali mūsų fizinio pasaulio kopija. Namai, gatvės, daiktai, žmonės, gamtos peizažai, upės, ežerai ir vandenynai, kitos planetos - viskas atrodo identiška kaip ir šioje fizinėje plotmėje ir vyksta realiu laiku (todėl ir vadiname Realaus Laiko Zona). Netgi nakties metu, esant būtent RLZ, viskas būna tamsu, o dienos metu - šviesu. Aš pats net nenorėčiau vadinti šios plotmės tikru astralu, tai greičiau tarpinė stotelė tarp astralo dimensijų ir mūsų fizinio pasaulio - savotiškas perėjimas - nei astralas, nei mūsų fizinis pasaulis. Kodėl? Nes mūsų taip vadinamas "astralinis kūnas" vis dar vibruoja tuo pačiu dažniu, kaip ir fizinio pasaulio dalelės(atomai, molekulės ir t.t.), tačiau "astralinio kūno" vibracijų dažnis jau yra pakankamai diferencijuotas, todėl jau sugebame eiti kiaurai sienomis, negalime paimti į rankas daiktų, nieko pakelti ar kitaip sąlygoti fizinio pasaulio. Tiesa, pereiti kiaurai sienas nėra jau taip paprasta kaip galbūt esate girdėję! Galima ir įstrigti, gali ir nepavykti iš pirmo karto kaip ir ne iš pirmo karto gali pavykti skristi - čia daug lemia mūsų natūralūs įsitikimai, į pasąmonės gilumą įsirėžęs tikėjimas, jog mus veikia gravitacija ir kitaip negali būti. Dėl tos pačios priežasties mes astrale matome ir savo kūną, pirštus, kojas ir t.t. - visa tai tik iliuzija, savo kūną seniai palikot gulėti lovoje, jūs nebeturite jokio fizikiniais parametrais apibrėžiamo kūno(nors mėgstama sakyti, kad žmogus turi daug kūnų viename, astralinį, mentalinį ir t.t. kūnus, tai greičiau tik sąlyginis vertinimas, idėja, negu realybė), dabar jūs esate tiesiog sąmonė klajojanti po įvairias tikroves. Vos tik tai suvoksite - savo kūno jūs daugiau nebematysite. Vos tik atsikratysite senų įsitikinimų ir susikoncentruosite - tuojau pat pereisite sieną ar nuskrisite į dangų. Ir visgi RLZ tai padaryti sunku, nes matydamas tau įprastą fizinį pasaulį nori ir elgtis kaip žmogus su kūnu - nori priliesti, paragauti, užuosti, apžiūrėti(kraipydamas galvą, kurios nė nėra), pašokti, nueiti - visa tai fiziniai veiksmai reikalaujantys kūno su visomis galūnėmis. Man taip pat nelengva atsisakyti savo kūno idėjos, mėgstu jaustis ant dviejų kojų, turėti rankas ir savo įprastą žmogišką išvaizdą, tik pereidamas į gerokai subtilesnius lygmenis pamirštu, jog apskritai turiu kūną ir skrieju be jo.
Taigi sieną kiaurai pereisite tik patikėję, jog tai galite padaryti, skristi taip pat sugebėsite tik patikėję, jog turite tokią galimybę. Čia viskas vyksta jūsų minčių ir tikėjimo pagalba.
Jeigu Realaus Laiko Zona yra gana panaši į mūsų įprastą fizinį pasaulį ir ją galima gana tiksliai nupasakoti, tai kiti("aukštesni", labiau nuo fiz.pasaulio nutolę) lygmenys yra absoliučiai subjektyvūs ir labiau priklausantys nuo keliautojo, negu nuo pačios tikrovės, kurioje esate. Kaip jau minėjau ankstesniuose įrašuose - mes esame neatsiejami astralinio pasaulio kūrėjai ir daugelis astralinio pasaulio detalių yra pavaldžios mūsų sąmonei ir mūsų norams. Mes galim keisti aplinką, peizažus, tačiau galime astralinę tikrovę palikti "likimo valiai" ir tiesiog ją tyrinėti, grožėtis peizažais ir įvairiomis vaizdo instaliacijomis. Dažniausiai mūsų tyrinėjami astralo pasauliai yra kolektyviniai pasauliai - juos sukūrė ir suprojektavo daugelis kitų astralinių ir neastralinių keliauninkų - savo mintimis, troškimais, emocijomis ir kitomis kuriamosiomis priemonėmis.Tačiau svarbu niekada nepamiršti, jog mes taip pat esame neatsiejama to astralinio peizažo dalis ir didelė dalis to, ką mes ten matome, jaučiame ir kitaip išgyvename yra mūsų vidinės asmeninės būsenos priežastis/atspindys.
Iš tiesų panašiai viskas yra ir gyvenime, mes norime tikėti, kad konkrečioje vietoje konkrečiu laiku tiesiog atsidūrėme, tiesiog "taip gavosi", nes "toks jau yra tas fizinis pasaulis", o iš tiesų kiekviena vieta, kurioje atsiduriame, kiekviena tikrovė į kurią įžengiame kažkuo rezonuoja, jungiasi su mūsų vidine būsena, mes visada galime pasirinkti iš tos aplinkos pasitraukti, galime patys sąmoningai projektuotis ir kurti tikroves, kuriose norime gyventi - išvykti, pasitraukti, sukonstruoti ir pastatyti. Tik fiziniame pasaulyje viskas vyksta kur kas lėčiau, čia daugiau kliūčių, barjerų. Astraliniame pasaulyje visa tai vyksta sparčiai, daug spontaniškiau ir nelogiškiau, dažnai sunku sugauti loginę įvykių seką, chronologiją - kodėl viskas klostosi taip ir anaip? kur čia viso ko priežastis nuo ko čia viskas prasidėjo? Dažnai čia jokios priežasties nėra, čia dominuoja visagalė spontanija, akimirkos impulsai, nenutrūkstama vidinių jausmų ir dramų apykaita blaškanti mus "nežinomais" ir "nesuprantamais" keliais.
Daug kas sako, jog po astralą gali tiesiog klajoti ir keliauti ir susidomėjęs viską ką tik panorėjęs tyrinėti. Tačiau vien beprasmiam klajojimui tu ne visada turi galimybių. Astrale dažnai tave veikia keistos ir nesuprantamos traukos jėgos, traukiančios, stumiančios ir kitaip mus veikiančios, nukreipiančios mus ten, kur mes tą akimirką esame kažkam reikalingi. Pvz aš dažnai noriu aplankyti man patinkančias tikroves, galbūt paklajoti po mėgiamas planetas, aplankyti ir susitikti tam tikrus asmenis, tačiau man nepavyksta, nes jaučiu, kad mane kažkas tempia visai kita kryptimi ir neleidžia nė pajudėti iš vietos. Tuojau kyla klausimas - kas tai? kur mane tempia? ko iš manęs nori? Pasąmoningai gali nujausti, kad už tos paslaptingos jėgos slypi kažkas negero, gal net pavojingo, tačiau iki galo niekada nežinai. Tokiu atveju turi tris pasirinkimus - nutraukti astralinį seansą, arba priešintis (o tai labai sunku ir nemalonu, tave kažkas trikdo, negali fokusuotis, tavo kelionė suvaržyta o kartais išvis neįmanoma), arba gali pasiduoti tai nežinomai traukos jėgai ir pasyviai stebėti, kur ji tave nuneš. Pradžioje susidūrus su šia jėga automatiškai kyla grįžimo į kūną reakcija(GKR), nes suveikia baimė, išgąstis. Tačiau vis dažniau keliaujant į astralą pripranti prie šios traukiančios nežinomos jėgos ir atsiranda smalsumas - noras patikrinti, kas čia visgi vyksta. Ir tai yra pats geriausias sprendimas. Tuoj paaiškinsiu kodėl:
1) tu neturi ko prarasti. Astrale negali sutikti tokio pavojaus, kuris kaip nors tau galėtų realiai pakenkti. Tavo kūnas saugus, tavo "siela" nemirtinga ir niekas negali jos laisvės suvaržyti. Tu negali pasiklysti nes minčių pagalba gali visada grįžti ten, kur pradėjai savo kelionę.
2) 80proc. atvejų tu esi kažkam reikalingas. Dažniausiai tai būna tavo artimi giminaičiai, mirę ar dar gyvi, tačiau nesąmoningai klajojantys astralu nakties metu. Rečiau - žmonės, su kuriais gyvenime esi ar būsi susijęs ir tave mėginantys prisišaukti (sąmoningai, ar pasąmoningai apie tave galvodami, sapnuodami ir pan.) ar žmonės, kuriems reikalingas patarimas ar kitokia pagalba. Todėl priešindamasis traukos jėgai tu tiesiog atidėlioji reikalą, kuris yra neišvengiamas ir anksčiau ar vėliau turės būt išspręstas. Pvz įvyko GKR ir grįžai į kūną, bet vėl po kiek laiko patekęs į astralą tu ir vėl susidursi su ta pačia trauka - tuo pačiu žmogum, kuris vis dar turi tą pačią problemą/reikalą ir tu esi jam vis dar reikalingas, ir būsi tol, kol nepasiduosi traukai ir nepatikrinsi, kas ir ko iš tavęs ten nori.
3)Astrale yra būtybė ar tikrovė, kurios būsena labai rezonuoja su tavąją ir jūs turite nemažai bendro apie ką padiskutuoti, pabendrauti, apsimainyti įvairaus tipo informacija - trauka automatiška.
4) Retais atvejais - negatyvios būtybės, demonai, įvairios suinteresuotos grupės, su kuriomis tavo vidinė tikrovė nebūtinai rezonuoja, bet jiems reikalinga tavo energija, dėmesys - jie bando tave prisitraukti jėga. Čia yra ir tam tikras taip vadinamas apsėdimų pavojus, tačiau apie jį pakalbėsiu kitame įraše kiek plačiau. Tiesiog reikia žinoti, kad tokias būtybes atpažinsite iš karto intuityviai, nesvarbu kokiame nekaltame pavidale būtybė pasirodys - jūs galite su jomis bendrauti, tačiau negalima iš jų priimti jokių pasiūlymų, dovanų, paslaugų ir t.t. kurias jos siūlo (dažnai tai bus gana gundantys pasiūlymai, loterijos laimingi skaičiai, artėjančių egzaminų klausimai ir atsakymai ir pan.) - vos juos priimsite, tapsite emociškai/dalykiškai surištas su tokia būtybe ir nuo jos priklausomas. Tokiu būdu atsiveria vartai į apsėdimą. Panašūs principai galioja ir realiame gyvenime. Tačiau apie tai rašysiu kituose įrašuose. Tiesiog nereikia jų bijoti, reikia išsiaiškinti ko jos iš jūsų nori ir aiškiai duoti suprasti, kad jokių ryšių ir sąsajų su jomis neturite ir nenorite turėti.

Dar vienas kliuvinys, neleidžiantis laisvai keliauti kur tik užsinorite yra su jūsų vidine būsena nesirezonuojančios tikrovės. Kartais į tam tikras vietas/tikroves mes negalime įžengti - kad ir kaip mėginame, tarytum nematoma stiklo siena mums kliudo į ten įžengti. Tai gali būti ir simbolinė užtvara. Pvz iki šiol keliavote kur tik panorėję - kiaurai sienomis, kiaurai lubas, tolyn į dangų. O štai atsiduriate šalia sienos/lango, kurios peržengti jūs negalite, nors tu ką(sienos astrale dažnai turi ir simbolinę reikšmę - tai ribos tarp skirtingų pasaulių/lygmenų/tikrovių), vadinasi kažkas, kas yra už tos sienos/lango, nesvarbu kas tai bebūtų, nenori, kad į ten įžengtumėte arba jūs tiesiog dar nepasirengęs ten įžengti. Nori kilti į dangų, o štai nepavyksta (kilimas į dangų, kosmosą, žvaigždes dažnai taip pat simbolizuoja perėjimą į "aukštesnio lygmens" tikrovę) - dar ne laikas, dar nesi pasirengęs, galbūt kitos projekcijos metu pavyks.
Principas toks - į negatyvios energetikos tikroves patekti paprasta, į aukštesnes tikroves sunku ar neįmanoma, priklausomai nuo jūsų vidines būsenos ir sąmoningumo. Į kokio lygio tikrovę patekote suprasite iš karto intuityviai - galbūt dangus apsiniaukė, galbūt viskas aptemo, galbūt pradėjote jaustis nesaugiai, baugiai ir t.t. galbūt horizonte pasirodė bauginančios apleistas raganų trobeles primenantys pastatai - bet kas, tai subjektyvu ir įvairu, tačiau iš karto pajusite, kur esate ir ar norite tęsti kelione, ar kelsitės į kitą lygmenį.

Kaip pereiname iš vienos tikrovės į kitą? Minčių pagalba, ar einant per jau minėtus "perėjimus" - sienas,duris, langus, dangų, žemę. Mes dažnai atsiskyrę nuo kūno atsiduriame Realaus laiko Zonoje savo kambaryje ar namuose, tačiau vos tik žengus per durų slenkstį atsiduriame sapnų pasaulyje, o ne fizinę tikrovę primenančiame pasaulyje - čia viskas kitaip negu fizinėje plotmėje, fiz. pasaulyje gali būti naktis, o čia - diena ir t.t. tai subtilesni aukštesnieji lygmenys, "tikrasis astralas".
Mūsų taip vadinami sapnai paprastai yra aukštesnės, subtilesnės astralinio pasaulio tikrovės (RLZ nėra tikrasis astralas, o tik pereinamoji zona).

Pradžiai tiek, jau vėlu ir metas keliauti į astralą. Dar daugybės svarbių dalykų nepaminėjau/pamiršau paminėti - apie juos sekančiuose įrašuose. Sėkmės, ir būtinai duokit feedback`ą, klausimus, pageidavimus, ko nepaminėjau? Ką reikėtų pakoreguoti, gal jūsų patirtys kuo nors skyrėsi? Sėkmės ir iki kitų įrašų! ;)

Trumpa skyriaus apžvalga prieš einant toliau...

Jeigu iš tiesų nuoširdžiai vykdėte šio tinklapio rekomendacijas, vadinasi jau turėjote patirti net ne vieną o kelioliką ir daugiau taip vadinamų mistinių patirčių.
Jeigu vis dėlto tik sekėte informaciją, skaitėte šį blogą kaip kokią grožinę literatūrą ar fantastinę idėją, bet jokių konkrečių praktinių veiksmų neatlikote, tai, kaip ir reikėjo tikėtis, nieko nepasiekėte ir ko gero nepasieksite, nebent, vieną kitą atsitiktinį susapnavimą ar atsiskyrimo nuo kūno pojūtį, kuris trumpam praskaidrins jūsų sąmonę, bet ilgainiui nuguls nesibaigiančių kasdieninių patirčių liūne ir realios prasmės į jūsų gyvenimą neatneš.
Yra du tipai žmonių: tie kurie daro, ir tie, kurie žiūri, kaip daro kiti - tokių dauguma. Tokie žmonės nuolat eina į seminarus, skaito tuntus knygų ir įvairiausių straipsnių, dienų dienas praleidžia prie kompiuterio žiūrėdami didžiųjų gurų video, grožinius filmus apie dvasingumą, pomirtinį gyvenimą ir kitus dalykus ir taip trumpam praskaidrina savo niūrią kasdienybę, tačiau realių pokyčių į savo gyvenimą taip ir neatneša ir lieka ten pat, kur ir pradėjo. Kodėl? nes jie tik fantazavo, o ne darė. Faktas tas, kad ne knygos, seminarai ir Blog`ai atneša realius pokyčius, o konkretūs praktiniai veiksmai, kuriuos atliekame kasdien. Visa kita tėra pagalbinės priemonės, šiek tiek padedančios susiorientuoti klaidžiame kelyje. Todėl baikite pagaliau gaišti laiką, atidėlioti ir imkitės realių veiksmų!
Ar tai reiškia, kad mano Blog`o skaityti nebereikia? Anaiptol, šis Blog`as yra pagalbinė priemonė ir prie jos, kaip prie vadovėlio reikia nuolat ir nuolat sugrįžti, pakartoti tai, kas primiršta, pasitikslinti ir pagilinti turimas žinias. Daugelis žmonių įsivaizduoja, jog kartą ką nors perskaitę, jie staiga tampa viską suprantantys visažiniai, nors iš tiesų didžiosios dalies informacijos jie nepajėgūs įsiminti. Jie per kelias akimirkas "suryja" straipsnį, vadovėlį ar ką kitą, pagalvoją "cool story" ir nueina toliau užsiimti savo įprasta veikla, įsisavinę tik 10proc to, ką straipsnis norėjo pasakyti, o keletos savaičių bėgyje nebelieka net ir tų pačių 10proc. Repetitio est mater studiorum - kartojimas yra mokslų motina, todėl niekada nepasitenkinkite kartą perskaitytu tekstu, o nuolatos prie jo grįžkite vėl ir vėl, jog iš tiesų suprastumėte, ką šiuo įrašu norėta pasakyti, netgi naudinga skaitant konspektuoti - rašytis trumpas notas, su paaiškinimais, ir karts nuo karto tas notas vis pasikartoti ar papildyti.
Šis Blog`as neskirtas taip vadinamam entertainmentui, jūsų linksmam laisvalaikio praleidimui skaitinėjant sukrečiančias ir intriguojančias istorijas. Tai tikslingas vadovėlis, mokomoji medžiaga iš nepelno siekiančio autoriaus, kurio pagrindinis tikslas ne susilaukti kažkokių liaupsių ar išpopuliarėti, o suburti tvirtą praktinėmis žiniomis ir mistinėmis patirtimis apsiginklavusių žmonių bendruomenę, kuri ne tik skaito ir kalba, bet ir daro bei tobulėja. Bendruomenėje daug lengviau dalintis patirtimi, vyksta daug greitesnis progresas, nieks dar nesugebėjo vienas užkariauti viso pasaulio, tam reikia komandos ir bendros idėjos bei bendrai įdėtų pastangų.
Štai kodėl vis nepradedu absurdiškų pasakojimų apie "tai kaip ten iš tikrųjų yra", ir fantastinių kasdienių reportažų apie mano klajones. Tiesa, ateityje bus ir vienas kitas tokio pobūdžio įrašas, kadangi, jau apžvelgėme pradinę praktinę medžiagą pradedantiesiems, ir tokie pasakojimai taps aktualesni. Tačiau kokia prasmė iš to, "kaip ten viskas yra" jeigu nesugebi pats nueiti ir patikrinti. Internete pilna įvairiausių pasakojimų - vienur vienaip, kitur kitaip, o vargšai vartotojai, prisiklausę įvairių pusių pasiklysta informacijoje, nebežino kuo tikėti, ginčijasi vieni su kitais nors patys neturi realios asmeninės patirties ir žalio supratimo apie ką jie ginčijasi. Po to tokie rašinėja, gąsdina kitus, neva " ten jus apsės, ten pavojinga, ten angelus ir velnius sutiksit" ir t.t. Gal ir sutiksit, gal ir apsės - astralinės kelionės yra tikėjimo menas, kuo tiki tas ir vyksta, bet ar nenorit susikurti tikėjimo remdamiesi savo perspektyva, ar esate iš tų, kurie tik klauso ir tiki tuo, ką jiems sako kiti ir bijo patys imti ir patikrinti? VISI JUMS REIKALINGI ĮRANKIAI YRA ČIA. Imkit ir naudokitės jais, keliaukit, tyrinėkit ir grįžę pasakokit kaip sekėsi. Jei nesisekė - klauskit, skatinkit diskusijas, šitaip būsiu priverstas vis labiau patikslinti ir pagilinti informaciją ir taip padaryti ją dar labiau prieinamą naujokams. Jei ko nesuprantate, būtinai klauskite, kvailas ne tas, kuris klausia, o tas, kuris lieka nežinąs.
Štai kodėl šiam Blog`ui taip reikalingi klausimai, prieštaravimai ir abejonės ir dvejonės, geriausia, jei ne iš piršto laužtos, o konkrečios problemos, su kuriomis susidūrėte praktikuodami technikas. Viską drauge apžvelgsime, patikslinsime ir pakilsime į sekantį lygmenį.

Blogo įrašai išeina gana retai, labai norėčiau atrasti daugiau laiko ir rašyti juos dažniau, tačiau nepaisant to, kiekvienas įrašas mano manymu yra aukso vertės, jame surašyta pati esmė, viskas ko iš tiesų reikia ir yra būtina įsisavinti:
Bendrieji principai 1/2 ir Bendrieji principai 2/2 tiesiog gyvybiškai svarbūs įsisavinti, nes be jų tiesiog visa tolimesnė kalba nebetenka prasmės, nes žmogus nebe supranta apie ką eina kalba, apie kokias dimensijas ir meditacijas čia kalbama. Negalima skaityti tolimesnių įrašų pirmiausia neperskaičius šių. Pagal tinklapio statistiką, tai vieni populiariausių įrašų -  tai rodo, kad žmonės visgi į juos atkreipė dėmesį, tačiau visi, kurie skaito šį įrašą ir nėra matę aukščiau išvardintų dviejų, tuojau pat spaudžia ant šių nuorodų ir naujame lange skaito ten išdėstytą svarbią informaciją.
Kasdienės praktikos siekiant įvaldyti AP - keista, bet tai vienas nepopuliariausių įrašų(???!!!), nors tai apskritai aukso vertės straipsnis su neįkainojama informacija. Neįmanoma užsiauginti raumenų nesuprantant, kokie pratimai skatina tuos raumenis augti. Lygiai tas pats ir su šiuo straipniu - nežinodami ir netaikydami šių praktikų kasdien jūs tiesiog negalite įsisavinti astralinių kelionių - tai neįmanoma. Kertu lažybų, kad daugelis skaitančių taip ir neturi sapnų dienoraščio ar jį turi pasiguldę, tačiau beveik niekada jo nepildo. Tuo labiau, absoliuti mažuma atlieka kasdienes reguliarias meditacijas(Kasdienės meditacijos seansas). Kaip galima toliau kalbėti apie astralines keliones, jeigu šitos praktikos nėra nuolatos atliekamos ir tobulinamos? Jokios atsiskyrimo nuo kūno ir kitos technikos jums nepadės, jeigu nebūsite įsisavinę elementarios meditacijos. Bet sena kaip pati žemė istorija - perskaičiau, pagalvojau "cool story bro" ir nuėjau daryti savo įprastos rutinos taip nieko ir neišmokęs.
Hipnogoginė stadija 1/2 - būtina atpažinti šią stadiją, jos nebijoti ir netgi laukti, pačios neįtikėčiausios patirtys laukia joje, tačiau tai ir sunkiausioji, paskutinė stadija, kurią būtina įveikti, sutriuškinti visus savo natūraliuosius instinktus ir baimes. Šis įrašas nėra jau toks absoliučiai būtinas, bet geriau jį perskaityti, kad suvoktum kas apskritai yra hipnogoginė stadija ir ką konkrečiai turiu omenyje vartodamas šią savoką.
Hipnogoginė stadija (2/2), Miego triukai - ačiū dievui tai vienas populiariausių Blog`o įrašų, tai apskritai net ne auksinės o platininės vertės įrašas, jame į siaurą erdvę sukištą daugybė neįkainojamos informacijos, tai absoliutūs atsiskyrimo nuo kūno technikų pagrindai ir itin būtini naujokams, kadangi jie meditacijos meno beveik visai neišmano, tačiau naudodamiesi šiais lengvais triukais, gali patirti neįkainojamų patirčių daug anksčiau ir lengviau, negu galima būtų tikėtis. Šį įrašą apskritai reiktų perskaityti daug kartų ir įsisavinti kiekvieną sakinį. Ne gana to, būtent iš šio įrašo turėti kilti daugiausiai klausimų pradžioje.
Atsiskyrimo nuo kūno technikos - keista, bet tokia tema, o statistika rodo kad tai pats nepopuliariausias įrašas. Ir klausimų su ta tema jokių.. O čia net kalbėti nereikia, kaip svarbu mokėti atsikirti nuo kūno tuo kritiniu momentu...
Sapnas ar astralinė kelionė - tiems kas vis dar painiojasi tarp šių dviejų savokų, toliau kalba apie šiuos dalykus, kaip du skirtingus fenomenus. Pagaliau išsiaiškinkite kuo skiriasi sąmoningas sapnas nuo astralinės kelionės ir daugiau nebesipainiokite.
Vidinis ekranas - svarbi detalė astralinių kelionių tematikoje. Ateityje nebesiplėsiu kalbėdamas apie ją, todėl, kai rašysiu "vidinis ekranas", turėsite būt perskaitę šį straipsnį ir pilnai išsiaiškinę, ką šia sąvoka noriu pasakyti. Labai didelės reikšmės straipsnis.
AP technika pasitelkiant vaizduotę - itin smagus ir kūrybingas būdas, išbandykite, ateityje vaizduotė taps vis svarbesnė o nuobodžios monotoniškos koncentracijos į kvėpavimą ar širdies ritmą taps praeitimi.
Tie, kas norėjo - išgirdo, suprato, ir nuo šiol į visą šitą reikalą žiūrės rimčiau. O kiti(tai natūralu, tokių dauguma) pagalvos, kad gal kitą kartą, gal rytoj, gal kitam gyvenime, bet šiandien nieko nekeisiu, ir toliau be perstojo žiūrėsiu video, skaitysiu knygas, žiūrėsiu filmus ir t.t. bet realių veiksmų nesiimsiu, nes neturiu laiko, pinigų, valios ir t.t. - you name it.
Tiems, kuriems šis įrašas apskritai neaktualus ir jiems sapnų dienoraštis, kasdienė meditacija, stalkingas, savistaba ir nuolatinis informacijos gilinimas ir tikslinimas yra kasdienybė - tvirtai spaudžiu ranką ir žemai lenkiu galvą. Šie žmonės, nors ir visiška retenybė tarp visos kitos bekraštės minios, yra absoliutūs nugalėtojai, ir jiems gyvenime nėra jokių ribų.

Taigi, po truputį judam į priekį. Jau įsisavinom pačius pagrindinius būdus ir principus astralinėms kelionėms bei sąmoningiems sapnams pasiekti, todėl po truputį vis labiau judėsim į pačių astralinių kelionių vidų, patirtis, vykstančias kitose dimensijose, tam tikrus būtinus žinoti triukus ir dinamikas.

Sekančiame įraše jau kalbėsiu apie taip, "kaip gi ten iš tikrųjų yra", apžvelgsiu dažnesnius mitus, bei supažindinsiu su bendromis kitų dimensijų dinamikomis.

AP technika pasitelkiant vidinį ekraną(vaizduotę).

Taigi, žadėjau, jog papasakosiu apie gana "lengvą", tačiau įdomų ir kūrybingą būdą astralinei projekcijai pasiekti, pasitelkiant vidinį ekraną (Vidinis ekranas - pasąmonės manifestas).

 Pats principas išlieka tas pats - tai ta pati meditacija(bendrieji principai 2/2), tik ji kur kas įdomesnė ir kūrybingesnė. Vietoj koncentravimosi į monotonišką ir nuobodų kvėpavimą, jūs koncentruositės į savo mintyse kuriamą aplinką, tai yra vizualizuojate kokią nors erdvę, geriausia, jeigu ta erdvė jums yra labai gerai žinoma pvz. jūsų kambarys, tėvų miegamasis, svetainė ar.. sporto salė. Tokiu būdu jūs galėsite labai tiksliai ir smulkiai numatyti kiekvieną, net ir smulkiausią tos aplinkos detalę - kuo kruopščiau ir smulkiau mintyse sugebėsite atkurti erdvę, tuo geriau.

Patogiai įsitaisykite, užsimerkite, kelis kartus giliai įkvėpkite ir pradėkite... Įsivaizduokite, kad esate savo kambaryje ir jį stebite iš pirmo asmens(t.y. iš savęs). Pamėginkite atkurti viską iki mažiausių smulkmenų - kur stovi jūsų knygų lentyna, spinta, stalas, lova, kuriame kampe padėta gitara, kaip atrodo sienos, lubos, liustra... Einam toliau... kas guli ant stalo? kur padėti pieštukai, jūsų skaitoma knyga, kompiuteris - viską stenkitės atkurti kuo tiksliau ( į vaizduotę galite įtraukti ir kitus pojūčius - galite prisiminti, koks jausmas prilietus stalą ar pieštuką, koks aplinkos kvapas, garsai ir t.t.). Įsivaizduokite jog vaikštote po kambarį iš kampo į kampą, nuo vieno daikto prie kito ir atidžiai tiriate kiekvieną tikrovės detalę. Atsibodo tupėti kambaryje? Išeikite į koridorių, pajuskite kilimą, kuriuo einate, pažvelkite į paveikslus ant sienų.. Kitaip sakant, įsivaizduokite, tarytum jūs iš tikrųjų ten vaikštot ir viską pats savo kailiu patiriate. Pasistenkite nenušokti nuo peizažo, išlaikykite nenutrūkstamą filmą. Tai neprivalo būti jūsų kambarys, tai gali būti bet kuri jums gerai žinoma vieta, kelias, kuriuo dažnai važiuojate, sporto salė, kurioje nuolat leidžiate vakarus, ar bet kas, kas yra jums artima ir gerai pažįstama.

Šios vizualizacijos metu su kūnu vyksta stebuklingi dalykai. Jums nė nesistengiant ir į tai nekreipiant jokio dėmesio organizmas po truputį atsipalaiduoja, kvėpavimas ir širdies plakimas sulėtėja, kūną apima maloni šiluma. To jūs be abejo neturėtumėte pastebėti, nes jūsų visas dėmesys yra sutelktas į galvoje kuriamą scenarijų - kūno pojūčius turėtumėte ignoruoti, gulėti ramiai ir nejudėti. Galvoje atkuriamas vaizdas greitai tampa vis ryškesnis ir vis labiau įtraukiantis. Jeigu pradžioje tiesiog kovėtės su savimi pačiu jog išsaugotumėte matomą vaizdą, o šis vis nenorėjo jums pasiduoti - buvo neryškus, šokinėjantis, nekonkretus, tai praėjus kelioms minutėms jis jau atrodo be jokių pastangų pats savaime klostosi - smulkiausios detalės savaime atsiduria reikiamoje vietoje, o vaizdas tampa vis ryškesnis ir ryškesnis, kol ima atrodyti, jog viską matote savo tikromis akimis(vidinis ekranas pradeda reikštis visu pajėgumu). Jeigu neužmigote ir išsaugojote dalį sąmoningumo, netrukus jūsų vaizdą nutrauks stiprios vibracijos ir lovos sukimasis bei pašaliniai garsai - atsiskyrimas prasidėjo! Pasinaudoję Atsiskyrimo nuo kūno technikomis lėkite kur tik širdis geidžia! Vibracijų gali ir visai nebūti ir atsiskyrimas gali nutikti akimirksniu jums nė nepajutus - vieną akimirką jūs kūne, o kitą akimirką jau pats vaikštote ar skraidote toje vietoje, kurią savo sąmonės pagalba suprojektavote.

Pabrėšiu keletą svarbesnių aspektų:

 1) Ši technika tinka visiems - ir pažengusiems ir pradedantiesiems, dar neįvaldžiusiems savojo vidinio ekrano. Pradedantiesiems tai tobulas meditacijos būdas, kuris yra įdomus ir įtraukiantis, todėl ganėtinai lengva susikoncentruoti ir neįsivelti į pašalines mintis. Na ir kas, kad dar nemokate išlaikyti vidinio ekrano, čia lemiamą faktorių sužais tai, jog būsite maksimaliai atsipalaidavęs! Užplūstantys atsiskyrimo nuo kūno pojūčiai vis tiek sugriauna vidinio ekrano vaizdą, šios technikos jums tereikėjo hipnogoginei būsenai pasiekti. Tačiau sėkmė, kaip ir bet kur gyvenime - negarantuota, viskam prireiks kantrybės ir praktikos.

2) Aplinka, kurią projektuojate savo galvoje, neprivalo būti realiai egzistuojanti, jūs ją ir jos detales galite visiškai išsigalvoti. Yra daugybė su tuo susijusių vizualizacijos technikų, panašius metodus savo klientams naudoja ir profesionalūs hipnotizuotojai, psichologai ir psichoterapeutai. Ir vis dėlto, ne visi mes turime lakią vaizduote, todėl sukurti itin tikrovišką aplinką lengviau tuomet, kai ši iš tiesų egzistuoja! Ypač lengva, jeigu toji vieta yra jums emociškai artima - tokių būdu lengviau atkuriami prisiminimai ir smulkiausios detalės. Jeigu prisiminimų turite nepakankamai, sunku prisiminti, kas kokioje vietoje yra, būtų gerai toje erdvėje apsilankyti dar kartą prieš seansą ir atidžiau tą vietą patyrinėti. Galų gale jūs galite įsivaizduoti ne tik kažkokią erdvę, bet ir kokį nors konkretų daiktą ar net save patį iš šalies.

 3)Šiai technikai galioja tos pačios taisyklės, apie kurias kalbėjau anksčiau skyrelyje "Hipnogoginė stadija (2/2). Miego triukai . Tačiau ši technika gana neblogai veikia ir prieš einant miegoti naktį - net jei ir jokia kelionė nepavyks - tai puikus pratimas norintiems užmigti.

 4)Vis dažniau ir dažniau taikant vizualizacijos technikas vaizduotė tampa vis stipresnė ir nejučiomis ją pradedi vis dažniau naudoti įvairiausiose gyvenimo srityse. Ypač visos šios vizualizacijos pasitarnauja mokantis ir siekiant įsiminti informaciją - vaizduote paremta atmintis tampa itin ryški ir ilgai išliekanti. Tarytum sutapimas, jog žmonės, turintys puikią atmintį, neretai pasižymi ir itin lakia vaizduote (pagrindiniai atminties elementai - logika + vaizduotė, kairysis + dešinysis smegenų pusrutuliai). Jei prie šio su logika ir su lakia vaizduote surišto įsimintino fakto dar pridėsi ir stiprų emocinį sąryšį(tai yra, jei tas faktas tavyje iššaukia stiprias emocijas) - to fakto jūs niekada nebepamiršite.

Taigi, visu savo dėmesiu panirkite į normą tikrovę, įsivaizduokite ir vizualizuokite smulkiausias tos tikrovės detales, pojūčius, kol kūnas ir protas visiškai atsipalaiduos ir tuomet leiskitės į kelionę. Sėkmės keliaujant ir iki kitų įrašų!

Vidinis ekranas - pasąmonės manifestas

Ekranas - mūsų smegenyse sukuriamas vaizdas, kurį matome, gali būti skirstomas į du tipus - išorinis ir vidinis ekranas.
Išorinis ekranas - tai vaizdas, kurį matome kasdien savo akių bei pagumburio ir pakaušio srityje esančių vaizdinių centrų pagalba, kurie smegenyse atkuria supaprastintą aplinkinio pasaulio vaizdą.

Vidinis ekranas - tai mūsų vidaus, pasąmonės generuojamas vaizdas, nepriklausomai nuo to, ką mato mūsų akys. Nesvarbu kokioje sąmonės būsenoje mes esame, vidinis ekranas nuolat sukasi mūsų galvoje, projektuodamas įvairius įvykius, istorijas ir t.t. Dienos metu jis esti itin neryškus, dėl dėmesio išblaškymo ir didelio frontalinės smegenų dalies (už loginį mąstymą atsakingos smegenų dalies) aktyvumo. Prie vidinio ekrano neryškumo prisideda ir mūsų išorinis ekranas (biologinės akys, kurios atmerktos nuolat skenuoja aplinką, smegenyse generuoja išorinio ekrano vaizdą, tai yra vaizdą, kuris esti aplink mus, ir tai blaško mūsų dėmesį).
Ir visgi vidiniu ekranu mes naudojamės nuolat - dienos metu mes savo galvoje kuriame įvairias problemas, scenarijus, galimus ateities įvykius ar prisimenam jau įvykusius - visa tai pasireiškia ir tam tikru vaizdu į kurį mes panyrame, susikoncentruojame tiek, kad net nebematome aplinkos, kurioje esame, nebesuprantame, ką skaitome, ar praleidžiame dalį pokalbio, kurį tuo metu turime. Sakoma "užsisvajojome" arba tiesiog "daydreaming".

Naktį, mums miegant, šis vidinis ekranas tampa itin ryškus, nes už loginį mąstymą atsakinga smegenų dalis būna išjungta, o ne gana to, mes būnam užsimerkę ir išorinis ekranas nebetrukdo vidiniam ekranui pasireikšti. Būtent šis vidinis ekranas nakties metu sukuria ryškius sapnus, generuoja neįtikėtinus sapnų scenarijus ir virtualius pasaulius.

Vidinis ekranas išryškėja taip pat ir meditacijos metu - patyrę jogai ištisas valandas keliauja po savo pasąmonės kuriamus pasaulius, nes meditacijos metu sugeba smegenų aktyvumą sumažinti iki absoliutaus minimumo, tačiau nepraranda sąmoningumo.

Vidinis ekranas yra mūsų vidinio pasaulio veidrodis. Jame slypi tokia milžiniška informacija, kokios nesugebėtų sukaupti net galingiausi žmonių sukurti kompiuteriai ar ištisos kompiuterių laboratorijos. Tai visko kas kada nors nutiko ir kada nors gali, galėtų ar negalėtų nutikti talpykla, neišsenkamas idėjų, situacijų, minčių ir t.t. šaltinis, kuris didele dalimi veikia mūsų gyvenimą, nesvarbu suvokiame mes tai, ar ne. Vidinis ekranas - tai pasąmonės manifestas, kurį galima pamatyti savo sąmoningu protu ir vėliau netgi tą pasąmonę keisti.

Viena labai svarbi praktika, su kuria norėčiau jus supažindinti, yra ypatingos reikšmės, ir didžia dalimi prisidės prie jūsų sėkmingų kelionių alternatyviomis tikrovėmis. Negana to, išmokę pažvelgti į savo vidinį ekraną sužinosite labai daug apie tai: kas jūs? iš kur jūs? ir kur link jūs keliaujate?. Galiausiai, įvaldę savo vidinį ekraną galėsite pradėti juo manipuliuoti ir jį kontroliuoti, tokiu būdu įgausite daugiau kontrolės gyvenime, o jūsų sąmoningi sapnai taps išties sąmoningi ir absoliučiai priklausomi nuo jūsų valios. Tačiau.. viskas nuo pradžių.

Pradėti vidinio ekrano praktikas patogiausia einant miegoti. Meditacija pradžioje nėra tinkama, kadangi meditacija yra susikoncentravimo menas, o vidinio ekrano pasireiškimas - itin blaškanti patirtis, kuri tiesiog sugriauna nepatyrusių jogų meditacijos seansus. Visgi vėliau, gerai įvaldę meditacijos meną ir pradėję atlikinėti astralines projekcijas dienos metu, galėsite žaisti ir su savo vidiniu ekranu kiek tik jums patiks.

Pradžioje iš tiesų nereikia nieko daryti - tiesiog atsiguli į lovą ir stebi save užmiegant. Sąmoningumas išsijungia ne iš karto, o palaipsniui. Apie tai jau nemažai rašiau skyrelyje Hipnogoginė stadija (2/2). Miego triukai  
Tai ypatingos reikšmės įrašas, ir jį itin svarbu įsisavinti. Jame minėjau, jog nakties metas yra pats netinkamiausias astralinėms kelionėms, tačiau pabandyti visvien verta, nes mėginimas patirti astralinę projekciją padeda lengviau užmigti, bei suteikia daug kitos naudingos patirties. Ir visgi, nakties metas gana patogus norint išmokti pažvelgti į vidinį ekraną, kadangi kūnas nusiteikęs miegoti ir smegenys yra išvargusios, o tokiomis sąlygomis kaip tik vidinis ekranas ir ima dominuoti.

Taigi, atsigulėte ir ėmėte save stebėti užmiegant. Pirmiausia jūs užsigalvojate apie kokį nors dienos metu nutikusį įvykį, ar rytoj laukiantį įvykį. Šis įvykis ima rutuliotis (o mes po truputį išjunginėjame smegenis ir neriame į miego būseną). Kai pasiekiame pradžią hipnogoginės stadijos, vidinis ekranas staiga tampa itin ryškus ir ima atrodyti, jog viską matome savo tikromis akimis. Pradžioje, kol praktikuojantysis yra nepatyręs, šis vaizdas trunka vos akimirką, nes mes ne juokais nustembame, mėginame pažvelgti į pamatytą vaizdą tikromis biologinėmis akimis, todėl tuojau pat suaktyvėja smegenų veikla ir mes, nespėję panirti į hipnogoginę stadiją, - nubundame. Vidinis ekranas, pasireiškęs taip ryškiai vos keletą milisekundžių, - išnyksta. Tuomet mes vėl pradedame snausti ir vėl po truputį panyrame į hipnogoginę stadiją - ir vidinis ekranas vėl pasireiškia, taip ryškiai, kaip tikras mūsų akimis matomas vaizdas - ir vėl, tik kelias milisekundes.

Iš tiesų pradžioje išlaikyti vidinį ekraną kiek ilgiau yra itin sunku dėl daugybės faktorių, įpročių, mūsų natūralių refleksų. Pamatę neapsakomo ryškumo ir tikrumo vaizdą mes tuojau pat bandome jį tyrinėti, apčiuopti to vaizdo atskiras detales - taip įpratusios veikti mūsų biologinės akys, nes jos negali matyti visos aplinkos vienu metu.
Kai žvelgiame į kokį nors daiktą, juk nematome taip ryškiai visko, aplinkui - aplinka tarytum nublanksta o ryškus taškas tėra tas, į kurį mes sukoncentravę savo žvilgsnį (akies tinklainėje taip

veikia geltonoji dėmė - ryškiausią vaizdą sukurianti tinklainės dalis) Akys stengiasi susikoncentruoti į konkrečias detales ir ryškiai mato tik vieną tašką iš viso plataus vaizdo. Tačiau mūsų vidinis ekranas veikia visai ne tuo principu. Jis ryškiai mato viską ir vienu metu. Štai kodėl taip nustembame pirmą kartą sąmoningai pamatę savo vidinį ekraną - jis toks ryškus ir visose vietose, ne tik toje, į kurią mes sukoncentravę savo žvilgsnį. Todėl viską matome ir aprėpiame vienu metu ir mus visai nereikia fokusuoti žvilgsnio taip, kaip tai įpratusios daryti mūsų biologinės akys. Tačiau tai įsisavinti bus nelengva. Tik nuolatinių praktikų prieš miegą dėka per keletą savaičių ar mėnesių vidinį ekraną pavyks išlaikyti ilgiau. Vidinis ekranas laikysis kelias sekundes, vėliau galbūt net ir minutę, ir tik po daugelio savaičių man pavyko jį išlaikyti gerokai ilgesnį laiką. Tačiau pastangos nenuėjo veltui.

Iš tiesų vidinio ekrano išlaikymas susijęs ne tik su akių funkcija. Čia itin daug sužaidžia ir sugebėjimas išlikti sąmoningu. Vidinis ekranas - tarytum visiškai kitos sąmonės būsena. Pasinerdami į jį mes prarandame mums įprasto budraus loginio proto kontrolę. Tą akimirką mes prarandame dalį sąmoningumo ir atsiduriame ties absoliutaus miego riba. Dauguma žmonių užmigdami vidinio ekrano nė nepamato, nes jie tiesiog užmiega, netenka sąmoningumo ir po to nieko nebeprisimena. Išlaikyti vidinį ekraną pradžioje bus itin sunku, nes norėsis tos kontrolės, norėsis išlaikyti aštrų protą ir su visu loginiu analitiniu mąstymu patirti sąmoningo sapno malonumus - deja, vos tik pamėginsite logiškai analizuoti tai, ką matote, pabusite. Tai dar vienas sunkumas, su kuriuo teks susidoroti kelyje į aukštesnį sąmoningumą.  Pirmiausia, pasineriant į vidinį ekraną jūs tiesiogiai rizikuojate netekti sąmonės ir užmigti. Tai normalu, lygiai taip pat, kaip normalu užmigti taip ir nepasiekus meditacinės stadijos ar astralinės projekcijos. Viskas ateina su praktika. Ilgainiui sugebi pasinerti į vidinį ekraną ir išlaikyti sąmoningumą - tiesa, jis kiek kitoks, mažiau loginis, mažiau analitinis. Priešingai, negu dienos metu, čia nėra vidinio balso, kuris nuolat čerška, aiškina, galvoja, analizuoja, makaluojasi savo pačio iškeltose ir neišsprendžiamose problemose. Čia dominuoja absoliuti tyla ir vidinė ramybė, bei spontanija, kadangi absoliučiai neįsivaizduoji, kur tas vidinis ekranas tave nuves. Pradžioje... Tačiau greitai, išmokus bent kiek ilgiau nulaikyti vidinį ekraną neprarandant sąmoningumo atsiranda ir kontrolės jausmas. Pradedi pats keisti siužeto kryptį, keliauti kur esi panorėjęs, patirti, ką nori patirti ir galiausiai pradeda keisti net visą sapno scenarijų. Dienos metu mes tai vadiname absoliučia minčių kontrole. Nakties metu ją pasiekti kur kas sunkiau, kadangi nebėra pagrindinio loginio įrankio, kuriuo tokiais atvejais mes įpratę naudotis. Čia teks pasikliauti nuojauta, intuicija, savo pasąmonės kurybiškumu, kuris išties yra nuolat stebinantis ir neišsenkantis.
Apie tai nemažai rašė ir Kastaneda savo knygoje "the art of dreaming" arba "Sapnavimo menas".
Įvaldę vidinio ekrano kontrolę prieš pat užmiegant jūs atversite vartus į absoliučiai kontroliuojamą ir labai sąmoningą sapnų pasaulį. Šį sapną jūs galėsite valdyti kaip norėsite ir tam nereikės jokių sudėtingų miego technikų, meditacijų ir kitų nesąmonių. Iš šios stadijos astralinė projekcija tampa itin lengva patirti.

Tačiau konkretų pavyzdį, kaip patirti astralinę kelionę, naudojant būtent šią techniką, aš aprašysiu jau sekančiame įraše. Ši technika bus netgi lengvesnė, negu įprastos, ir daug įdomesnė :)

Sąmoningas sapnas ar astralinė kelionė?

Ieškant atsakymo į šį klausimą pirmiausia reiktų apsibrėžti, ką konkrečiai laikome sapnu, o ką -
astraline kelione. Naudodami sąvoką "sapnas" mes paprastai remiamės visuotinai nusistovėjusiu požiūriu, jog tai netikra, virtuali realybė, tai, kas iš tiesų neegzistuoja, bet tėra sukuriama mūsų galvoje. Kai kalbama apie astralinę kelionę arba OBE(out of body exp.) turima galvoje, kad veiksmas vyksta už kūno ribų ir potyriai yra nesusiję su mūsų smegenų darbu.
Toks sąvokų skirstymas yra labai primityvus ir iš esmės parodo, kaip skurdžiai suvokiama sąvoka astralinė kelionė, apskritai, žmogaus sąmonė ir pati Visata kaip tokia.
Skiltyje Bendrieji principai (1/2) trumpai ir supaprastintai apžvelgiau ketvirtosios dimensijos koncepciją, tačiau viena iš pagrindinių tos koncepcijos idėjų buvo ta, jog ketvirta dimensija nėra kažkur TEN, anapus, dausose, danguje, už devynių jūrų ir marių. Ketvirtoji dimensija yra čia, šalia mūsų ir tarp mūsų. Mes nuolat egzistuojame joje ir esame neatsiejama tos dimensijos dalis, net jeigu ir neatliekame astralinės projekcijos. Tiesiog mes savo dėmesiu esame susitelkę į primityvią fizinės visatos dalį. Tai reiškia, jog mes sapnuojame, gyvename ir t.t ne tik savo smegenyse, mes kalbame ir mūsų žodžiai sklinda ne tik fiziniame lygmenyje, mes judame, vaikštome ir gyvename ne tik fiziniame lygmenyje, mūsų mintys sklinda ne tik mūsų galvoje, bet ir už jos ribų. Mes visaip esame surišti su kitomis dimensijomis ir esame neatsiejama jų gyvenimo dalis. Visa ši fizinė tikrovė, kurią matome, tėra ledkalnio viršūnė viso to, kas mes iš tiesų esame ir kaip plačiai driekiasi mūsų egzistencijos ribos.

Taigi riba tarp fizinio ir "nefizinio" pasaulių yra labai slidi, o iš tam tikro taško žiūrint tos ribos apskritai nėra. Tas pats pasakytina ir apie ribą tarp astralinės projekcijos ir sąmoningo sapno. Užkietėję sąmoningi sapnuotojai plačiai tvirtina ir įrodinėja jog astralinė projekcija yra vienas ir tas pats sąmoningas sapnas, t.y. išėjimas iš kūno tėra iliuzija, o viską mes išsigalvojame sapnuodami savo galvose. Luciddreameriai astralinį kūną vadina tiesiog sapnų kūnu ir vibracijos bei atsiskyrimas nuo kūno jiems yra įprastas sąmoningo sapno, vykstančio mūsų smegenyse neurobiocheminių procesų dėka, scenarijus.

Aš tikrai neketinsiu užsiimti Sizifo darbu ir mėginti įtinkinti skeptikus, jog aš neva teisesnis už juos -man tai neaktualu ir neįdomu. Tebūnie, jeigu skeptikams taip patogiau, tegul jie laiko astralinę projekciją tiesiog neuromediatorių tranzmisija per alfa beta ir gama adrenoreceptorius ar dopaminerginių serotoninerginių receptorių darnia sąveika sukuriančia milžiniškus alternatyvius pasaulius, jų garsus, jausmus, vaizdus, nuotykius ir t.t. juk tai esmės vis tiek nekeičia ir nėra svarbu, kokia tų įspūdingų patirčių prigimtis, svarbios pačios patirtys, kurios iš tiesų yra neįtikėtinos.
Ir visgi, aš laikausi nuomonės, kad ketvirtoji dimensija yra savotiškas internetas, minčių ir dėjų tinklas, kuris mus visus apjungia.

Mūsų smegenys tėra kompiuteriai, kurie apdoroja toje milžiniškoje "interneto" erdvėje sklandančią informaciją ir ją toliau persiunčia ir perskirsto po "interneto" platybes. Analogiškai veikia ir sapnų pasaulis. Viena vertus mes galime neįsijungti interneto ir atlikti vietines operacijas mūsų kompiuterio ribose ( suprask - sapnuoti smegenų ribose). Bet galim išklysti už savo kompiuterio ribų į beribes interneto platybes, susirašinėti su kitais žmonėmis, rašyti ir tenai "skleisti savo Blog`o įrašus, vaizdelius, nuotraukas, mintis ir t.t". taip pat priimti kitų žmonių mintis ir idėjas. Mes galime iš savo kompiuterio įsibrauti į kitą kompiuterį ar nukeliauti į erdvę, kur vienu metu rašo, kuria, bendrauja ir t.t. vienoje erdvėje daugybė interneto vartotojų. Tokie dažniausiai būna sąmoningi sapnai - viena vertus, didelę dalį sapno scenarijaus kuriame mes patys - tiesiog sugalvojame ką nors ir tai atsiranda/materializuojasi mums prieš akis. O štai būna kad keliauji ir įvyksta kažkas mūsų neprojektuoto ir neplanuoto - atsiduri tikrovėje, kurios tu niekaip negalėjai sukurti - tai gali būti keisti pasakų pasauliai, nematyti tolimi kraštai, niekada neregėtos planetos. Tų tikrovių detalės tokios ryškios, ir taip gausiai išbaigtos, jog jeigu manytum, jog tai tavo smegenų darbas, tuomet turėtum būti velniškai geras vaizdo dizaineris pasirinkęs ne savo profesiją.

Tas pats principas galioja ir astralinėms projekcijoms. Atrodytų, jog tu išėjai iš savo kūno ir tikrovė, kurioje atsidūrei yra visiškai identiška tavo kambariui, gatvei, miestui, fiziniam pasauliui, bet kai panori keliauti į kitus vibracijų dažnius į kitas alternatyves tikroves, kurių vibracijų dažniai gerokai labiau skiriasi nuo fizinio pasaulio - atsiduri keistose sapnų pasaulius primenančiose virtualiose realybėse.

Viena vertus, ten pilna to, ko tu sugalvoti negalėjai - tarytum tai kažkieno kito sukurta kolektyvinė tikrovė, tačiau kita vertus, astraliniame pasaulyje tu visuomet esi labai įtakingas aplinkos kūrėjas. Ką sugalvosi - tas ir nutiks. Gali pastatyt namą per akimirką ir jį sugriaut, panorėt, kad ta baidyklė, kuri sklando aname gale, virstu žavia mergina - ir ji virsta. Atrodo visi šios tikrovės dėsniai paklūsta tau, jei tik imi juos kaitalioti kaip tau patinka... kol ima ir nebepaklūsta. Esmė, kad astralas nėra tiesiog erdvė, po kurią visi keliauja ir tiek. Tu visuomet esi neatsiejama astralo tikrovės dalis ir tu taip pat esi to astralo tikrovės kūrėjas. Kaip ir visi milijardų milijardai kitų astralo keliauninkų, kurie taip pat yra atsakingi už astralinio pasaulio tikrovę, jos išvaizdą ir t.t.

Taigi, dalį astralinės tikrovės sukuria kiti, bet dalį neišvengiamai sukuri ir tu savo mintimis. Taigi tam tikra prasme astralinis pasaulis yra sapnų pasaulis, kadangi sutinkami žmonės, būtybės, dvasios, angelai, dievai ir t.t. gali tebūti tavo vaizduotės vaisius, tačiau gali ir nebūti.
Painu? Palaukit kol patys iš tiesų pradėsite narplioti pačias įvairiausias ir keisčiausias astralinio pasaulio mįsles. Bus išties smagu.


Taigi paprasčiau kalbant ar sąmoningas sapnas ir astralinė projekcija yra vienas ir tas pats? Taip.
Visi būdai sąmoningiems sapnams pasiekti taip pat tinka ir astralinėms projekcijoms pasiekti, kadangi iš savo kuriamos tikrovės gali nesunkiai pereiti į kolektyviai kuriamas sapnų tikroves (suprask - už tavo smegenų ribų :D ), ir atvirkščiai, išėjęs iš kūno pagal astralinės projekcijos taisykles gali lengvai paskęsti to pasaulio ir kitų būtybių paistaluose ir skiedaluose, užsisapnuoti kartu su jomis ir prarasti sąmoningumą. Nustebsite sužinoję, kaip lengva prarasti sąmoningumą astralinės projekcijos metu!
Todėl išliktie budrūs ir ugdykite savo sąmoningumą. Kaip tai daryti plačiau rašiau Kasdienės praktikos siekiant įvaldyti AP. (Ypatingos reikšmės įrašas).

Pabaigai pristatysiu vieną mokslininką, kuris gana neblogai sugebėjo paaiškinti kaip mūsų mintys ir emocijos sklinda už mūsų smegenų ir jog mintys nesibaigia kaukolės ribose. Čia tiems, kas moka angliškai ir sugebės pasigooglinti. Tai išties puikus tyrinėtojas!

Rupertas Sheldreikas, britas, Kembridžo universiteto biologijos mokslų daktaras ir filosofas, iškėlė teoriją, jog egzistuoja taip vadinami morfiniai laukai (morphic fields), kurie sujungia visus gyvus padarus tarpusavyje emociškai, mintimis, telepatiškai ir pan. nepriklausomai nuo juos siejamo atstumo. Jis rėmėsi plačiai paplitusiu fenomenu, kurio metu žmogus, kuriam skambinama, pagalvodavo apie skambinantįjį dar prieš tai, kai ragelis iš tiesų suskambėdavo. Norėdamas išsiaiškinti, ar tai tik atsitiktinumas, ar tikras reiškinys, Rupertas atliko eksperimentą, kurio metu kiekvienas iš atsitiktiniu būdu atrinktos žmonių grupės turėjo pasirinkti po keturis žmones, su kuriais jis jautėsi stipriai emociškai surištas ( mokslininkas iškėlė hipotezę, kad emocinis ryšys ir lėmė tą išankstinį pagalvojimą apie skambinantįjį ). Paprastai tai būdavo artimi draugai, motinos, vaikai ir pan. Tiriamasis žinojo, kuriuo metu jam turi skambinti, tačiau nežinojo kas iš keturių asmenų skambins. Tyrėjai nurodydavo, kuris iš atrinktų keturių artimųjų skambins tiriamam asmeniui. Pagal tikimybių teoriją tiriamasis turėjo spėti 25proc. tikslumu, jog kažkuris iš artimųjų jam tuo metu skambina. Tačiau tyrimo rezultatai parodė stulbinamą 45proc. spėjimo tikslumą per daugybę atliktų bandymų. Tai statiškai reikšmingas rodiklis parodantis, jog emocinis ryšys išties sujungia žmones ne fiziniame lygmenyje, o kažkokiu kitokiu būdu. Įdomu tai, jog tas 45proc. spėjimo tikslumas nesikeitė nepriklausomai nuo atstumo tarp telefonu kalbančių asmenų, Vienam galėjo skambinti asmuo iš Australijos, kai tiriamasis tuo metu buvo Londone ir pan. ir rezultatas vis tiek buvo 45proc. Panašūs bandymai buvo atlikti ir su gyvūnais, buvo tiriami naminių gyvūnų ir jų šeimininkų santykiai - tie patys rezultatai. Savo morfinių laukų teorija Rupertas Šeldreikas norėjo pasakyti, kad egzistuoja nematomi laukai, kurie jungia mus visus ir to lauko transmiteriais mes esame patys(visai kaip kompiuteriai ir internetas ar radijo bangos ir radijo stotelė)Šio mokslininko bei daugybės kitų mokslininkų atlikta daugybė kitų neįtikėtinų eksperimentų. Ypatingai daug šioje erdvėje pasistūmėję ne tik biologai, medicinos mokslų daktarai psichiatrai, bet svarbiausia, kvantinės fizikos atstovai. Tačiau esmė apskritai slypi ne atliktų mokslinių tyrimų gausoje ir jų legitimume, juo labiau ne tame, kokiuose universitetuose tie mokslininkai savo daktaro laipsnius apsigynė, esmė kad "haters gonna hate", o skeptikai visada liks skeptikais nes jie pasirinko būti skeptikais. O galų gale, protingi dvasiningi žmonės remiasi savo asmeninėmis patirtimis, o ne tuo, ką kalba kiti.
Sėkmės ir įdomių jums asmeninių patirčių keliaujant astralu, ar sapnuojant savo smegenų ribose ;)

Atsiskyrimo nuo kūno technikos

Taigi pagaliau atėjo šis momentas, kuomet visas kūnas pašėlusiai vibruoja ir sukasi, o aplinkui aidi keisti garsai, balsai, pranešantys, jog kelionė jau beveik prasidėjo.
Tai paskutinis lemiamas momentas, kurio metu spręsis, ar šiąnakt astralinę projekciją pasieksite. Man asmeniškai labai sunku suprasti, kodėl kai kuriems žmonėms ši dalis yra tokia sudėtinga, nes per daugybę atsiskyrimų, kuriuos esu patyręs, realią atsiskyrimo techniką pritaikyti teko vos keletą kartų, ir tai tik iš įdomumo. Mano kelionės beveik visada prasideda savaiminiu išmetimu iš kūno man nė nesistengiant. Jeigu iš kūno manęs neišmeta, reiškia dar nesu pakankamai atsipalaidavęs ir pasiruošęs kelionei.

Ir vis dėlto kitų žmonių patirtis rodo, kad atsiskyrimas nuo kūno yra masinė astralinių keliauninkų problema. Daugybė žmonių pasiekę šį momentą vėl ir vėl klumpa, nesuprasdami, ką toliau reikia daryti ir kaip "išsilaisvinti" iš kūno, todėl atsiskyrimo nuo kūno tema yra viena dažniausiai ir plačiausiai plėtojamų tarp ezoterinių bendruomenių. Sugalvota daugybė įvairiausių atsiskyrimo technikų, kurios viena už kitą komplikuotesnės ir sudėtingesnės ir vis gi, kai kam jos tampa vieninteliu tinkamu raktu į alternatyves tikroves.

Vienas iš esminių akcentų, kuriuos privalu įsidėmėti prieš mokantis atsiskyrimo technikų, yra tai, kad visos šios technikos yra veiksmingos ir paremtos tam tikrų žmonių praktika. Vieniems jos pasirodys sudėtingos, kitiems paprastos, vieniems tinkamos, o kitiems tik reikalus apsunkinančios. Nėra universalios, visiems vienodai įtinkančios technikos. Kaip ir neegzistuoja pačios geriausios ir tinkamiausios technikos. Visi šie atsiskyrimo nuo kūno būdai buvo sugalvoti tokių pat žmonių kaip ir jūs, kurie daugybės sėkmingų ir nesėkmingų bandymų dėka išrado jiems labiausiai patikusias ir tikusias technikas. Taigi ir jūs, net ir turėdami visas technikas jums padėtas ant lėkštutės, vis tiek turėsite jas praktiškai išbandyti kulminacijos metu, daugybę kartų vis per naują mėgindami ir klupdami. Greičiausiai jums netiks nė viena iš jų, o kur kas labiau tiks jūsų pačių susigalvotas metodas. Kaip ir kiekvienas įgūdis gyvenime, taip ir šis, išmokstamas pirmiausiai praktiškai bandymų-nesėkmių dėka.
Iš tiesų, per daug jaudintis dėl to, kaip atsiskirti nuo kūno yra absoliučiai neverta. Jeigu jau sugebėjote prisikasti prie hipnogoginės stadijos, vadinasi sunkiausią darbą jau atlikote ir tik laiko bei patirties klausimas, kaip lengvai ir greitai pradėsite savo keliones. Bet kokiu atveju, jūs jau nugalėtojas, nes patekęs į šią stadiją patyrėte tai, ką racionaliu protu itin sudėtinga paaiškinti. Ir vis dėlto, visa tai tik pradžia !
Dar svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog hipnogoginė stadija išties yra kulminacinė, t.y. čia nėra kada galvoti ar svarstyti, viskas vyksta žaibiškai ir nekontroliuojamai, o viską apsunkina dar ir intensyvios emocijos, užplūstančios jus neįprastų potyrių akivaizdoje. Jūs dar pradedate jaudintis, nerimauti, skubate pasinaudoti trumpam atsidariusiu tiltu į kitą dimensiją, o čia dar norėsite pagalvoti, kokią atsiskyrimo techniką pritaikyti, kaip ją pritaikyti, kaip nesusimauti ir t.t. Todėl dar vienas svarbus patarimas būtų naudoti kuo paprastesnes atsiskyrimo technikas. Hipnogoginės stadijos metu jūs tikrai norite viską atlikti kuo greičiau ir paprasčiau, neapkraunant nei savo smegenų nei nervų. Todėl pateiksiu pačias paprasčiausias ir populiariausias technikas, kurios pritiko daugeliui praktikantų vien dėl savo paprastumo. Paprasčiausios technikos paprastai ir būna pačios veiksmingiausios.

1) Įsivaizduokite, kad jūs sklendate tarp debesų, esate lėktuvas ar karštas oro balionas, o gal plunksna, lėtai blaškoma lengvo vėjo. Galite tiesiog vizualizuoti save palengva kylantį aukštyn link miegamojo lubų. Tai ypač veiksminga technika (ir apskritai, visos technikos, susijusios su vaizduote, yra pačios veiksmingiausios!) kuri inicijuos savaiminį astralinio kūno atsiskyrimą.

2)Roberto Monroe lipimo virve technika. Tai absoliuti astralinių kelionių klasika, ko gero pati populiariausia ir plačiausiai naudojama tarp naujokių ir pažengusių meistrų. Pagrindinis šios technikos akcentas taip pat yra vaizduotė. Kai kas mano, kad jei jau prasideda vibracijos, reiškia jau astralinis kūnas atsiskyrė nuo fizinio ir tereikia atsikelti iš fizinio kūno, o tam neva tereikia pakelti rankas, įsikabinti į įsivaizduojamą virvę ir išlipti. Nesamonė! Nors ir prasidėjo vibracijos, jūsų astralinis ir vizinis kūnai nėra atsiskyrę, jie tik dalinai nesurezonuoja vienas su kitu, tačiau vis dar yra vienas su kitu "sunerti" ir mėgindami pajudinti vieną, jūs neišvengiamai pajudinsite ir kitą. Todėl nemėginkite nieko atlikti fiziškai! Įsivaizduokite, kad jūsų astralinės rankos(iš tiesų tokių nė nėra, visa tai tik vaizduotė) įsikimba į įsivaizduojamą virvę ir po truputį ja lipa. Nebandykit iš tikrųjų kelti rankų, tiesiog įsivaizduokite, kad jas keliate. Staiga pajusite, kaip akimirksniu išsineriate iš savo kūno ir palengva išskylate. Iš tiesų, apie tai ką aš čia kalbu suprasite, tik kai atsidursite konkrečioje situacijoje, nes to nepatyrus, viskas atrodo kiek painoka. Kaip vėliau, besimokydami atsiskyrimo technikų suprasite, riba tarp įsivaizdavimo ir konkretaus fizinio veiksmo yra labai slidi.

3) Išsiridenimas iš kūno. Vėlgi, tas pats principas kaip ir lipimo virve - nepradėkite iš tiesų ridentis, nes aktyvuosite konkrečius raumenis ir nutrauksite miego paralyžių. Įsivaizduokite, kad jūs ridenatės vietoje, 360 laipsnių kampu kaip sraigtas šalin nuo savo kūno. Jus turėtų tuojau pat išsviesti į šalį, tarytum jūs išsiridenate iš lovos.

4)Įsivaizduokite, kad jūs jau esate kitame kambario gale, o ne savo lovoje, ar kad jūs esate mėnulyje ar vietoje, į kurią planuojate nuvykti vos tik atsiskirsite nuo kūno. Paskutiniu metu ėmiau sparčiai praktikuoti šį būdą, ir vieną akimirką atrodo, jog aš dar esu kūne ir visas vibruoju, o kitą akimirką aš jau vaikštau mėnulio paviršiumi ar stoviu kitame kambario gale, tarytum jokio atsiskyrimo nuo kūno nė nebuvo ir aš akimirksniu ten nusiteleportavau. Ši technika aišku yra retesnė ir naudojama daugiau pažengusiųjų, kurie jau spėjo įsisavinti tam tikrus astralinio pasaulio mechanizmus ir judėjimo jame principus. Materija yra iliuzija, lygiai taip pat kaip ir erdvė. Tau nereikia konkrečiai keliauti iš taško A į tašką B, tu vienu metu jau esi ir taške A ir taške B, tik perkeli savo dėmesį iš vienos vietos į kitą ir joje atsiduri akimirksnius. Ko gero nieko nesupratot, ką aš tuo norėjau pasakyti, bet galiu garantuoti, jog kada nors tai suprasite ;)


Apžvelgiau pačias paprasčiausias ir populiariausias technikas. Patikėkite, daugiau technikų šiame etape jums tikrai nereikia. Bandymų eigoje jūs patys atrasite sau priimtinesnius atsiskyrimo nuo kūno scenarijus, tai labai priklausys nuo jūsų vaizduotės ir individualių pomėgių. Svarbiausia yra pats principas, jog nemėginkite judėti fiziškai, nes astralinis kūnas juda visai kitais principais, negu fizinis kūnas ir paprasčiausias mėginimas atsikelti iš kūno tik sugadins visą jūsų darbą mėginant pasiekti miego paralyžių. Pasikliaukite savo vaizduote, nesvarbu ką ir kaip mėginsite įsivaizduoti. Tik žiūrėkite, kad bemėgindami įsivaizduoti nepersistengtumėte ir per daug nesuaktyvintumėte savo smegenų veiklos. Hipnogoginėje būsenoje vaizduotė turėtų eitis ypač lengvai ir sklandžiai beveik nesistengiant. Be to, priminimas - pasistenkite nesistebėti niekuo, ką ten pamatysite, labai prašau kiek įmanoma išlikti ramesniais ir abejingesniais - jokio jaudulio, jokios nuostabos, išgąsčio ar pernelyg didelio džiaugsmo. Tai be abejo ateis su laiku ir patirtimi ;)

Sėkmės kelionėse ir iki kito įrašo ;) !!!

Hipnogoginė stadija (2/2). Miego triukai

Kaip jau minėjau, hipnogoginė stadija yra sąmonės būsena tarp būdravimo ir miego, tad norint geriau ją pažint ir išmokt šia stadija manipuliuoti, neišvengiamai teks artimiau susipažinti su pačiu miegu ir jo fiziologija. Vien manipuliuojant miegu įmanoma gana greitai ir be didelių pastangų išmokti patirti astralinės projekcijas ir tai suteiks jums nemažai patirties bei stimulo tolimesniame jūsų kelyje į pažinimą.

Nėra ryškios ribos tarp būdravimo ir miego, šie fiziologiniai procesai vienas iš kito pereina palaipsniui. Iš pradžių pradedame jausti nežymų nuovargį, kuris palaipsniui vis didėja, pradeda nevalingai merktis akių vokai, sulėtėja medžiagų apykaita ir mums darosi šalta ir norisi prigulti bei apsikloti. Po truputį lėtėja smegenų veikla, kol pereiname į hipnogoginę būsena ir ne už ilgo - į miego būseną. Taip, hipnogoginę būseną mes visi norim nenorim praeinam, tik visi vis klausia, "kodėl nejaučiam tada visų tų haliucinacijų, keistų garsų negirdim ir t.t.?" Dauguma atvejų tai susiję su mūsų dėmesiu, kuris tuo metu jau būna nukištas į kokį atsitiktinį pasąmonės numestą sapno scenarijų - kaip ir dienos metu, pasineriam į kažkokią mintį ir ją toliau vystom, plėtojam, įsigyvenam į ją vis giliau, kol apskritai pamirštam kur iš tiesų mes randamės ir ką darom. Ne gana to, mūsų protas turi vieną keistą savybę neprisiminti paskutinių 2 minučių prieš užmiegant. T.y jūs gal ir patyrėt tas keistas hipnogoginės stadijos haliucinacijas, tačiau jų paprasčiausiai nė neprisimenat, kaip ir neprisimenat nieko, ką sapnavot, o sapnavot išties daug.
Daug kas įsivaizduoja, jog mes neprisimename, nes buvome nesąmoningi. Bet iš tiesų jūs visą naktį būnate dar ir kaip sąmoningi - matot, girdit, keliaujat, pykstat, gyvenat ir visai kitaip sapnuojat! Tik bėda ta, jog jūsų smegenų centrai, atsakingi už atminties formavimą YRA IŠJUNGTI, nes miego metu juose vyksta esminės pertvarkos - nereikalinga informacija trinama, atmintis pertvarkoma ir perdirbama. Taigi, nesvarbu, kad patyrėt, bet jeigu nesugebėjot įsiminti, vadinasi - to nebuvo?

Lygiai kaip kad atliekant kokią nors smulkią trumpą operaciją pacientui, kuri yra gana nemaloni, būna ne koks vaizdas, daug kraujo, pacientui nors ir neskauda, jis gali būti neramus, blaškytis, keiktis, priešintis, parašyti mums pareiškimą už blogą elgesį ir pan... Kad to išvengtume neretai panaudojame specialų vaistą, kuris vadinamas "trintuku"(haloperidolis) - žmogus šiek tiek apsvaiginamas, bet svarbiausia, jam sukeliama retrogradinė amnezija ir jis NIEKO NEATSIMENA - nė nepamena, jog buvo operacinėje ir kad mus koliojo ir dejavo nuo skausmo. Nepamena - vadinasi viso to ir nebuvo! Čia aišku, neturėčiau to pasakoti, bet kartais tam tikriems pacientams haloperidolį tenka panaudoti :D

Vienas iš lengvesnių būdų pastirti astralinę projekciją yra pamėginti stebėti save užmiegant ir nepražiopsoti to momento, kai pereiname hipnogoginę stadiją. Tai pats populiariausias būdas, kurį vis mėgina naujokai, nes jiems kažkas pasakė, kad astralinės kelionės vyksta būtinai tik naktį. Gal todėl kad naktis yra tamsi, paslaptinga ir tarytum nuteikia tokioms mistinėms patirtims... nežinau kaip jums, bet man tai naktis nuteikia geram miegui. Ir kai dažniausiai naktį atsigulu į lovą, tai... užmiegu. Tai iš ties daug pastangų nereikalaujantis būdas, bet jis tiek pat ir naudingas. Ir jeigu patirti astralinę projekciją mėginat tik naktį, jūs automatiškai nuteikiat save nesėkmei, nes vėlus vakaras, naktis - pats netinkamiausias metas astralinei projekcijai. Tuoj paaiškinsiu, kodėl.


Mūsų miegas yra smarkiai priklausomas nuo hormonų. Pagrindiniai hormonai, dalyvaujantys miego-būdravimo fiziologijoje yra melatoninas ir serotoninas. Abu jie yra beveik identiškos cheminės struktūros(abu gaminami iš nepakeičiamosios aminorūgšties triptofano, kurio būtina gauti su maistu kasdien). Melatoninas, kitaip vadinamas tiesiog miego hormonu, sukelia nuovargio jausmą ir lėtina medžiagų apykaitą. Jo koncentracija smarkiai išauga tamsiuoju paros metu, kai kankorėžinė liauka reaguodama į sumažėjusį šviesos kiekį, pasiekiantį akių tinklainę, ima sparčiai gaminti melatoniną, o šis savo ruoštu skatina mus eiti miego. Priešingai veikia serotoninas, kuris yra svarbus neuromediatorius, lemiantis gerą nuotaiką ir budrumą dienos metu. Serotoninas gaminamas taip pat kankorėžinėje liaukoje, kai ši reaguoja į saulės šviesą(TODĖL DIENOS METU PRIVALOTE GAUTI KIEK GALIMA DAUGIAU SAULĖS ŠVIESOS), taip pat miego metu. Idealiausias metas astralinėms kelionėms ir sąmoningiems sapnams yra tuomet, kai serotonino ir melatonino kiekiai yra pusiausvyroje. Kai melatonino per daug, tuomet itin sunku koncentruoti dėmesį ir neužmigti(vėlus vakaras, naktis), o kai per daug serotonino(diena), tuomet mes nesijaučiame pakankamai pavargę, kad galėtumėme panirti į hipnogoginę būseną. Todėl idealiausias metas patirti astralines keliones ir sąmoningus sapnus - rytas.

Serotoninas:

 Melatoninas:

Dar viena svarbi substancija šioje temoje - Dimetiltriptaminas arba DMT. Taip pat mūsų smegenyse, kankorėžinėje liaukoje, gaminama substancija iš aminorūgšties triptofano. Nustatyta, jog jos dideli kiekia išskiriami smegenų prieš mirtį ir prieš astralines projekcijas bei miego metu. Šios substancijos randama beveik visuose augaluose bei daugelio žinduolių smegenyse. DMT taip pat yra žinomas kaip vienas stipriausių psichotropinių haliucinogeninių narkotikų ir yra griežtai draudžiama substancija visame pasaulyje. Tačiau manoma, kad tai molekulė, sujungianti žmogaus organizmą su kitomis dimensijomis ir naudota Pietų Amerikos bei kai kurių Šiaurės Amerikos genčių šimtmečius ritualinėse apeigose. Beveik identiška yra ir psilocibino molekulė, randama "magiškuosiuose" Psylocybe genties haliucinogeniniuose grybuose. Visos šios substancijos yra serotonino -  svarbaus nuotaikos hormono pakaitalai. Sergantys depresija žmonės dažnai turi serotonino trūkumą ir yra gydomi psichotropiniais serotonino kiekį smegenyse skatinančiais vaistais. Sezoninė depresija, pasitaikanti rudens ir žiemos metu taip pat nemažai susijusi su serotonino trūkumu, kadangi šiais metų laikais ima dominuoti tamsusis paros laikas ir trūksta saulės šviesos.

Būtent ryte ką tik po miego organizmas dar yra atsipalaidavęs, tačiau jau spėjęs pagaminti nemažai serotonino. Todėl idealiausia, jeigu prieš savo kelionę šiek tiek pamiegosite(nors porą valandų). Tai ne tik pakels jūsų serotonino lygį, bet taip pat atnaujins ir suaktyvins atminties funkciją, taigi jums bus daug lengviau prisiminti savo kelionę, pati projekcija bus daug ryškesnė ir sąmoningesnė, lengviau kontroliuojama, o sugrįžus ją bus lengva atkurti ir užrašyti.
Patį miegą galima grubiai suskirstyti į dvi stadijas - gilus ir negilus miegas. Taip, žinau, paprastai jį skirsto į REM(aktyvųjį) ir ne-REM(lėtąjį) miegą, taip pabrėžiant okulomotorinės funkcijos svarbą miego tyrimuose. Tačiau man įdomiau ne tai, kada juda akys, o koks yra smegenų aktyvumas.

Gilusis ir negilusis miegas eina pakaitomis vienas po kito - ciklais. Pradžioje miego mes pamažu panyram į giliojo miego stadiją, kuri trunka net iki 90min, ir yra pati produktyviausia viso nakties miego dalis, kadangi jos metu smegenų aktyvumas ypač sumažėja, po truputį atsigauna dienos išvarginti ir išeikvoti neuronų energetiniai resursai.

Smegenų aktyvumą registruojantys aparatai rodo itin minimalų smegenų darbą ir nepaisant to, šios stadijos metu mes taip pat intensyviai sapnuojame, tik šio ciklo metu mus itin sunku pažadinti, o pabudę mes itin retai prisimename, kad ką tik sapnavome(tyrimų metu vos 5-10proc žmonių prisiminė ką nors sapnavę), po giliojo miego eina negilusis miegas, kurį visi puikiai žino kaip REM, nes jo metu akys itin smarkiai juda. Juda ne tik akys - intensyviai susitraukinėja veido ir kiti raumenys, padažnėja širdies ritmas ir kvėpavimas, žmogus prakaituoja. Būtent šioje stadijoje itin sustiprėja miego paralyžius, kadangi žmogaus fiziologiniai rodikliai rodo, kad jis tiesiog nenustygsta vietoje ir atrodo tuoj išskris pro langą. Smegenų aktyvumas šioje stadijoje nelabai kuo skiriasi nuo to, kuris būna būdravimo metu - priešingai, smegenys šiame periode ypatingai stipriai dirba, intensyviai apdoroja informaciją, smegenyse vyksta daugybe biocheminių procesų, sparčiai gaminami nauji neuromediatoriai, šalinami smegenyse susikaupę metabolitai, smegenys šiuo metu vartoja ypatingai daug kilokalorijų ir dėl šios priežasties netgi patartina neiti miegoti visiškai nepavalgius ir esant alkanam - smegenims miego metu reikia labai daug energijos (bet tai nereiškia, kad po šešių turit ėst kaip arkliai). REM metu žmogų gana lengva pažadinti, o pažadintas žmogus beveik visada puikiai atsimena sapną... iki kol jo nebeatsimena, todėl atsikėlę tuojau pat jį užrašykite į sapnų dienoraštį, kurį turite prie lovos! (jeigu jo dar neturite, tai dabar pat, toliau nebeskaitę eikit ir tokį užsiveskit, nes be sapnų dienoraščio astralinės kelionės netenka prasmės, apie tai daugiau rašiau "Kasdienės praktikos siekiant įvaldyti AP".
Kai kam kils klausimas, "o kaip mes vartomės nakties metu, jeigu mes suparalyžiuoti?" praėjus giliojo negiliojo miego ciklams trumpam nutraukiamas miego paralyžius ir siunčiamas trumpas impulsas apsiversti - mes pabundame, pasiverčiame ant šono ir vėl užmiegame. To mes žinoma taip pat neatsimename, nes mes neatsimename paskutinių 2min prieš užmiegant!

Pradžioje nakties, kai tik užmiegame, dominuoja gilusis miegas dėl itin didelės melatonino bei įvairių metabolitų koncentracijos smegenyse. Tuo tarpu REM ciklai miego pradžioje yra trumpi ir reti. Tačiau miegui trunkant vis ilgiau, giliojo miego ciklai vis trumpėja ir retėja, o REM ima ilgėti ir dažnėti, kol galiausiai ryte giliojo miego apskritai nebūna, o dominuoja ilgi REM ciklai ir trumpi būdravimo epizodai - tobulas metas jūsų aslternatyvioms sąmonės būsenoms!!!

Kadangi mūsų miegas yra lemiamas ciklų ir hormonų,  peršasi viena svarbi išvada - kokybiškam miegui o taip pat ir mūsų kasnaktinėms sapnų praktikoms itin svarbus reguliarus miego režimas. Kadangi tokiam nesant išsibalansuoja visi ciklai, cirkadiniai ritmai, sutrinka hormonų veikla ir miegas, o kartu ir bet kokios mūsų savybės patirti astralines keliones ar nuostabius sapnus.
Dabar, kai trumpai susipažindinau jus su miegu, galiu pereiti prie įdomiosios dalies - kaip panaudoti miegą astralinėms kelionėms ir sąmoningiems sapnams patirti.

1)Nors vakaras ir prastas laikas astralinėms kelionėms, tačiau jums niekas netrukdo tiesiog sąmoningai stebėti save prieš užmiegant. Po vakarinės meditacijos seanso(jis jau turi būti tapęs jūsų rutina) atsigulkite į lovą ir pradėkite atsipalaidavimo pratimą ir tiesiog be jokios desperacijos, pastangų ir stenėjimų stebėkite save iš šalies, kaip užmiegate(vos pasinersite į pašalines mintis - jums bus batai). Jeigu netyčia jums pavyks pagauti save įžengiant į hipnogoginę būseną - puiku, pasinaudokite proga! Jeigu ne - tai bent jau gali tapti puikia priemone greičiau užmigti. Miego paralyžius daugiausiai susijęs su kūno įtampa ir fiziniais judesiais.
Svarbu yra tai, jog jeigu esate pakankamai pavargęs ir sugebėsite 10-20min nesujudėti, tuomet kūnas pamanys, kad jūs miegate ir įjungs miego paralyžių. Aišku, prieš pajungdamas miego paralyžių, kūnas jus patikrins(ar jūs tikrai miegate???) - jis siųs impulsus apsiversti ant šono, pasikasyti užpakalį, pajudinti akis, nuryti seilę ir dar visokių nereikalingų stimulų, kurie kuo toliau tuo vis labiau stiprės. GULĖKITE IR NEJUDĖKITE, nesvarbu, kad ir kaip norėsis sujudėti. Galiausiai įsijungs miego paralyžius ir prasidės linksmybės.
Sapnų mėgėjai pastebės, kad hipnogoginėje būsenoje itin paryškėja vidinis ekranas - pasąmonės kuriami vaizdiniai tampa itin ryškūs, tarytum jūs viską matytumėte savo tikromis akimis. Pasiduokite iškylantiems vaizdiniams, pasinerkite į juos - tai vienas populiariausių būtų patirti sąmoningus sapnus. Šiuos sapnus nesunku kontroliuoti, dažnai jie jums visiškai pavaldūs ir nepaprastai malonūs. Tačiau visada atsiminkite, jog net jeigu ir nieko jums nepavyko, tai tik todėl, kad naktis - pats netinkamiausias laikas tokioms patirtims.




2)Pamiegojus 2-4 valandas pradėti medituoti. Sunkioji dalis čia yra ta, jog turite atsikelti iš lovos!!! O tai pamiegojus vos porą valandų yra tiesiog neįmanoma. Ir visgi, jei iš tiesų to norite - sugebėsite. Apie 20-40min pavaikščiokite ir padejuokite, pasvirduliuokite o tuomet grįžkite į savo guolį. Idealiausia, jeigu nesigultumėte į tą pačią lovą, kurioje miegate, o nueitumėte į kokį patogų krėslą ar sofą kitame kambaryje ar bet kur, kur jūs paprastai nemiegate. Čia veikia tam tikri psichologiniai triukai - savo lovoje mes įpratę miegoti, tad lemiamu metu gali įsijungti nekontroliuojami įpročiai ir vietoj smagios kelionės jūs galite tiesiog užmigti. Įsitaisykite patogiai ir pradėkite medituoti. TAI PATS POPULIARIAUSIAS IR SĖKMINGIAUSIAS BŪDAS TARP PAŽENGUSIŲJŲ. Jei tik nereikia rūpintis dėl egzaminų ir paskaitų ryte, visada teikiu pirmenybe šiam būdui ir man visuomet pavyksta, kadangi kūnas dar tebebūna pavargęs, o smegenys ir atminties funkcija pailsėjusi, todėl astralinės kelionės būna itin ryškios, ilgos ir sėkmingos.

3) Pamiegojus 4-6 valandas ryte. Čia taip pat privalote atsikelti iš lovos ir pasivaikščioti bent 20-40min. Itin naudinga tokiu metu paskaityti medžiagos apie sąmoningus sapnus ir astralinę projekciją(pasijungti mano Blogą) ir vėl nueiti miegoti. Čia turite dvi galimybes - galite medituoti arba galite tiesiog vėl eiti miegoti. Pirmu atveju turėtų būt maždaug tas pats rezultatas kaip ir pamiegojus 2 valandas, gal tik ne taip greitai įeisite į hipnogoginę būseną, bet galite tiesiog nesirūpinti jokiomis meditacijomis ir kitomis "nesąmonėmis" ir tiesiog tiesiai šviesiai nueiti miegoti be jokių dėmesio kontrolių ir koncentracijų.
Čia sužais tas faktas, jog pamiegojus 4-6val. giliojo miego ciklai tampa itin trumpi ir dominuoja REM ciklai su nuolatiniais prabudimais tarp jų. jums reikėjo atsikelti iš lovos tam, kad suaktyvintumėte smegenų veiklą ir ATMINTIES FUNKCIJĄ. Taigi grįžę į lovą ir užmigę jūs turėsite daug didesnius šansus susivokti sapne ir iš jo jau keliauti į astralą arba mėgautis pačiu sapnu, bei jį prisiminti. Jūsų tikslas pasinaudoti tais trumpais rytiniais prabudimais tarp REM ciklų ir jų metu įeiti į hipnogoginę stadiją. Tam jūs privalėsite sugebėti prabudus neskubėti pramerkti akių are verstis ant šono, o gulėti ramiai nejudėdami taip, kaip pabudote. Iš pradžių bus sunku, bet ilgainiui tai taps elementariu įpročiu. Jau kelių minučių bėgyje turi įsijungti miego paralyžius ir prasidėti intensyvios vibracijos bei atsiskyrimas nuo kūno. Tačiau dažnai net ir tokių pastangų nereikia. Kai atsikeli, pavaikštai 20-40min ir vėl nueini miegoti, dažnai astralinės projekcijos bei sąmoningi sapnai prasideda tiesiog spontaniškai nieko nedarant ir nieko nesistengiant, tiesiog miegant.
Tačiau šis bandymas turi trūkumą. Jo negalėsite naudoti kasdien, nes 2-3 naktis iš eilės padarius šį bajerį, vėliau jis nebevyksta, nes smegenys kažkaip prie to prisitaiko ir atbunka. Net jei atsikeliate ir vėl nueinate miegoti, vis tiek nieko nepatiriate ir "nesusapnuojate". Todėl šį triuką apsimoka daryti tik kas 3čią ar 4tą parą. Taigi, nusistatykite, kad šį būdą panaudosite tik savaitgaliais ar ne dažniau 2-3 kartų per savaitę. Be abejo, ilgainiui su patirtimi viskas keisis, vis daugiau ir daugiau astralinių projekcijų patirsite kitu metu, kad ir dienos metu, medituodami, tačiau pradiniame etape teks pasitenkinti tik tuo.
Visai apsimoka ryte pasinaudoti taimeriu. Užsistatykite kokį nors taimerį (jį galima rasti ir internetinį, bei pasijungti per kompiuterį), kad šis supypsėtų ar kitaip pasignalizuotų kas 10-15min. ir taip neleistų jums užmigti ir padėtų išsilaikyti hipnogoginėje būsenoje. Svarbu tik tai, kad supypsėjus taimeriui jūs nekrūptelėtumėte ir nesujudėtume bei nepramerktumėte akių. Tokiu būdu jūs galėtumėte patirti daugybę sąmoningų sapnų ir astralinių projekcijų ryto metu, daug kartų per vieną rytą treniruotis atsiskyrimo technikų ir minčių kontrolės. Taimeris smarkiai pagreitintų jūsų progresą!

Dar pabaigai papasakosiu apie rytinius košmarus, kurie kartais atrodo tokie tikri, jog sunku juos laikyti sapnu. Su tuo ypač susijusi milijonų amerikiečių patirtis, kai juos neva pagrobė ateiviai. Pabudus ryte, po aktyvaus REM ciklo, ne visada spėja išsijungti miego paralyžius. Kartais pabundame su vis dar suparalyžiuotu kūnu. Tai reiškia, jog mes dalinai esame pabudę, bet dalinai vis dar miegame (ir vėl - hipnogoginė stadija). Tokiais atvejais mes iš sapno dažnai parsitempiame ir dalį sapno tikrovės, kokių nors personažų, monstrų, vaiduoklių, ateivių, kurie visaip bando mums pakenkti, gąsdina mus, o mes... negalime pajudėti, netgi mamos prisišaukti nepavyksta! Pažįstamas jausmas? Vaikystėje man tokie pasitaikydavo gana dažnai, tačiau panašaus neturėjau jau gerus 5 metus. Ir visgi, tai fenomenas, susijęs su miego paralyžiumi. Aišku, išsigandę mes bandome judėti, muistytis, priešintis, o tas monstras atrodo tuoj mus pražudys! Tačiau visos sapno pabaisos akimirksniu pranyksta o mes vėl galime judėti! Linkiu tokių sapnų patirti kuo mažiau ;)

Ačiū kad skaitėte! sėkmės ir iki sekančio įrašo ;)

Hipnogoginė stadija (1/2)

Jeigu taisyklingai ir reguliariai meditavote, greičiausiai jau pasiekėte šią stadiją ir ne juokais nustebote dėl jus staiga užplūdusių neįprastų pojūčių. Hipnogoginė stadija yra tarpinė sąmonės būsena tarp būdravimo ir miego ir paskutinė stadija, kurią turite „įveikti“ prieš atsiskirdami nuo kūno.  Jos metu, protinė veikla tampa minimali, o kūnas fiziologiškai pereina į miego būseną. Problema ta, jog jūs vis dar sąmoningas!

Jūs akimirksniu suprasite, jog jau pasiekėte šią sąmonės būseną, kai pradėsite jausti:

1)Smarkiai sumažėjusius fizinius pojūčius. Staiga už lango sklidę garsai aptyla, jų beveik išvis nebesigirdi, taip pat nebesijaučia, kokioje padėtyje kūnas guli, ant ko guli. Įdomu tai, jog sunkiau jaučiasi kvėpavimas, vos vos juntamas besikilnojantis pilvas, nors atrodo, jog jokio oro jūs neįtraukiate ir neišpučiate. (Iš tikrųjų jūs kuo sklandžiausiai kvėpuojate).  Susidaro jausmas, kad kūno pojūčiai tolsta kažkur tolyn ir informacija iš aplinkos jūsų nebepasiekia. Tai miego paralyžiaus stadija ir jeigu joje mėgintumėte pajudinti galūnes, jums greičiausiai nepavyktų. Vienintelė vieta, kurią dar įmanoma šiek tiek judinti tai veido raumenys ir iš dalies krūtinė. Miego paralyžius – tai natūrali organizmo apsauga nuo vaikščiojimo per miegus. Žmonės, kuriems ši funkcija yra sutrikusi, vadinami lunatikais. Centrinė nervų sistema per stuburo smegenis blokuoja iš smegenų siunčiamus signalus į kūno dalis, ir tokiu būdu neleidžia judėti, nesvarbu, jog smegenys intensyviai dirba ir sapnuoja. Miego paralyžius gali būti ir dalinis – judinti galūnes įmanoma, bet labai sunku, jų pajudinti gali ir išvis neišeiti, tačiau susitraukinės pavieniai raumenys. Tai reiškia, kad kūnas dar ne iki galo atsipalaidavęs ir užmigęs, ir reikia dar papildomai atsipalaiduoti, jog visiškai panirtumėte į hipnogoginę būseną. Miego paralyžiaus paprastai nejaučiame, nes užmiegame kaip tik tuo metu, kai jis apima mūsų kūną. Tačiau kadangi tapote jogu ir bent jau dalinai įvaldėte meditacijos ir relaksacijos meną, sugebėjote apgauti savo paties kūno psichosomatiką ir privertėte jį manyti, jog jūs miegate. Taigi, kvailas kūnas (centrinė nervų sistema - smegenys) įjungė miego paralyžių anksčiau, negu reikia, ir paliko jus miegantį, bet sąmoningą!!! :D

2)Tuojau po to kūną užplūsta kažkokia šiltos energijos srovė su vos juntama vibracija ir kutenimu. Ji gali prasidėti nuo galūnių ir plisti tolyn po visą kūną, bet dažniausiai prasideda nuo nugaros ir plinta į visą kūną ir tarytum jį užpildo.  Kartu su energijos antplūdžiu staiga apima keistas ramybės ir palaimos jausmas (kuris netrukus bus sutrikdytas tolimesnių neįprastų potyrių). Šioje stadijoje energijos plitimą galima paskatinti vaizduotės pagalba – tiesiog įsivaizduokite, jog vienoje kūno dalyje atsiradusi energija plūsta tolyn po kūną ir apimą visas jo sritis.
Ši keista energija dabar tik stiprės, kol galiausiai virs stipriomis vibracijomis, pranešančiomis, kad atsiskyrimas nuo fizinio kūno jau beveik prasidėjo.

3)Plūstant šiltos energijos srovei jūsų kūnas ima suktis kartu su visa lova 360 laipsnių kampu. Sukimasis po truputį vis labiau intensyvėja. Kūnas gali ne tik suktis, bet ir verstis šonu ar suptis ir blaškytis. Taip pat gali atrodyti, jos jis banguoja, tarytum gulėtumėte vandens paviršiuje. Vibracijos vis labiau intensyvėja,  ne gana to čia galit girdėti ir keistus balsus, tarytum kažkas šaukia jus vardu ar koks nors klaikus tipas palei ausį juokiasi, klykia ar pan. Tai gali būti vyro, ar moters, vaiko juokas, kuris gali priminti siaubo filmą. Aišku, garsai gali būti ir kur kas malonesni, pvz staiga ima groti muzika, ar girdite malonų aidą ir pan. Labai dažnai tiesiog girdi čaižų triukšmą, primenantį audros už lango triukšmą arba radijo stoties trikdžius.
Aš mėgstu šią dalį vadinti „uraganu“ nes tai ne visada labai maloni dalis ir kartais ji gali pasirodyti išties baisi ir sugadinti mėginimą iškeliauti.

Pamenu, jog man būdavo itin sunku prie šio „uragano“ priprasti, daugybę kartų šią stadiją pasiekdavau, tačiau širdis pradėdavo daužytis kaip pašėlusi, smarkiai suintensyvėdavo kvėpavimas, o kūnas instinktyviai įsitempdavo ir hipnogoginė stadija kaip mat praeidavo ir tekdavo viską daryti iš naujo. Kūnas reaguoja automatiškai į mūsų mintis ir emocijas, kurios neišvengiamai užplūsta susidūrus su neįprastais pojūčiais, todėl tiesiog laikui bėgant turėsite priprasti prie viso to ir per daug į tai nereaguoti. Galų gale, visi šie pojūčiai yra indikatoriai, jog tuoj prasidės nuostabi kelionė, todėl ilgainiui imsite su malonumu laukti šių pojūčių. Svarbiausia tik išlaikyti ramybę ir santūrumą, kad ir kaip nuostabu žinoti, jog tuojau keliausite!

4)Kartu su neįprastais kūną užplūstančiais pojūčiais bei garsais dažnai matomi ir blyksniai, keistos „elektros iškrovos“ priešais akis, primenančios šiaurės pašvaistę.

Dažnai regimos geometrinės figūros – blyksintys trikampėliai, kvadračiukai. Galima matyti ir tunelį bei įvairias kitas vaizdines „haliucinacijas“. Kulminacija pasiekiama, kai šios haliucinacijos virsta realiu kambario vaizdu per užmerktus vokus. Net jeigu dėvite akių apdangalą, kambarį vis tiek matote!!! Tokiu atveju atsiskyrimas JAU turi prasidėti, dažniausiai mane išmeta automatiškai, tačiau daugeliui žmonių prireikia papildomų pastangų siekiant išeiti iš kūno. Tam yra specialios atsiskyrimo technikos, kurias aptarsiu atskirame įraše. Vibracijos šioje stadijoje jau būna labai stiprios ir blaškančios, tačiau paprastai jos nėra skausmingos, todėl tiesiog dar labiau atsipalaiduokite ir leiskite joms vykti, nesipriešinkite. Tiesą sakant vibracijos prieš pat atsiskyrimo momentą turi kiek susilpnėti, tam tereikia dar labiau atsipalaiduoti ir pasistengti nusiraminti. Jokiu būdu nemėginkite keltis „iš kūno“ vien todėl, kad jaučiate vibracijas - jos nebūtinai reiškia, kad jau laikas atsiskirti. Galų gale atsiskyrimas nevyksta taip paprastai, kad tiesiog imate ir atsikeliate, nes dažnai taip darydami sužadinate fizinį kūną ir galite netyčia jį pajudinti. Geriau tiesiog pasitelkite vaizduotę, įsivaizduokite, jog skrendate kur nors tarp debesų, jog esate lėktuvas ar karštas oro balionas ar jog kylate į dangų ir pan.

Visa tai turėtų nuraminti ir padėti labiau atsipalaiduoti, taip šiek tiek susilpninti vibracijas ir išsviesti jus iš kūno savaime. Galima mėginti ir Roberto Monroe lipimo kilpa techniką (apie ją, kaip ir apie daugelį kitų technikų tolimesniuose įrašuose), arba išsiridenti iš kūno. Šiaip ar taip, iškilti iš kūno jūs turėtumėte savaime, svarbiausia tik to norėti ir būti kiek galima labiau atsipalaidavusiam ir nusiraminusiam. Svarbu paminėti, kad šiame periode vibracijų gali ir apskritai nebūti. Tai labiau būdinga pažengusiems meditacijos meistrams.

Visa tai, ką čia aprašiau, nuo pirmo ramybės ir šilumos pojūčio, iki intensyvių vibracijų turėtų įvykti staiga, ne ilgiau nei 2 minučių bėgyje. Gali būti, kad šiek tiek pastrigsite ties atsiskyrimu  kulminacijos metu - vibracijos tai susilpnės, tai vėl sustiprės keletą kartų, bet galiausiai iš kažkelinto mėginimo jums turėtų pavykti, jeigu per daug nesusijaudinsite ir neišsigąsite.

Hipnagoginę būseną galima pasiekti ne tik meditacijos metu, bet svarbiausia prieš užmiegant, bei nubundant, ypatingai rytais. Tam skirsiu atskirą temą ir išsamiai paaiškinsiu kaip sužadinti hipnagoginę būseną ir atsiskyrimą nuo kūno be meditacijos ir jokių pastangų, tiesiog žaidžiant su miegu. Čia apžvelgsime ir miego fiziologiją bei tam tikras technikas pasinerti į sąmoningus sapnus. Čia plačiau pažvelgsime ir į miego paralyžių. Tad... iki sekančio įrašo!

Ir dar būtinai norėčiau išgirsti klausimų, pastebėjimų. Galbūt ko nors nesupratote, galbūt jums kas nors nepatiko – duokit žinią, pasidalinkite mintimis, parodykite, jog šis Blog`as jums įdomus. Maloniai kviečiu dalyvauti ir prisidėti populiarinant ezoterikų bendruomenę facebooke grupėje https://www.facebook.com/groups/AstralinesKeliones/?fref=ts Sėkmės ir iki sekančių įrašų ;)