Hipnogoginė stadija (2/2). Miego triukai

Kaip jau minėjau, hipnogoginė stadija yra sąmonės būsena tarp būdravimo ir miego, tad norint geriau ją pažint ir išmokt šia stadija manipuliuoti, neišvengiamai teks artimiau susipažinti su pačiu miegu ir jo fiziologija. Vien manipuliuojant miegu įmanoma gana greitai ir be didelių pastangų išmokti patirti astralinės projekcijas ir tai suteiks jums nemažai patirties bei stimulo tolimesniame jūsų kelyje į pažinimą.

Nėra ryškios ribos tarp būdravimo ir miego, šie fiziologiniai procesai vienas iš kito pereina palaipsniui. Iš pradžių pradedame jausti nežymų nuovargį, kuris palaipsniui vis didėja, pradeda nevalingai merktis akių vokai, sulėtėja medžiagų apykaita ir mums darosi šalta ir norisi prigulti bei apsikloti. Po truputį lėtėja smegenų veikla, kol pereiname į hipnogoginę būsena ir ne už ilgo - į miego būseną. Taip, hipnogoginę būseną mes visi norim nenorim praeinam, tik visi vis klausia, "kodėl nejaučiam tada visų tų haliucinacijų, keistų garsų negirdim ir t.t.?" Dauguma atvejų tai susiję su mūsų dėmesiu, kuris tuo metu jau būna nukištas į kokį atsitiktinį pasąmonės numestą sapno scenarijų - kaip ir dienos metu, pasineriam į kažkokią mintį ir ją toliau vystom, plėtojam, įsigyvenam į ją vis giliau, kol apskritai pamirštam kur iš tiesų mes randamės ir ką darom. Ne gana to, mūsų protas turi vieną keistą savybę neprisiminti paskutinių 2 minučių prieš užmiegant. T.y jūs gal ir patyrėt tas keistas hipnogoginės stadijos haliucinacijas, tačiau jų paprasčiausiai nė neprisimenat, kaip ir neprisimenat nieko, ką sapnavot, o sapnavot išties daug.
Daug kas įsivaizduoja, jog mes neprisimename, nes buvome nesąmoningi. Bet iš tiesų jūs visą naktį būnate dar ir kaip sąmoningi - matot, girdit, keliaujat, pykstat, gyvenat ir visai kitaip sapnuojat! Tik bėda ta, jog jūsų smegenų centrai, atsakingi už atminties formavimą YRA IŠJUNGTI, nes miego metu juose vyksta esminės pertvarkos - nereikalinga informacija trinama, atmintis pertvarkoma ir perdirbama. Taigi, nesvarbu, kad patyrėt, bet jeigu nesugebėjot įsiminti, vadinasi - to nebuvo?

Lygiai kaip kad atliekant kokią nors smulkią trumpą operaciją pacientui, kuri yra gana nemaloni, būna ne koks vaizdas, daug kraujo, pacientui nors ir neskauda, jis gali būti neramus, blaškytis, keiktis, priešintis, parašyti mums pareiškimą už blogą elgesį ir pan... Kad to išvengtume neretai panaudojame specialų vaistą, kuris vadinamas "trintuku"(haloperidolis) - žmogus šiek tiek apsvaiginamas, bet svarbiausia, jam sukeliama retrogradinė amnezija ir jis NIEKO NEATSIMENA - nė nepamena, jog buvo operacinėje ir kad mus koliojo ir dejavo nuo skausmo. Nepamena - vadinasi viso to ir nebuvo! Čia aišku, neturėčiau to pasakoti, bet kartais tam tikriems pacientams haloperidolį tenka panaudoti :D

Vienas iš lengvesnių būdų pastirti astralinę projekciją yra pamėginti stebėti save užmiegant ir nepražiopsoti to momento, kai pereiname hipnogoginę stadiją. Tai pats populiariausias būdas, kurį vis mėgina naujokai, nes jiems kažkas pasakė, kad astralinės kelionės vyksta būtinai tik naktį. Gal todėl kad naktis yra tamsi, paslaptinga ir tarytum nuteikia tokioms mistinėms patirtims... nežinau kaip jums, bet man tai naktis nuteikia geram miegui. Ir kai dažniausiai naktį atsigulu į lovą, tai... užmiegu. Tai iš ties daug pastangų nereikalaujantis būdas, bet jis tiek pat ir naudingas. Ir jeigu patirti astralinę projekciją mėginat tik naktį, jūs automatiškai nuteikiat save nesėkmei, nes vėlus vakaras, naktis - pats netinkamiausias metas astralinei projekcijai. Tuoj paaiškinsiu, kodėl.


Mūsų miegas yra smarkiai priklausomas nuo hormonų. Pagrindiniai hormonai, dalyvaujantys miego-būdravimo fiziologijoje yra melatoninas ir serotoninas. Abu jie yra beveik identiškos cheminės struktūros(abu gaminami iš nepakeičiamosios aminorūgšties triptofano, kurio būtina gauti su maistu kasdien). Melatoninas, kitaip vadinamas tiesiog miego hormonu, sukelia nuovargio jausmą ir lėtina medžiagų apykaitą. Jo koncentracija smarkiai išauga tamsiuoju paros metu, kai kankorėžinė liauka reaguodama į sumažėjusį šviesos kiekį, pasiekiantį akių tinklainę, ima sparčiai gaminti melatoniną, o šis savo ruoštu skatina mus eiti miego. Priešingai veikia serotoninas, kuris yra svarbus neuromediatorius, lemiantis gerą nuotaiką ir budrumą dienos metu. Serotoninas gaminamas taip pat kankorėžinėje liaukoje, kai ši reaguoja į saulės šviesą(TODĖL DIENOS METU PRIVALOTE GAUTI KIEK GALIMA DAUGIAU SAULĖS ŠVIESOS), taip pat miego metu. Idealiausias metas astralinėms kelionėms ir sąmoningiems sapnams yra tuomet, kai serotonino ir melatonino kiekiai yra pusiausvyroje. Kai melatonino per daug, tuomet itin sunku koncentruoti dėmesį ir neužmigti(vėlus vakaras, naktis), o kai per daug serotonino(diena), tuomet mes nesijaučiame pakankamai pavargę, kad galėtumėme panirti į hipnogoginę būseną. Todėl idealiausias metas patirti astralines keliones ir sąmoningus sapnus - rytas.

Serotoninas:

 Melatoninas:

Dar viena svarbi substancija šioje temoje - Dimetiltriptaminas arba DMT. Taip pat mūsų smegenyse, kankorėžinėje liaukoje, gaminama substancija iš aminorūgšties triptofano. Nustatyta, jog jos dideli kiekia išskiriami smegenų prieš mirtį ir prieš astralines projekcijas bei miego metu. Šios substancijos randama beveik visuose augaluose bei daugelio žinduolių smegenyse. DMT taip pat yra žinomas kaip vienas stipriausių psichotropinių haliucinogeninių narkotikų ir yra griežtai draudžiama substancija visame pasaulyje. Tačiau manoma, kad tai molekulė, sujungianti žmogaus organizmą su kitomis dimensijomis ir naudota Pietų Amerikos bei kai kurių Šiaurės Amerikos genčių šimtmečius ritualinėse apeigose. Beveik identiška yra ir psilocibino molekulė, randama "magiškuosiuose" Psylocybe genties haliucinogeniniuose grybuose. Visos šios substancijos yra serotonino -  svarbaus nuotaikos hormono pakaitalai. Sergantys depresija žmonės dažnai turi serotonino trūkumą ir yra gydomi psichotropiniais serotonino kiekį smegenyse skatinančiais vaistais. Sezoninė depresija, pasitaikanti rudens ir žiemos metu taip pat nemažai susijusi su serotonino trūkumu, kadangi šiais metų laikais ima dominuoti tamsusis paros laikas ir trūksta saulės šviesos.

Būtent ryte ką tik po miego organizmas dar yra atsipalaidavęs, tačiau jau spėjęs pagaminti nemažai serotonino. Todėl idealiausia, jeigu prieš savo kelionę šiek tiek pamiegosite(nors porą valandų). Tai ne tik pakels jūsų serotonino lygį, bet taip pat atnaujins ir suaktyvins atminties funkciją, taigi jums bus daug lengviau prisiminti savo kelionę, pati projekcija bus daug ryškesnė ir sąmoningesnė, lengviau kontroliuojama, o sugrįžus ją bus lengva atkurti ir užrašyti.
Patį miegą galima grubiai suskirstyti į dvi stadijas - gilus ir negilus miegas. Taip, žinau, paprastai jį skirsto į REM(aktyvųjį) ir ne-REM(lėtąjį) miegą, taip pabrėžiant okulomotorinės funkcijos svarbą miego tyrimuose. Tačiau man įdomiau ne tai, kada juda akys, o koks yra smegenų aktyvumas.

Gilusis ir negilusis miegas eina pakaitomis vienas po kito - ciklais. Pradžioje miego mes pamažu panyram į giliojo miego stadiją, kuri trunka net iki 90min, ir yra pati produktyviausia viso nakties miego dalis, kadangi jos metu smegenų aktyvumas ypač sumažėja, po truputį atsigauna dienos išvarginti ir išeikvoti neuronų energetiniai resursai.

Smegenų aktyvumą registruojantys aparatai rodo itin minimalų smegenų darbą ir nepaisant to, šios stadijos metu mes taip pat intensyviai sapnuojame, tik šio ciklo metu mus itin sunku pažadinti, o pabudę mes itin retai prisimename, kad ką tik sapnavome(tyrimų metu vos 5-10proc žmonių prisiminė ką nors sapnavę), po giliojo miego eina negilusis miegas, kurį visi puikiai žino kaip REM, nes jo metu akys itin smarkiai juda. Juda ne tik akys - intensyviai susitraukinėja veido ir kiti raumenys, padažnėja širdies ritmas ir kvėpavimas, žmogus prakaituoja. Būtent šioje stadijoje itin sustiprėja miego paralyžius, kadangi žmogaus fiziologiniai rodikliai rodo, kad jis tiesiog nenustygsta vietoje ir atrodo tuoj išskris pro langą. Smegenų aktyvumas šioje stadijoje nelabai kuo skiriasi nuo to, kuris būna būdravimo metu - priešingai, smegenys šiame periode ypatingai stipriai dirba, intensyviai apdoroja informaciją, smegenyse vyksta daugybe biocheminių procesų, sparčiai gaminami nauji neuromediatoriai, šalinami smegenyse susikaupę metabolitai, smegenys šiuo metu vartoja ypatingai daug kilokalorijų ir dėl šios priežasties netgi patartina neiti miegoti visiškai nepavalgius ir esant alkanam - smegenims miego metu reikia labai daug energijos (bet tai nereiškia, kad po šešių turit ėst kaip arkliai). REM metu žmogų gana lengva pažadinti, o pažadintas žmogus beveik visada puikiai atsimena sapną... iki kol jo nebeatsimena, todėl atsikėlę tuojau pat jį užrašykite į sapnų dienoraštį, kurį turite prie lovos! (jeigu jo dar neturite, tai dabar pat, toliau nebeskaitę eikit ir tokį užsiveskit, nes be sapnų dienoraščio astralinės kelionės netenka prasmės, apie tai daugiau rašiau "Kasdienės praktikos siekiant įvaldyti AP".
Kai kam kils klausimas, "o kaip mes vartomės nakties metu, jeigu mes suparalyžiuoti?" praėjus giliojo negiliojo miego ciklams trumpam nutraukiamas miego paralyžius ir siunčiamas trumpas impulsas apsiversti - mes pabundame, pasiverčiame ant šono ir vėl užmiegame. To mes žinoma taip pat neatsimename, nes mes neatsimename paskutinių 2min prieš užmiegant!

Pradžioje nakties, kai tik užmiegame, dominuoja gilusis miegas dėl itin didelės melatonino bei įvairių metabolitų koncentracijos smegenyse. Tuo tarpu REM ciklai miego pradžioje yra trumpi ir reti. Tačiau miegui trunkant vis ilgiau, giliojo miego ciklai vis trumpėja ir retėja, o REM ima ilgėti ir dažnėti, kol galiausiai ryte giliojo miego apskritai nebūna, o dominuoja ilgi REM ciklai ir trumpi būdravimo epizodai - tobulas metas jūsų aslternatyvioms sąmonės būsenoms!!!

Kadangi mūsų miegas yra lemiamas ciklų ir hormonų,  peršasi viena svarbi išvada - kokybiškam miegui o taip pat ir mūsų kasnaktinėms sapnų praktikoms itin svarbus reguliarus miego režimas. Kadangi tokiam nesant išsibalansuoja visi ciklai, cirkadiniai ritmai, sutrinka hormonų veikla ir miegas, o kartu ir bet kokios mūsų savybės patirti astralines keliones ar nuostabius sapnus.
Dabar, kai trumpai susipažindinau jus su miegu, galiu pereiti prie įdomiosios dalies - kaip panaudoti miegą astralinėms kelionėms ir sąmoningiems sapnams patirti.

1)Nors vakaras ir prastas laikas astralinėms kelionėms, tačiau jums niekas netrukdo tiesiog sąmoningai stebėti save prieš užmiegant. Po vakarinės meditacijos seanso(jis jau turi būti tapęs jūsų rutina) atsigulkite į lovą ir pradėkite atsipalaidavimo pratimą ir tiesiog be jokios desperacijos, pastangų ir stenėjimų stebėkite save iš šalies, kaip užmiegate(vos pasinersite į pašalines mintis - jums bus batai). Jeigu netyčia jums pavyks pagauti save įžengiant į hipnogoginę būseną - puiku, pasinaudokite proga! Jeigu ne - tai bent jau gali tapti puikia priemone greičiau užmigti. Miego paralyžius daugiausiai susijęs su kūno įtampa ir fiziniais judesiais.
Svarbu yra tai, jog jeigu esate pakankamai pavargęs ir sugebėsite 10-20min nesujudėti, tuomet kūnas pamanys, kad jūs miegate ir įjungs miego paralyžių. Aišku, prieš pajungdamas miego paralyžių, kūnas jus patikrins(ar jūs tikrai miegate???) - jis siųs impulsus apsiversti ant šono, pasikasyti užpakalį, pajudinti akis, nuryti seilę ir dar visokių nereikalingų stimulų, kurie kuo toliau tuo vis labiau stiprės. GULĖKITE IR NEJUDĖKITE, nesvarbu, kad ir kaip norėsis sujudėti. Galiausiai įsijungs miego paralyžius ir prasidės linksmybės.
Sapnų mėgėjai pastebės, kad hipnogoginėje būsenoje itin paryškėja vidinis ekranas - pasąmonės kuriami vaizdiniai tampa itin ryškūs, tarytum jūs viską matytumėte savo tikromis akimis. Pasiduokite iškylantiems vaizdiniams, pasinerkite į juos - tai vienas populiariausių būtų patirti sąmoningus sapnus. Šiuos sapnus nesunku kontroliuoti, dažnai jie jums visiškai pavaldūs ir nepaprastai malonūs. Tačiau visada atsiminkite, jog net jeigu ir nieko jums nepavyko, tai tik todėl, kad naktis - pats netinkamiausias laikas tokioms patirtims.




2)Pamiegojus 2-4 valandas pradėti medituoti. Sunkioji dalis čia yra ta, jog turite atsikelti iš lovos!!! O tai pamiegojus vos porą valandų yra tiesiog neįmanoma. Ir visgi, jei iš tiesų to norite - sugebėsite. Apie 20-40min pavaikščiokite ir padejuokite, pasvirduliuokite o tuomet grįžkite į savo guolį. Idealiausia, jeigu nesigultumėte į tą pačią lovą, kurioje miegate, o nueitumėte į kokį patogų krėslą ar sofą kitame kambaryje ar bet kur, kur jūs paprastai nemiegate. Čia veikia tam tikri psichologiniai triukai - savo lovoje mes įpratę miegoti, tad lemiamu metu gali įsijungti nekontroliuojami įpročiai ir vietoj smagios kelionės jūs galite tiesiog užmigti. Įsitaisykite patogiai ir pradėkite medituoti. TAI PATS POPULIARIAUSIAS IR SĖKMINGIAUSIAS BŪDAS TARP PAŽENGUSIŲJŲ. Jei tik nereikia rūpintis dėl egzaminų ir paskaitų ryte, visada teikiu pirmenybe šiam būdui ir man visuomet pavyksta, kadangi kūnas dar tebebūna pavargęs, o smegenys ir atminties funkcija pailsėjusi, todėl astralinės kelionės būna itin ryškios, ilgos ir sėkmingos.

3) Pamiegojus 4-6 valandas ryte. Čia taip pat privalote atsikelti iš lovos ir pasivaikščioti bent 20-40min. Itin naudinga tokiu metu paskaityti medžiagos apie sąmoningus sapnus ir astralinę projekciją(pasijungti mano Blogą) ir vėl nueiti miegoti. Čia turite dvi galimybes - galite medituoti arba galite tiesiog vėl eiti miegoti. Pirmu atveju turėtų būt maždaug tas pats rezultatas kaip ir pamiegojus 2 valandas, gal tik ne taip greitai įeisite į hipnogoginę būseną, bet galite tiesiog nesirūpinti jokiomis meditacijomis ir kitomis "nesąmonėmis" ir tiesiog tiesiai šviesiai nueiti miegoti be jokių dėmesio kontrolių ir koncentracijų.
Čia sužais tas faktas, jog pamiegojus 4-6val. giliojo miego ciklai tampa itin trumpi ir dominuoja REM ciklai su nuolatiniais prabudimais tarp jų. jums reikėjo atsikelti iš lovos tam, kad suaktyvintumėte smegenų veiklą ir ATMINTIES FUNKCIJĄ. Taigi grįžę į lovą ir užmigę jūs turėsite daug didesnius šansus susivokti sapne ir iš jo jau keliauti į astralą arba mėgautis pačiu sapnu, bei jį prisiminti. Jūsų tikslas pasinaudoti tais trumpais rytiniais prabudimais tarp REM ciklų ir jų metu įeiti į hipnogoginę stadiją. Tam jūs privalėsite sugebėti prabudus neskubėti pramerkti akių are verstis ant šono, o gulėti ramiai nejudėdami taip, kaip pabudote. Iš pradžių bus sunku, bet ilgainiui tai taps elementariu įpročiu. Jau kelių minučių bėgyje turi įsijungti miego paralyžius ir prasidėti intensyvios vibracijos bei atsiskyrimas nuo kūno. Tačiau dažnai net ir tokių pastangų nereikia. Kai atsikeli, pavaikštai 20-40min ir vėl nueini miegoti, dažnai astralinės projekcijos bei sąmoningi sapnai prasideda tiesiog spontaniškai nieko nedarant ir nieko nesistengiant, tiesiog miegant.
Tačiau šis bandymas turi trūkumą. Jo negalėsite naudoti kasdien, nes 2-3 naktis iš eilės padarius šį bajerį, vėliau jis nebevyksta, nes smegenys kažkaip prie to prisitaiko ir atbunka. Net jei atsikeliate ir vėl nueinate miegoti, vis tiek nieko nepatiriate ir "nesusapnuojate". Todėl šį triuką apsimoka daryti tik kas 3čią ar 4tą parą. Taigi, nusistatykite, kad šį būdą panaudosite tik savaitgaliais ar ne dažniau 2-3 kartų per savaitę. Be abejo, ilgainiui su patirtimi viskas keisis, vis daugiau ir daugiau astralinių projekcijų patirsite kitu metu, kad ir dienos metu, medituodami, tačiau pradiniame etape teks pasitenkinti tik tuo.
Visai apsimoka ryte pasinaudoti taimeriu. Užsistatykite kokį nors taimerį (jį galima rasti ir internetinį, bei pasijungti per kompiuterį), kad šis supypsėtų ar kitaip pasignalizuotų kas 10-15min. ir taip neleistų jums užmigti ir padėtų išsilaikyti hipnogoginėje būsenoje. Svarbu tik tai, kad supypsėjus taimeriui jūs nekrūptelėtumėte ir nesujudėtume bei nepramerktumėte akių. Tokiu būdu jūs galėtumėte patirti daugybę sąmoningų sapnų ir astralinių projekcijų ryto metu, daug kartų per vieną rytą treniruotis atsiskyrimo technikų ir minčių kontrolės. Taimeris smarkiai pagreitintų jūsų progresą!

Dar pabaigai papasakosiu apie rytinius košmarus, kurie kartais atrodo tokie tikri, jog sunku juos laikyti sapnu. Su tuo ypač susijusi milijonų amerikiečių patirtis, kai juos neva pagrobė ateiviai. Pabudus ryte, po aktyvaus REM ciklo, ne visada spėja išsijungti miego paralyžius. Kartais pabundame su vis dar suparalyžiuotu kūnu. Tai reiškia, jog mes dalinai esame pabudę, bet dalinai vis dar miegame (ir vėl - hipnogoginė stadija). Tokiais atvejais mes iš sapno dažnai parsitempiame ir dalį sapno tikrovės, kokių nors personažų, monstrų, vaiduoklių, ateivių, kurie visaip bando mums pakenkti, gąsdina mus, o mes... negalime pajudėti, netgi mamos prisišaukti nepavyksta! Pažįstamas jausmas? Vaikystėje man tokie pasitaikydavo gana dažnai, tačiau panašaus neturėjau jau gerus 5 metus. Ir visgi, tai fenomenas, susijęs su miego paralyžiumi. Aišku, išsigandę mes bandome judėti, muistytis, priešintis, o tas monstras atrodo tuoj mus pražudys! Tačiau visos sapno pabaisos akimirksniu pranyksta o mes vėl galime judėti! Linkiu tokių sapnų patirti kuo mažiau ;)

Ačiū kad skaitėte! sėkmės ir iki sekančio įrašo ;)

Hipnogoginė stadija (1/2)

Jeigu taisyklingai ir reguliariai meditavote, greičiausiai jau pasiekėte šią stadiją ir ne juokais nustebote dėl jus staiga užplūdusių neįprastų pojūčių. Hipnogoginė stadija yra tarpinė sąmonės būsena tarp būdravimo ir miego ir paskutinė stadija, kurią turite „įveikti“ prieš atsiskirdami nuo kūno.  Jos metu, protinė veikla tampa minimali, o kūnas fiziologiškai pereina į miego būseną. Problema ta, jog jūs vis dar sąmoningas!

Jūs akimirksniu suprasite, jog jau pasiekėte šią sąmonės būseną, kai pradėsite jausti:

1)Smarkiai sumažėjusius fizinius pojūčius. Staiga už lango sklidę garsai aptyla, jų beveik išvis nebesigirdi, taip pat nebesijaučia, kokioje padėtyje kūnas guli, ant ko guli. Įdomu tai, jog sunkiau jaučiasi kvėpavimas, vos vos juntamas besikilnojantis pilvas, nors atrodo, jog jokio oro jūs neįtraukiate ir neišpučiate. (Iš tikrųjų jūs kuo sklandžiausiai kvėpuojate).  Susidaro jausmas, kad kūno pojūčiai tolsta kažkur tolyn ir informacija iš aplinkos jūsų nebepasiekia. Tai miego paralyžiaus stadija ir jeigu joje mėgintumėte pajudinti galūnes, jums greičiausiai nepavyktų. Vienintelė vieta, kurią dar įmanoma šiek tiek judinti tai veido raumenys ir iš dalies krūtinė. Miego paralyžius – tai natūrali organizmo apsauga nuo vaikščiojimo per miegus. Žmonės, kuriems ši funkcija yra sutrikusi, vadinami lunatikais. Centrinė nervų sistema per stuburo smegenis blokuoja iš smegenų siunčiamus signalus į kūno dalis, ir tokiu būdu neleidžia judėti, nesvarbu, jog smegenys intensyviai dirba ir sapnuoja. Miego paralyžius gali būti ir dalinis – judinti galūnes įmanoma, bet labai sunku, jų pajudinti gali ir išvis neišeiti, tačiau susitraukinės pavieniai raumenys. Tai reiškia, kad kūnas dar ne iki galo atsipalaidavęs ir užmigęs, ir reikia dar papildomai atsipalaiduoti, jog visiškai panirtumėte į hipnogoginę būseną. Miego paralyžiaus paprastai nejaučiame, nes užmiegame kaip tik tuo metu, kai jis apima mūsų kūną. Tačiau kadangi tapote jogu ir bent jau dalinai įvaldėte meditacijos ir relaksacijos meną, sugebėjote apgauti savo paties kūno psichosomatiką ir privertėte jį manyti, jog jūs miegate. Taigi, kvailas kūnas (centrinė nervų sistema - smegenys) įjungė miego paralyžių anksčiau, negu reikia, ir paliko jus miegantį, bet sąmoningą!!! :D

2)Tuojau po to kūną užplūsta kažkokia šiltos energijos srovė su vos juntama vibracija ir kutenimu. Ji gali prasidėti nuo galūnių ir plisti tolyn po visą kūną, bet dažniausiai prasideda nuo nugaros ir plinta į visą kūną ir tarytum jį užpildo.  Kartu su energijos antplūdžiu staiga apima keistas ramybės ir palaimos jausmas (kuris netrukus bus sutrikdytas tolimesnių neįprastų potyrių). Šioje stadijoje energijos plitimą galima paskatinti vaizduotės pagalba – tiesiog įsivaizduokite, jog vienoje kūno dalyje atsiradusi energija plūsta tolyn po kūną ir apimą visas jo sritis.
Ši keista energija dabar tik stiprės, kol galiausiai virs stipriomis vibracijomis, pranešančiomis, kad atsiskyrimas nuo fizinio kūno jau beveik prasidėjo.

3)Plūstant šiltos energijos srovei jūsų kūnas ima suktis kartu su visa lova 360 laipsnių kampu. Sukimasis po truputį vis labiau intensyvėja. Kūnas gali ne tik suktis, bet ir verstis šonu ar suptis ir blaškytis. Taip pat gali atrodyti, jos jis banguoja, tarytum gulėtumėte vandens paviršiuje. Vibracijos vis labiau intensyvėja,  ne gana to čia galit girdėti ir keistus balsus, tarytum kažkas šaukia jus vardu ar koks nors klaikus tipas palei ausį juokiasi, klykia ar pan. Tai gali būti vyro, ar moters, vaiko juokas, kuris gali priminti siaubo filmą. Aišku, garsai gali būti ir kur kas malonesni, pvz staiga ima groti muzika, ar girdite malonų aidą ir pan. Labai dažnai tiesiog girdi čaižų triukšmą, primenantį audros už lango triukšmą arba radijo stoties trikdžius.
Aš mėgstu šią dalį vadinti „uraganu“ nes tai ne visada labai maloni dalis ir kartais ji gali pasirodyti išties baisi ir sugadinti mėginimą iškeliauti.

Pamenu, jog man būdavo itin sunku prie šio „uragano“ priprasti, daugybę kartų šią stadiją pasiekdavau, tačiau širdis pradėdavo daužytis kaip pašėlusi, smarkiai suintensyvėdavo kvėpavimas, o kūnas instinktyviai įsitempdavo ir hipnogoginė stadija kaip mat praeidavo ir tekdavo viską daryti iš naujo. Kūnas reaguoja automatiškai į mūsų mintis ir emocijas, kurios neišvengiamai užplūsta susidūrus su neįprastais pojūčiais, todėl tiesiog laikui bėgant turėsite priprasti prie viso to ir per daug į tai nereaguoti. Galų gale, visi šie pojūčiai yra indikatoriai, jog tuoj prasidės nuostabi kelionė, todėl ilgainiui imsite su malonumu laukti šių pojūčių. Svarbiausia tik išlaikyti ramybę ir santūrumą, kad ir kaip nuostabu žinoti, jog tuojau keliausite!

4)Kartu su neįprastais kūną užplūstančiais pojūčiais bei garsais dažnai matomi ir blyksniai, keistos „elektros iškrovos“ priešais akis, primenančios šiaurės pašvaistę.

Dažnai regimos geometrinės figūros – blyksintys trikampėliai, kvadračiukai. Galima matyti ir tunelį bei įvairias kitas vaizdines „haliucinacijas“. Kulminacija pasiekiama, kai šios haliucinacijos virsta realiu kambario vaizdu per užmerktus vokus. Net jeigu dėvite akių apdangalą, kambarį vis tiek matote!!! Tokiu atveju atsiskyrimas JAU turi prasidėti, dažniausiai mane išmeta automatiškai, tačiau daugeliui žmonių prireikia papildomų pastangų siekiant išeiti iš kūno. Tam yra specialios atsiskyrimo technikos, kurias aptarsiu atskirame įraše. Vibracijos šioje stadijoje jau būna labai stiprios ir blaškančios, tačiau paprastai jos nėra skausmingos, todėl tiesiog dar labiau atsipalaiduokite ir leiskite joms vykti, nesipriešinkite. Tiesą sakant vibracijos prieš pat atsiskyrimo momentą turi kiek susilpnėti, tam tereikia dar labiau atsipalaiduoti ir pasistengti nusiraminti. Jokiu būdu nemėginkite keltis „iš kūno“ vien todėl, kad jaučiate vibracijas - jos nebūtinai reiškia, kad jau laikas atsiskirti. Galų gale atsiskyrimas nevyksta taip paprastai, kad tiesiog imate ir atsikeliate, nes dažnai taip darydami sužadinate fizinį kūną ir galite netyčia jį pajudinti. Geriau tiesiog pasitelkite vaizduotę, įsivaizduokite, jog skrendate kur nors tarp debesų, jog esate lėktuvas ar karštas oro balionas ar jog kylate į dangų ir pan.

Visa tai turėtų nuraminti ir padėti labiau atsipalaiduoti, taip šiek tiek susilpninti vibracijas ir išsviesti jus iš kūno savaime. Galima mėginti ir Roberto Monroe lipimo kilpa techniką (apie ją, kaip ir apie daugelį kitų technikų tolimesniuose įrašuose), arba išsiridenti iš kūno. Šiaip ar taip, iškilti iš kūno jūs turėtumėte savaime, svarbiausia tik to norėti ir būti kiek galima labiau atsipalaidavusiam ir nusiraminusiam. Svarbu paminėti, kad šiame periode vibracijų gali ir apskritai nebūti. Tai labiau būdinga pažengusiems meditacijos meistrams.

Visa tai, ką čia aprašiau, nuo pirmo ramybės ir šilumos pojūčio, iki intensyvių vibracijų turėtų įvykti staiga, ne ilgiau nei 2 minučių bėgyje. Gali būti, kad šiek tiek pastrigsite ties atsiskyrimu  kulminacijos metu - vibracijos tai susilpnės, tai vėl sustiprės keletą kartų, bet galiausiai iš kažkelinto mėginimo jums turėtų pavykti, jeigu per daug nesusijaudinsite ir neišsigąsite.

Hipnagoginę būseną galima pasiekti ne tik meditacijos metu, bet svarbiausia prieš užmiegant, bei nubundant, ypatingai rytais. Tam skirsiu atskirą temą ir išsamiai paaiškinsiu kaip sužadinti hipnagoginę būseną ir atsiskyrimą nuo kūno be meditacijos ir jokių pastangų, tiesiog žaidžiant su miegu. Čia apžvelgsime ir miego fiziologiją bei tam tikras technikas pasinerti į sąmoningus sapnus. Čia plačiau pažvelgsime ir į miego paralyžių. Tad... iki sekančio įrašo!

Ir dar būtinai norėčiau išgirsti klausimų, pastebėjimų. Galbūt ko nors nesupratote, galbūt jums kas nors nepatiko – duokit žinią, pasidalinkite mintimis, parodykite, jog šis Blog`as jums įdomus. Maloniai kviečiu dalyvauti ir prisidėti populiarinant ezoterikų bendruomenę facebooke grupėje https://www.facebook.com/groups/AstralinesKeliones/?fref=ts Sėkmės ir iki sekančių įrašų ;)

Kasdienis meditacijos seansas

Taigi ką tik įsitaisėte patogioje vietoje ir jau ruošiatės kasdieniai savo meditacijai. Dar kartą pagalvokite, ar iš tiesų padarėte visus būtinus įžanginius darbus(kurie aprašyti Bendruosiuose Principuose 2/2) prieš pradėdami šį seansą. Dabar jums nebeegzistuoja jokios problemos, jūs atsiribojate nuo visų sąskaitų, mokesčių, politikų, draugų, šeimos, savęs paties ir svarbiausia – laiko. Šią akimirką, šiame krėsle ir kambaryje, kuriame jūs esate, viskas vyksta esamuoju laiku, nėra nei rytojaus nei vakarykštės dienos. Jūs esate dabar, o dabar, šią akimirką, jokia problema neegzistuoja. Ji atsiras tik tuomet, kai pradėsite galvoti apie tai, kas bus vėliau dieną ar rytoj ar po metų, bet šią akimirką, kai jūs esate patogiai įsitaisę krėsle, esate tik jūs ir jūsų meditacijos seansas, kurį netrukus atliksite, todėl jokios pašalinės problemos jūsų galvoje dabar egzistuoti negali.
Užsimerkite.
Giliai ir iš lėto įkvėpkite. Tuomet lėtai iškvėpkite ir taip tris kartus.
Stenkitės kvėpuoti pilvu, o ne krūtine. Burna turėtų būti šiek tiek praverta, nes tai ženklas, kad apatinio žandikaulio raumenys yra atsipalaidavę. Tai taip pat turėtų apsaugoti nuo noro nuryti tai, kas susikaupia gerklėje.
Jūs pradedate po truputį atsipalaiduoti. Vizualizuokite tai. Su kiekvienu iškvėpimu jūs išpučiate dalį įtampos, susikaupusios jūsų kūne. Po kiekvieno iškvėpimo jūsų kūnas vis labiau atsipalaiduoja ir glunda prieš žemės, kūnas tampa sunkus ir nerangus kaip maišas. Visa tai vizualizuokite ir įsivaizduokite tarytum tai iš tiesų vyksta – nustebsite, jog taip ir vyksta, būtent kaip jūs to norite J
Sutelkite dėmesį į kojas – pradėkite nuo pirštų. Tegul kiekvienas pirštukas, vienas po kito atsipalaiduoja. Iš pradžių mažylis, tada ketvirtas pirštas, vidurinysis, galiausiai nykštys, tuomet pėdos raumenys, kiekvienas blauzdos raumuo ir t.t. judėkite po truputį į viršų. Jauskite kaip kūno sritys, į kurias jūs sutelkiate dėmesį po truputį atlėgsta, jas tarytum suparalyžiuoja, jūs imate jų nebejausti.  Judėkite toliau, aukštyn, pilvu, kiekvienu jo raumenuku, nugara, plaštakos pirštais, rankomis, galiausiai krūtine, kaklu, sprandu ir veidu.
Jeigu dėmesingai ir kantriai atlikote šį pratimą, užtrukote keletą minučių, o jūsų kūnas tapo labai atsipalaidavęs. Ir vis dėlto, dar kartą atkreipkite dėmesį į sprandą, pečius, veido raumenis, žandikaulį, padirbėkit ant šių sričių papildomai, lėtai kvėpuokite ir su kiekvienu iškvėpimu jauskite, kaip šios sritys vis labiau atsipalaiduoja.
Atminkite: nesvarbu, kaip smarkiai sugebėjote atsipalaiduoti, jūsų kūnas visada gali atsipalaiduoti dar labiau! Neskubėkite pereiti prie dėmesio kontrolės ir skirkite atsipalaidavimui tiek laiko, kiek jums reikia, nes tai pati svarbiausia meditacijos seanso dalis, nuo to, kaip gerai atsipalaidavote priklausys ir visa tolimesnė seanso patirtis. Pati dažniausia priežastis, kodėl nesugebama pasiekti astralinės projekcijos yra per mažas atsipalaidavimas. Kodėl? Todėl nes jeigu jūs būtumėte pakankamai atsipalaidavę, jūsų jau nebebūtų šiame fiziniame kūne J


Kai kūne nebeliko nė vieno įtempto raumenėlio ir atrodo, jog jūs gulite sudribęs kaip maišas, gali pereiti prie dėmesio kontrolės.
Sutelkite dėmesį į savo kvėpavimą (sutelkti dėmesį galima į daugelį dalykų, tačiau šiam kartui pradėsime nuo pačių paprasčiausių. Jauskite, kaip gaivaus oro srovė plūsta pro jūsų nosį gilyn iki pat pilvo. O po to lėtai keliauja atgal į išorę. Atminkite, jog jūs čia esate tik stebėtojas. Sąmoningai nekvėpuokite, leiskite kvėpavimui vykti savaime be jūsų pastangų. Už kvėpavimą yra atsakingi pailgosiose smegenyse esantys centrai, todėl jums visai nereikia galvoti, kad jūs kvėpuojate, jūsų organizmas tai sugeba daryti pats. Jūs tik stebėtojas. Jūs tik iš šalies jaučiate ir tiriate, kokiu keliu keliauja oras, kaip giliai jis keliauja, kaip kyla ir leidžiasi jūsų pilvas, kaip greitai vyksta kvėpavimas ir t.t. Šiame etape jus pradeda ypatingai atakuoti mintys. Jūs net nepastebite, kaip pradedate svarstyti, kokie atsiskaitymai jūsų laukia šiandien mokykloje ar universitete, arba kokia buvo sunki darbo diena. Vos tik susivokiate, kad jūs ėmėte svarstyti šias ypatingai svarbias temas meditacijos metu, tuojau pat grįžkite prie savo kvėpavimo. Pradžioje tai atrodys ypatingai sunku. Mintis ypač provokuoja nepakankamas kūno atsipalaidavimas. Įtempti raumenys provokuoja mintis, o iškylančios mintys savo ruožtu provokuoja organizmo raumenis įsitempti. Gaunasi tarytum užburtas ratas, proto-kūno psichosomatinė sąveika – mintys tiesiogiai veikia kūno fiziologiją, lemia įtampą jame, o įsitempęs kūnas provokuoja naujas mintis. Todėl labai svarbu, kad kūnas visuomet išliktų maksimaliai atsipalaidavęs, o protas neklajotų po minčių vandenynus. Na ir kas kas mintys plūsta į galvą, tiesiog ignoruokite jas, neplėtokite. Jums mintys neįdomios, šiuo metu jums įdomus tik jūsų kvėpavimas.
Pradžioje tai atrodys ypatingai sunku. Galvosite, kad meditacija ne jums, kad jūs per daug jautrus ir emocionalus žmogus ir t.t. pažįstu ne vieną dvasingą žmogų, kuriam puikiai sekasi sąmoningi sapnai, tačiau jis nesugeba medituoti ir sąmoningai patirti astralinių projekcijų vien todėl, nes yra įsitikinęs, jog minčių kontroliuoti jis tiesiog nesugeba ir tai ne jam. Patikėkite, nėra pasaulyje tokio žmogaus, net ir pačio hyperaktyviausio, kuris nesugebėtų išmokti minčių kontrolės. Tiesiog viskam reikia laiko ir praktikos. Ir vis dėlto, nežinau nė vieno žmogaus, kuris pirmą kartą pabandęs iš karto tobulai meditavo. Pradžioje dauguma tinkamai neįveikia nė atsipalaidavimo pratimo. Kaip galima norėti ramaus ir laimingo gyvenimo, kai net nesugebame atsipalaiduoti? Praktika praktika ir dar kartą praktika.
Po truputį imate jausti kūną apimančią keistą šilumą. Šiluma stipri ir be galo maloni, plintanti nuo nugaros tolyn į galūnes. Galūnių atrodo nė nejaučiate. Tarytum jų ten nė nėra. Apskritai sunkiai jaučiate ir patį kūną, tarytum jis nebeturi ribų, tarytum jis darniai įsiliejęs į jus supančią aplinką ir tolygiai plečiasi į šalis. Jausmas tarytum jūs pats iš savęs plintate į šalis. Nebesijaučia ir krėslo, ar lovos, kurioje jūs įsitaisę, atrodo, tarsi jūs susiliejate su aplinka į vieną bendrą visumą ir skendite absoliučioj šilumoj ir palaimoj.
Jūs vis dar mėginate išlaikyti dėmesį ties kvėpavimu, bet tai darosi sunku, nes jūs nebejaučiate ir pačio kvėpavimo. Tarytum oras nė nejuda į jūsų plaučius ar iš jų! Galite tik nežymiai jausti besikilnojantį pilvą. Ne gana to, pojūčiai kūne tampa tokie neįprasti, malonūs ir tiesiog neįtikėtini, jog nebegalite toliau kreipt dėmesio į kvėpavimą. O ir nebereikia. Jūsų galvos daugiau nebeatakuoja mintys, dabar jums tikrai nerūpi jokios sąskaitos, mokesčiai ir egzaminai. Nes tai kas vyksta yra tiesiog nuostabu ir jokiais žodžiais nenupasakojama! Jausmas, tarytum jūs įsiliejate į kažkokią tarpgalaktinę tarpdimensinę erdvę ir tampate jos dalimi. Nebėra jūsų kūno, nebėra minčių, problemų, nieko! Jūs tarytum viena absoliuti savyje susivokusi sąmonė, suvokianti, jog ji pati yra ir ji egzistuoja šioje nuostabioje beribėje tarpdimensinėje erdvėje. Būtent čia prasideda tikroji meditacijos stadija arba vadinamoji hipnogoginė būsena, apie kurią kalbėjau „Bendrieji principai (2/2)“.
Dabar tik jūsų vieno sprendimas lems, ką pasiekę šią meditacijos stadiją norėsite daryti. Spręsti iškilusias santykių problemas, sužinoti atsakymus į jums rūpimus klausimus keliauti į kitus pasaulius, pažvelgti į praeitus gyvenimus ir t.t ar tiesiog mėgautis šia nepaprasta palaima. Žinau, skambu kaip koks pamišėlis, bet negaliu taip neskambėti, kai kalbu apie TAI. Tačiau kol kas dar per anksti kalbėti apie šią sąmonės būseną, ją plačiau apžvelgsime ateityje, kalbėdami apie atsiskyrimo technikas, o šiame etape svarbiausia išmokti tinkamai atsipalaiduoti ir įvaldyti minčių kontrolę :)

Kasdienės praktikos siekiant įvaldyti AP

Temą, apie kurią tuojau pat kalbėsiu, būtinai noriu apžvelgti dar prieš pradėdamas dėstyti pagrindinę teorinę-praktinę medžiagą. Tai ypatingai svarbi tema, kadangi joje apžvelgsiu pagrindinius įpročius, kurie padės greičiau žengti sėkmingų astralinių kelionių linkme. Tai kasdienės praktikos, kurias privalu įdiegti į savo kasdienę rutiną norint įvaldyti meditacijos meną, o kartu ir AP bei sąmoningus sapnus.

"Jis tai sugeba! Kodėl to nesugebu aš???" - klausia ne vienas pradedantysis ar jau kurį laiką besidomintis, tačiau reikiamų rezultatų taip ir nesulaukiantis žmogus. Tai labai geras klausimas ir jis parodo, jog žmogus suvokia, jog jis nėra niekuo prastesnis už bet kurį kitą žmogų, nesvarbu kas jis bebūtų - guru, meistras ar mesijas.

Po daugybės nesėkmingų bandymų patirti astralinę projekciją tokie klausimai ėmė kamuoti ir mane. Atrodė, jog žinau ir moku atlikti ne vieną patikimą būdą/techniką astralinei projekcijai pasiekti, o šios kaip nebuvo, taip nebuvo.
Iš pradžių ėmiau abejoti savimi. "Gal aš niekam tikęs?"  Juk forumuose buvo tūkstančiai eilinių žmonių, sugebančių lengvai keliauti kitomis dimensijomis. "O gal problema mano amžiuje?" Forumuose rašydavo, kad astralinę projekciją galima pasiekti tik sulaukus mažiausiai 25 metų, neva vaikai ir paaugliai per daug nesusitupėję ir nerimastingi. Vėliau radau kitų postų, teigiančių, kad kaip tik vaikai labai lengvai įvaldo astralinę projekciją, o suaugusiems tai gerokai sudėtingesnė užduotis dėl juos kamuojančių rūpesčių ir nusistovėjusio ydingo gyvenimo būdo. Anuomet labai lengvai patikėdavau tokiai ir anokiais paistalais, kurie buvo tiesiog užtvindę forumus. "Nebesistengsiu, nes man vis tiek neįmanoma pasiekti tokių rezultatų, aš tesu paprasta civilizacijos dulkė." Tai buvo tie mano galvoje ilgai besisukę pasiteisinimai ir dvejonės-abejonės, kurias čia patvirtindavo dar ir forumų "žinovai". Ir tik vėliau supratau, jog tikrų žinovų ten buvo absoliuti mažuma, o negana to, joks amžius, išsilavinimas, lytis, rasė ir kitos nesąmonės tam neturi jokios įtakos. Astralinę projekciją gali pasiekti bet kas ir bet kada tik tam riekia reikiamų žinių ir įgūdžių kaip ir visur kitur gyvenime.

Iš tiesų nesėkmių mėginant atlikti astralinę projekciją priežastys yra tos pačios, kaip ir visų kitų mus gyvenime kankinančių nesėkmių. Dėl tų pačių priežasčių mes nesugebame užsidirbti pakankamai pinigų,  ar susimauname per egzaminus, dėl tų pačių priežasčių mus nesiseka santykiuose su žmonėmis ir niekaip nerandame antrosios pusės. Ne veltui įvadiniame įraše kalbėjau, kad reikės išmokti daugybės dalykų, pakeisti savo pasaulėžiūrą o galbūt net ir patį gyvenimą, jeigu tvirtai norėsite įvaldyti astralines keliones. Tikrai nemelavau, jog daugybei jūsų tiesiog neužteks noro ir kantrybės, kad pasiektumėte reikiamų rezultatų. Jei kiekvienas būtų pasiryžęs keisti save ir savo gyvenimą, pasaulyje nebūtų tiek neapykantos, karų ir kitų nelaimių. Tačiau net ir tuomet, kai kils didžiausios abejonės ir nekalčiausi pasiteisinimai, visada prisiminkite jog JUMS, nesvarbu kas jūs bebūtumėte,  NĖRA NIEKO NEĮMANOMO. Tereikia reikiamų įgūdžių ir praktikos.
Dabar pakalbėsim apie esminius įpročius, kurie bus reikalingi sėkmingoms jūsų praktikoms.

1)Pirmas įprotis, kurio jums būtinai reikės sėkmingai veiklai, tai yra pastovus miego ritmas. Vėliau sužinosite, jog vien "žaidžiant" su miegu ir jo ciklais, įmanoma išprovokuot sąmoningus sapnus ir astralines projekcijas, tačiau miego režimo jums reikės ne tik todėl. Norėdami įvaldyti meditaciją privalėsite praktikuotis reguliariai kasdien po keletą kartų, o tam reikės ir reguliaraus miego. Galų gale bet kuriai kitai sėkmingai veiklai gyvenime miego rėžimas yra būtinas. Pagrindinė mano bėda buvo ta, jog visada buvau tikras pelėda, dievinau naktį, žvaigždes, nakties metu man būdavo lengviau susikaupti ir susikoncentruoti, galėjau mokytis ir ruoštis egzaminams valandų valandas, tačiau išsibalansuodavo mano cirkadiniai ritmai. Diena su naktimi susikeitė vietomis, tai labai trukdė ir mano meditacijos ir astralinės projekcijos bei sąmoningų sapnų praktikoms, visų norimų rezultatų pasiekdavau tik tuomet, kai laikydavausi MIEGO REŽIMO. Nesakau, kad jis turi būti sunormuotas minučių tikslumu, tačiau, kuo jis tikslesnis ir kuo mažiau kintantis, tuo geriau. Galų gale, miego režimas yra efektyviausias būdas kovojant su nemiga!!!

2)Antrasis įprotis - REGULIARI meditacija KASDIEN. Pradedantiesiems, niekada nemeditavusiems rekomenduoju trumpus meditacijos seansus ne daugiau 10 minučių per vieną seansą, nes naujokai dar nemoka koncentruoti dėmesio ir ilgesnis sėdėjimas juos greit išvargina. 10 min būtų būtent tas optimalus laikas, per kurį pasimokytumėte minčių koncentravimo ir veltui besvajodami ir beklajodami po savo mintis nesugaištumėte per daug brangaus laiko. Tačiau pasistenkite išmedituoti visą laiką, kurį sau paskyrėte, nesukčiaukite, būkite atviri sau ir savo užsibrėžtiems tikslams. Pradžioje mediduokite du kartus per dieną - ryte, ATSIKĖLUS IŠ LOVOS ir vakare, prieš miegą, geriau taip pat neatsigulus į lovą, po 10min. Vėliau, jeigu įmanoma, į dieninę praktiką įtraukti ir pietinę ar popietinę(po darbinę) meditaciją. Ne gana to, laikui bėgant ir jaučiantis vis stipriau meditacijos praktiką reiktų po truputį ilginti - 15min. 20min. 30min. iki 40min. jeigu turite tam pakankamai laiko ir kantrybės. Ši praktika atneš neįsivaizduojamos naudos. Ne tik kad pagerės jūsų psichoemocinė būsena dienos metu, pagerės miegas, bet ir atsiras daugiau jėgų ir energijos, sugebėsite efektyviau ir racionaliau dirbti, lengviau spręsti logines ir šiaip intelekto reikalaujančias užduotis, o svarbiausia, išmoksite manipuliuoti dėmesiu, kuris yra būtinas keliaujant į kitas dimensijas ir alternatyvias sąmonės būsenas. Meditacija iš esmės ir bus pagrindinė praktika tolimesniame gyvenime ir būtent ji pakeis visą jūsų suvokiamą aplinkinį pasaulį ir jūsų vidinę tikrovę.

3) Trečiasis įprotis - savistaba. Taip, teisingai, jūs stebėsite save, savo emocinę būklę, mintis, reakcijas, tai kaip jūs elgiatės kasdieninėje veikloje, kaip reaguojate stresinėje situacijoje ir taip toliau. Sakydamas "stebėsite" jokiu būdu neturiu galvoje vertinsite(gerai, blogai), kritikuosite ar pan. analizuosite. TIESIOG STEBĖSITE. Vertinimui ir savikritikai galėsite skirti šiek tiek laiko po to, jeigu tam bus rimto pagrindo. Tačiau kad savikritika būtų pagrįsta ir konstruktyvi(o ne destruktyvi), būtina reikiama informacija, kurią įmanoma surinkti tik savistabos metu. Vienu metu stebėti ir vertinti neefektyvu. Patikimai ir užtikrintai įmanoma daryti TIK VIENĄ veiksmą vienu metu. Vėliau vis labiau propaguojant šią praktiką suprasite, jog vertindami ir analizuodami veltui prarandate labai daug brangaus laiko ir praleidžiate esminius momentus. Ši praktika svarbi ne tik tam, kad geriau pažintumėte save. Ji visų pirma išmokys jus būti ČIA IR DABAR, o ne paskendus beribių minčių ir dienos rūpesčių liūne. Ši praktika išmokys jus būt SĄMONINGAIS. Kuo  toliau užsiimsite savistaba, tuo dažniau ir ilgiau sugebėsite išlikti ČIA IR DABAR, kol tokia būsena taps nuolatine ir įprasta (tai be abejo, siekiamybė, o ne būtinybė). Nėra nei praeities ar ateities, visur ir visada buvo ir bus DABAR ir viskas sprendžiasi DABAR. Galvodami apie ateitį ar praeitį jūs švaistote brangų DABAR laiką. Lengviausias būdas išmokti būti dabartyje yra negalvoti laiko sąvokomis (vakar, rytoj, kitais metais), būtent laiko parametras dažniausiai išblaško susikoncentravimą į dabartį ir priverčia vėl prisimint arba svajot/planuot. Primygtinai siūlau paskaityti Eckhart Tolle knygą "The Power of Now" arba "Dabarties Galia", kuri negrįžtamai pakeitė mano gyvenimą ir išmokė tiesiog būti ir džiaugtis šią akimirka. Manau ši knyga bus naudinga ir jums :)
Taigi, nuolat stebėkite save. Apie ką galvojate jūs? Kokios mintys atakuoja jūsų galvą šiuo metu? Kas jus erzina, kodėl erzina ir t.t. tirkite ir visokeriopai patirkite save ir savo vidines būsenas. Ilgainiui suprasite, pradėsite jausti, kad jūs visai nesate tas, kuo iki šiol save laikėte. Jūs visai ne vardas ir ne pavardė, ne amžius ir ne adresas, kuriame gyvenate. Jūs visai ne darbas, kurį dirbate ir ne socialinis sluoksnis, kurį užimate. Jūs kai kas gerokai didingesnio ir nuostabesnio, jūs esate tas, ko jokiais materialiais dalykais neįmanoma įvardinti ir apibūdinti. Paslaptis slypi tame, kuris STEBI.

Dar viena svarbi praktika, kurią noriu statyti greta savistabos yra stalkingas (stalking iš angl. slapta stebėti, persekioti dėmesiu). Tiesiog nustokite apie viską galvoti ir pažvelkite į savo rankas(tai pratimas siekiant pažadinti sąmonę sapnuojant), aplinką, medžius, žmones, kaip(o ne apie ką) jie kalba, kaip jie atrodo, tirkite kiekvieną tikrovės, esančios aplink jus, detalę taip, tarytum jūs būtumėt ką tik nubudęs sapne ir gėrėtumėtės visomis vaizdo instaliacijomis, kurias sukūrė jūsų smegenys. Esmė ta, jog stalkingo metu jūs taip pat atitrūkstat nuo savo vidinių minčių ir tampate VISIŠKAI SĄMONINGAS čia ir dabar, stebite su susidomėjimu jus supančią tikrovę ir kiekvieną jos detalę. Tokiu būdu jūs mokotės išlaikyti dėmesį sąmoningo sapno ir astralinės projekcijos metu, nes, vėliau nustebsite sužinoję, kaip lengva TEN prarasti sąmoningumą ir po to neprisiminti, ką būdami už savo kūno ribų patyrėte. Jūs taip pat mokotės būti sąmoningu ir matyti grožį KIEKVIENOJE gyvenimo akimirkoje. Stalkingo(ir savistabos) metu jūs praktikuojatės meditacijos ir dėmesio kontrolės nė nemedituodami! Stalkingo kasdienis praktikavimas smarkiai padidina šansus patirti astralinę projekciją ir sąmoningą sapną savaime, to nė nesitikint! Tokiu būdu jūs kartu nuolat treniruojatės atlikti sėkmingą astralinę projekciją bei negrįžtamai keičiate save ir savo vidinę tikrovę nes matote problemas, kurias anksčiau ignoruodavote dėl savo "nebuvimo" čia ir dabar!

...džiaugtis ir patirti tikrovę taip, kaip tai kasdien daro vaikai...

4) Ką tik nubudus (vidurį nakties ar ryte) tuojau pat, nedelsiant pildyti sapnų dienoraštį. Tai ypatingai svarbu prisiminti sapnus ir astralinės projekcijos potyrius. Nėra jokios prasmės iš šių praktikų, jeigu nesugebate vėliau prisiminti, kad tokias jūs apskritai patyrėte! Vos pabudus po miego, atsiminimai iš kitų dimensijų atrodo švieži, tačiau jie akimirksniu ima blėsti ir reiktų pasistengti juos kuo skubiau užrašyti, kuo daugiau detalių atgaminsite tuo bus geriau. Ilgainiui sugebėsite atkurti ištisus pasakojimus ir istorijas, galiausiai patyrimai bus tokie ilgi ir tokie detalūs, kad jums tiesiog atsibos rašyti ir pradėsite patirtis įrašinėti balsu :D Tai taip pat padidins jūsų sąmoningumą ir dar labiau paskatins savaimines astralines projekcijas ir sąmoningus sapnus, prisiminti ir atkurti juos pasidarys vis lengviau. Todėl nedelskite ir dabar pat pasiruoškite TUŠČIĄ sąsiuvinį prie lovos su intencija, jog jis nebus skirtas NIEKAM KITAM, tik jūsų sapnams ir alternatyvios sąmonės potyriams. Taip pat pasiruoškite pieštuką(su tušinuku gulint lovoje sunku rašyti, nes reikia kieto pagrindo, o iš lovos jūs tikrai nenorite išlipti tol, kol neužrašėte savo sapno), geriau šalia turėti ir kuo pasišviesti, jeigu nubusite naktį, ir šalia neturėsite šviesos šaltinio!

5)Galų gale Įprotis būti atkakliam ir niekada nepasiduoti. Taip, tai taip pat įprotis ir jis taip pat išsiugdomas kaip ir visi kiti gebėjimai ir įpročiai. Yra dviejų tipų įpročiai - naudingi ir nenaudingi(žalingi). Vieni padeda sekti tikslų, kiti nuo jų atitolina. Būkit sąmoningi ir atsakingi už save ir savo įpročius, nes jie lems jūsų ateitį, klausimas tik ar tokią, kokios norite jūs.
Nesvarbu, kad ir ko imsitės gyvenime, kasdien bėgioti, pirmadienį trečiadienį penktadienį eiti į sporto salę, per dieną užkalbintį bent vieną nepažįstamą merginą ar ko tik jūs nesugalvosite, būkite ryžtingi ir nebekeiskite savo nuomonės. TIESIOG DARYKITE ir NIEKADA NEKEISKITE SAVO UŽSIBRĖŽTO TIKSLO, kol jis nebus pasiektas.
Sėkmingi žmonės pasižymi dviem svarbiomis savybėmis:
-Jie priima sprendimus greitai. Jie nedvejoja, negalvoja, neapmąsto, per ilgai nesvarsto. Jiems kyla idėja ir ją momentaliai priima - "nuo šiandien nerūkau" pam ir taškas, "nuo dabar pradedu sportuoti" - pam ir taškas. Jie neturi tokių minčių, kaip "nuo kitos savaitės, nuo naujų metų, rytoj ir t.t.". Sėkmingi žmonės turi moto "yra tik dabar". Rytoj niekada nebus, nebus kitų metų. Viskas VYKSTA TIK DABAR. Todėl sprendimus privalote priimti dabar ir tik dabar.
-Priimtų sprendimų sėkmingi žmonės nekeičia, o jeigu keičia, tai tik po labai labai ilgo laiko ir tai tik su išlygom. Tai yra jūs negalite savaitę laikytis užsibrėžto laiko, o po to viską staiga lengvabūdiškai mesti.Jeigu taip darote, reiškia jūs nepriėmėte sprendimo, o vis dar dvejojate. Prisimenate ką daro sėkmingi žmonės? Jie sprendimus priima tuoj pat be dvejojimo! Jūs privalote vykdyti užsibrėžtą tikslą ir praėjus savaitei, ir po mėnesio, ir po metų ir galbūt visą likusį gyvenimą, kitaip jokių reikiamų rezultatų jūs nepasieksite niekada gyvenime. Tai buvo ir mano didelė problema. Vis nesulaukdamas rezultatų nutraukdavau savo praktikas ir mėnesiui kitam pamiršdavau savo troškimus pasiekti astralines projekcijas. Vėliau, prie jų grįžęs, būdavau jau daug ką pamiršęs ir vėl mokydavausi viską iš naujo. Taip nebuvo išlaikomas vientisumas ir mano anksčiau atiduotas darbas nueidavo šuniui ant uodegos. Todėl niekada nedarykite pertraukų, neieškokite pasiteisinimų, o tiesiog darykite tai, ką užsibrėžėte, vakar, prieš metus ar prieš dešimt metų, visada per amžių amžius!

Taigi, štai ką jūs dabar darysite, jeigu iš tiesų norite pasiekti sėkmingą astralinę projekciją.
Jau dabar, paskaičius šį straipsnį į savo dienotvarkę įveskite;

1)reguliarų miego režimą
2)reguliarius meditacijos seansus ryte ir vakare bent po 10min
3)įprotį stebėti save ir aplinką(stalkingas), kasdien kai tik prisimenate, kad tai turite padaryti
4)pildyti sapnų dienoraštį griežtai kiekvieną kartą pabudus.
5) nuolat ir nuolat grįžti prie šio blogo ir vis per nauja perskaityti medžiagą, kurią čia įsisavinote, kol ji visa susidulės jūsų galvoje. Tai vadovėlis, todėl vėl ir vėl peržvelkite medžiagą, pakartokite, permąstykite ir kitaip persvarstykite, nuolat prie jo grįžkite, nuolat atnaujinkite informaciją. Tai labai svarbu kelyje į pažinimą.

Daugelis jūsų pamąstė, jog šiandieniniame pasaulyje neįmanoma įvykdyti tokių reikalavimų. Juk reikia dirbti, mokytis, ateina egzaminai, krizės, stresas, problemos, sąskaitos, kylančios kainos ir t.t. Na, tai dar vienas įgūdis, kurio su laiku, jeigu tikrai norėsite, išmoksite - tai sugebėjimas atsiriboti. Problemos yra problemos ir jos niekur nedings. Klausimas tik ar mums verta jomis gyventi kiekvieną akimirką? Atlikite savo užduotį, darbą, įveikite problemą ir vėl tuojau pat grįžkite į DABARTĮ, neįsigyvenkite per daug giliai į dienos problemas. Tai tik problemos. Nei jos jus nužudys, nei sunaikins ir viską jūs įveiksite, kaip įveikėte iki šiol. Tik šį kartą dar efektyviau ir lengviau, nes jūs jau mokate būti čia ir dabar, o ne kažkur paskendę savo minčių triukšme, televizijos ar žiniasklaidos paistaluose, kitų žmonių negatyviuose žodžiuose ir verkšlenimuose. Jūs nepriklausomas, jūs sąmoningas, jūs esate čia ir dabar. Dabar problemų nėra, dabar yra saugu. Problemas kuria ir nuolat pateikia smegenys. Ignoruokite jas. Be abejo, ramesnis gyvenimo būdas, kuriame mažiau pykčių ir barnių, mažiau politikos, karų, ginčių, vakarėlių, kitų žmonių paistalų ir t.t turi privalumą. Dažniausiai tokį gyvenimo būdą pasirinkę žmonės AP ir sąmoningus sapnus patiria nė nebesistengdami, mistinės patirtys tiesiog tampa tokių žmonių vidinės tikrovės dalimi, nes jie atsikrato blaškančio aplinkos triukšmo. Be abejo, nesakau, kad reikia dabar bėgt į urvą ar asketiškai apsigyvent miške kaip kokiam vienuoliui, bet mintį, tikiuosi, supratote;) Jūs ir tik jūs atsakingas už aplinką ir tikrovę, kurioje gyvenate JŪS.


Kitame įraše pateiksiu išsamų step-by-step meditacijos gidą naujokams, kurį jie galės praktikuoti kasdien. Po truputį judėsime link praktinės dalies :)