Sąmoningas sapnas ar astralinė kelionė?

Ieškant atsakymo į šį klausimą pirmiausia reiktų apsibrėžti, ką konkrečiai laikome sapnu, o ką -
astraline kelione. Naudodami sąvoką "sapnas" mes paprastai remiamės visuotinai nusistovėjusiu požiūriu, jog tai netikra, virtuali realybė, tai, kas iš tiesų neegzistuoja, bet tėra sukuriama mūsų galvoje. Kai kalbama apie astralinę kelionę arba OBE(out of body exp.) turima galvoje, kad veiksmas vyksta už kūno ribų ir potyriai yra nesusiję su mūsų smegenų darbu.
Toks sąvokų skirstymas yra labai primityvus ir iš esmės parodo, kaip skurdžiai suvokiama sąvoka astralinė kelionė, apskritai, žmogaus sąmonė ir pati Visata kaip tokia.
Skiltyje Bendrieji principai (1/2) trumpai ir supaprastintai apžvelgiau ketvirtosios dimensijos koncepciją, tačiau viena iš pagrindinių tos koncepcijos idėjų buvo ta, jog ketvirta dimensija nėra kažkur TEN, anapus, dausose, danguje, už devynių jūrų ir marių. Ketvirtoji dimensija yra čia, šalia mūsų ir tarp mūsų. Mes nuolat egzistuojame joje ir esame neatsiejama tos dimensijos dalis, net jeigu ir neatliekame astralinės projekcijos. Tiesiog mes savo dėmesiu esame susitelkę į primityvią fizinės visatos dalį. Tai reiškia, jog mes sapnuojame, gyvename ir t.t ne tik savo smegenyse, mes kalbame ir mūsų žodžiai sklinda ne tik fiziniame lygmenyje, mes judame, vaikštome ir gyvename ne tik fiziniame lygmenyje, mūsų mintys sklinda ne tik mūsų galvoje, bet ir už jos ribų. Mes visaip esame surišti su kitomis dimensijomis ir esame neatsiejama jų gyvenimo dalis. Visa ši fizinė tikrovė, kurią matome, tėra ledkalnio viršūnė viso to, kas mes iš tiesų esame ir kaip plačiai driekiasi mūsų egzistencijos ribos.

Taigi riba tarp fizinio ir "nefizinio" pasaulių yra labai slidi, o iš tam tikro taško žiūrint tos ribos apskritai nėra. Tas pats pasakytina ir apie ribą tarp astralinės projekcijos ir sąmoningo sapno. Užkietėję sąmoningi sapnuotojai plačiai tvirtina ir įrodinėja jog astralinė projekcija yra vienas ir tas pats sąmoningas sapnas, t.y. išėjimas iš kūno tėra iliuzija, o viską mes išsigalvojame sapnuodami savo galvose. Luciddreameriai astralinį kūną vadina tiesiog sapnų kūnu ir vibracijos bei atsiskyrimas nuo kūno jiems yra įprastas sąmoningo sapno, vykstančio mūsų smegenyse neurobiocheminių procesų dėka, scenarijus.

Aš tikrai neketinsiu užsiimti Sizifo darbu ir mėginti įtinkinti skeptikus, jog aš neva teisesnis už juos -man tai neaktualu ir neįdomu. Tebūnie, jeigu skeptikams taip patogiau, tegul jie laiko astralinę projekciją tiesiog neuromediatorių tranzmisija per alfa beta ir gama adrenoreceptorius ar dopaminerginių serotoninerginių receptorių darnia sąveika sukuriančia milžiniškus alternatyvius pasaulius, jų garsus, jausmus, vaizdus, nuotykius ir t.t. juk tai esmės vis tiek nekeičia ir nėra svarbu, kokia tų įspūdingų patirčių prigimtis, svarbios pačios patirtys, kurios iš tiesų yra neįtikėtinos.
Ir visgi, aš laikausi nuomonės, kad ketvirtoji dimensija yra savotiškas internetas, minčių ir dėjų tinklas, kuris mus visus apjungia.

Mūsų smegenys tėra kompiuteriai, kurie apdoroja toje milžiniškoje "interneto" erdvėje sklandančią informaciją ir ją toliau persiunčia ir perskirsto po "interneto" platybes. Analogiškai veikia ir sapnų pasaulis. Viena vertus mes galime neįsijungti interneto ir atlikti vietines operacijas mūsų kompiuterio ribose ( suprask - sapnuoti smegenų ribose). Bet galim išklysti už savo kompiuterio ribų į beribes interneto platybes, susirašinėti su kitais žmonėmis, rašyti ir tenai "skleisti savo Blog`o įrašus, vaizdelius, nuotraukas, mintis ir t.t". taip pat priimti kitų žmonių mintis ir idėjas. Mes galime iš savo kompiuterio įsibrauti į kitą kompiuterį ar nukeliauti į erdvę, kur vienu metu rašo, kuria, bendrauja ir t.t. vienoje erdvėje daugybė interneto vartotojų. Tokie dažniausiai būna sąmoningi sapnai - viena vertus, didelę dalį sapno scenarijaus kuriame mes patys - tiesiog sugalvojame ką nors ir tai atsiranda/materializuojasi mums prieš akis. O štai būna kad keliauji ir įvyksta kažkas mūsų neprojektuoto ir neplanuoto - atsiduri tikrovėje, kurios tu niekaip negalėjai sukurti - tai gali būti keisti pasakų pasauliai, nematyti tolimi kraštai, niekada neregėtos planetos. Tų tikrovių detalės tokios ryškios, ir taip gausiai išbaigtos, jog jeigu manytum, jog tai tavo smegenų darbas, tuomet turėtum būti velniškai geras vaizdo dizaineris pasirinkęs ne savo profesiją.

Tas pats principas galioja ir astralinėms projekcijoms. Atrodytų, jog tu išėjai iš savo kūno ir tikrovė, kurioje atsidūrei yra visiškai identiška tavo kambariui, gatvei, miestui, fiziniam pasauliui, bet kai panori keliauti į kitus vibracijų dažnius į kitas alternatyves tikroves, kurių vibracijų dažniai gerokai labiau skiriasi nuo fizinio pasaulio - atsiduri keistose sapnų pasaulius primenančiose virtualiose realybėse.

Viena vertus, ten pilna to, ko tu sugalvoti negalėjai - tarytum tai kažkieno kito sukurta kolektyvinė tikrovė, tačiau kita vertus, astraliniame pasaulyje tu visuomet esi labai įtakingas aplinkos kūrėjas. Ką sugalvosi - tas ir nutiks. Gali pastatyt namą per akimirką ir jį sugriaut, panorėt, kad ta baidyklė, kuri sklando aname gale, virstu žavia mergina - ir ji virsta. Atrodo visi šios tikrovės dėsniai paklūsta tau, jei tik imi juos kaitalioti kaip tau patinka... kol ima ir nebepaklūsta. Esmė, kad astralas nėra tiesiog erdvė, po kurią visi keliauja ir tiek. Tu visuomet esi neatsiejama astralo tikrovės dalis ir tu taip pat esi to astralo tikrovės kūrėjas. Kaip ir visi milijardų milijardai kitų astralo keliauninkų, kurie taip pat yra atsakingi už astralinio pasaulio tikrovę, jos išvaizdą ir t.t.

Taigi, dalį astralinės tikrovės sukuria kiti, bet dalį neišvengiamai sukuri ir tu savo mintimis. Taigi tam tikra prasme astralinis pasaulis yra sapnų pasaulis, kadangi sutinkami žmonės, būtybės, dvasios, angelai, dievai ir t.t. gali tebūti tavo vaizduotės vaisius, tačiau gali ir nebūti.
Painu? Palaukit kol patys iš tiesų pradėsite narplioti pačias įvairiausias ir keisčiausias astralinio pasaulio mįsles. Bus išties smagu.


Taigi paprasčiau kalbant ar sąmoningas sapnas ir astralinė projekcija yra vienas ir tas pats? Taip.
Visi būdai sąmoningiems sapnams pasiekti taip pat tinka ir astralinėms projekcijoms pasiekti, kadangi iš savo kuriamos tikrovės gali nesunkiai pereiti į kolektyviai kuriamas sapnų tikroves (suprask - už tavo smegenų ribų :D ), ir atvirkščiai, išėjęs iš kūno pagal astralinės projekcijos taisykles gali lengvai paskęsti to pasaulio ir kitų būtybių paistaluose ir skiedaluose, užsisapnuoti kartu su jomis ir prarasti sąmoningumą. Nustebsite sužinoję, kaip lengva prarasti sąmoningumą astralinės projekcijos metu!
Todėl išliktie budrūs ir ugdykite savo sąmoningumą. Kaip tai daryti plačiau rašiau Kasdienės praktikos siekiant įvaldyti AP. (Ypatingos reikšmės įrašas).

Pabaigai pristatysiu vieną mokslininką, kuris gana neblogai sugebėjo paaiškinti kaip mūsų mintys ir emocijos sklinda už mūsų smegenų ir jog mintys nesibaigia kaukolės ribose. Čia tiems, kas moka angliškai ir sugebės pasigooglinti. Tai išties puikus tyrinėtojas!

Rupertas Sheldreikas, britas, Kembridžo universiteto biologijos mokslų daktaras ir filosofas, iškėlė teoriją, jog egzistuoja taip vadinami morfiniai laukai (morphic fields), kurie sujungia visus gyvus padarus tarpusavyje emociškai, mintimis, telepatiškai ir pan. nepriklausomai nuo juos siejamo atstumo. Jis rėmėsi plačiai paplitusiu fenomenu, kurio metu žmogus, kuriam skambinama, pagalvodavo apie skambinantįjį dar prieš tai, kai ragelis iš tiesų suskambėdavo. Norėdamas išsiaiškinti, ar tai tik atsitiktinumas, ar tikras reiškinys, Rupertas atliko eksperimentą, kurio metu kiekvienas iš atsitiktiniu būdu atrinktos žmonių grupės turėjo pasirinkti po keturis žmones, su kuriais jis jautėsi stipriai emociškai surištas ( mokslininkas iškėlė hipotezę, kad emocinis ryšys ir lėmė tą išankstinį pagalvojimą apie skambinantįjį ). Paprastai tai būdavo artimi draugai, motinos, vaikai ir pan. Tiriamasis žinojo, kuriuo metu jam turi skambinti, tačiau nežinojo kas iš keturių asmenų skambins. Tyrėjai nurodydavo, kuris iš atrinktų keturių artimųjų skambins tiriamam asmeniui. Pagal tikimybių teoriją tiriamasis turėjo spėti 25proc. tikslumu, jog kažkuris iš artimųjų jam tuo metu skambina. Tačiau tyrimo rezultatai parodė stulbinamą 45proc. spėjimo tikslumą per daugybę atliktų bandymų. Tai statiškai reikšmingas rodiklis parodantis, jog emocinis ryšys išties sujungia žmones ne fiziniame lygmenyje, o kažkokiu kitokiu būdu. Įdomu tai, jog tas 45proc. spėjimo tikslumas nesikeitė nepriklausomai nuo atstumo tarp telefonu kalbančių asmenų, Vienam galėjo skambinti asmuo iš Australijos, kai tiriamasis tuo metu buvo Londone ir pan. ir rezultatas vis tiek buvo 45proc. Panašūs bandymai buvo atlikti ir su gyvūnais, buvo tiriami naminių gyvūnų ir jų šeimininkų santykiai - tie patys rezultatai. Savo morfinių laukų teorija Rupertas Šeldreikas norėjo pasakyti, kad egzistuoja nematomi laukai, kurie jungia mus visus ir to lauko transmiteriais mes esame patys(visai kaip kompiuteriai ir internetas ar radijo bangos ir radijo stotelė)Šio mokslininko bei daugybės kitų mokslininkų atlikta daugybė kitų neįtikėtinų eksperimentų. Ypatingai daug šioje erdvėje pasistūmėję ne tik biologai, medicinos mokslų daktarai psichiatrai, bet svarbiausia, kvantinės fizikos atstovai. Tačiau esmė apskritai slypi ne atliktų mokslinių tyrimų gausoje ir jų legitimume, juo labiau ne tame, kokiuose universitetuose tie mokslininkai savo daktaro laipsnius apsigynė, esmė kad "haters gonna hate", o skeptikai visada liks skeptikais nes jie pasirinko būti skeptikais. O galų gale, protingi dvasiningi žmonės remiasi savo asmeninėmis patirtimis, o ne tuo, ką kalba kiti.
Sėkmės ir įdomių jums asmeninių patirčių keliaujant astralu, ar sapnuojant savo smegenų ribose ;)

Atsiskyrimo nuo kūno technikos

Taigi pagaliau atėjo šis momentas, kuomet visas kūnas pašėlusiai vibruoja ir sukasi, o aplinkui aidi keisti garsai, balsai, pranešantys, jog kelionė jau beveik prasidėjo.
Tai paskutinis lemiamas momentas, kurio metu spręsis, ar šiąnakt astralinę projekciją pasieksite. Man asmeniškai labai sunku suprasti, kodėl kai kuriems žmonėms ši dalis yra tokia sudėtinga, nes per daugybę atsiskyrimų, kuriuos esu patyręs, realią atsiskyrimo techniką pritaikyti teko vos keletą kartų, ir tai tik iš įdomumo. Mano kelionės beveik visada prasideda savaiminiu išmetimu iš kūno man nė nesistengiant. Jeigu iš kūno manęs neišmeta, reiškia dar nesu pakankamai atsipalaidavęs ir pasiruošęs kelionei.

Ir vis dėlto kitų žmonių patirtis rodo, kad atsiskyrimas nuo kūno yra masinė astralinių keliauninkų problema. Daugybė žmonių pasiekę šį momentą vėl ir vėl klumpa, nesuprasdami, ką toliau reikia daryti ir kaip "išsilaisvinti" iš kūno, todėl atsiskyrimo nuo kūno tema yra viena dažniausiai ir plačiausiai plėtojamų tarp ezoterinių bendruomenių. Sugalvota daugybė įvairiausių atsiskyrimo technikų, kurios viena už kitą komplikuotesnės ir sudėtingesnės ir vis gi, kai kam jos tampa vieninteliu tinkamu raktu į alternatyves tikroves.

Vienas iš esminių akcentų, kuriuos privalu įsidėmėti prieš mokantis atsiskyrimo technikų, yra tai, kad visos šios technikos yra veiksmingos ir paremtos tam tikrų žmonių praktika. Vieniems jos pasirodys sudėtingos, kitiems paprastos, vieniems tinkamos, o kitiems tik reikalus apsunkinančios. Nėra universalios, visiems vienodai įtinkančios technikos. Kaip ir neegzistuoja pačios geriausios ir tinkamiausios technikos. Visi šie atsiskyrimo nuo kūno būdai buvo sugalvoti tokių pat žmonių kaip ir jūs, kurie daugybės sėkmingų ir nesėkmingų bandymų dėka išrado jiems labiausiai patikusias ir tikusias technikas. Taigi ir jūs, net ir turėdami visas technikas jums padėtas ant lėkštutės, vis tiek turėsite jas praktiškai išbandyti kulminacijos metu, daugybę kartų vis per naują mėgindami ir klupdami. Greičiausiai jums netiks nė viena iš jų, o kur kas labiau tiks jūsų pačių susigalvotas metodas. Kaip ir kiekvienas įgūdis gyvenime, taip ir šis, išmokstamas pirmiausiai praktiškai bandymų-nesėkmių dėka.
Iš tiesų, per daug jaudintis dėl to, kaip atsiskirti nuo kūno yra absoliučiai neverta. Jeigu jau sugebėjote prisikasti prie hipnogoginės stadijos, vadinasi sunkiausią darbą jau atlikote ir tik laiko bei patirties klausimas, kaip lengvai ir greitai pradėsite savo keliones. Bet kokiu atveju, jūs jau nugalėtojas, nes patekęs į šią stadiją patyrėte tai, ką racionaliu protu itin sudėtinga paaiškinti. Ir vis dėlto, visa tai tik pradžia !
Dar svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog hipnogoginė stadija išties yra kulminacinė, t.y. čia nėra kada galvoti ar svarstyti, viskas vyksta žaibiškai ir nekontroliuojamai, o viską apsunkina dar ir intensyvios emocijos, užplūstančios jus neįprastų potyrių akivaizdoje. Jūs dar pradedate jaudintis, nerimauti, skubate pasinaudoti trumpam atsidariusiu tiltu į kitą dimensiją, o čia dar norėsite pagalvoti, kokią atsiskyrimo techniką pritaikyti, kaip ją pritaikyti, kaip nesusimauti ir t.t. Todėl dar vienas svarbus patarimas būtų naudoti kuo paprastesnes atsiskyrimo technikas. Hipnogoginės stadijos metu jūs tikrai norite viską atlikti kuo greičiau ir paprasčiau, neapkraunant nei savo smegenų nei nervų. Todėl pateiksiu pačias paprasčiausias ir populiariausias technikas, kurios pritiko daugeliui praktikantų vien dėl savo paprastumo. Paprasčiausios technikos paprastai ir būna pačios veiksmingiausios.

1) Įsivaizduokite, kad jūs sklendate tarp debesų, esate lėktuvas ar karštas oro balionas, o gal plunksna, lėtai blaškoma lengvo vėjo. Galite tiesiog vizualizuoti save palengva kylantį aukštyn link miegamojo lubų. Tai ypač veiksminga technika (ir apskritai, visos technikos, susijusios su vaizduote, yra pačios veiksmingiausios!) kuri inicijuos savaiminį astralinio kūno atsiskyrimą.

2)Roberto Monroe lipimo virve technika. Tai absoliuti astralinių kelionių klasika, ko gero pati populiariausia ir plačiausiai naudojama tarp naujokių ir pažengusių meistrų. Pagrindinis šios technikos akcentas taip pat yra vaizduotė. Kai kas mano, kad jei jau prasideda vibracijos, reiškia jau astralinis kūnas atsiskyrė nuo fizinio ir tereikia atsikelti iš fizinio kūno, o tam neva tereikia pakelti rankas, įsikabinti į įsivaizduojamą virvę ir išlipti. Nesamonė! Nors ir prasidėjo vibracijos, jūsų astralinis ir vizinis kūnai nėra atsiskyrę, jie tik dalinai nesurezonuoja vienas su kitu, tačiau vis dar yra vienas su kitu "sunerti" ir mėgindami pajudinti vieną, jūs neišvengiamai pajudinsite ir kitą. Todėl nemėginkite nieko atlikti fiziškai! Įsivaizduokite, kad jūsų astralinės rankos(iš tiesų tokių nė nėra, visa tai tik vaizduotė) įsikimba į įsivaizduojamą virvę ir po truputį ja lipa. Nebandykit iš tikrųjų kelti rankų, tiesiog įsivaizduokite, kad jas keliate. Staiga pajusite, kaip akimirksniu išsineriate iš savo kūno ir palengva išskylate. Iš tiesų, apie tai ką aš čia kalbu suprasite, tik kai atsidursite konkrečioje situacijoje, nes to nepatyrus, viskas atrodo kiek painoka. Kaip vėliau, besimokydami atsiskyrimo technikų suprasite, riba tarp įsivaizdavimo ir konkretaus fizinio veiksmo yra labai slidi.

3) Išsiridenimas iš kūno. Vėlgi, tas pats principas kaip ir lipimo virve - nepradėkite iš tiesų ridentis, nes aktyvuosite konkrečius raumenis ir nutrauksite miego paralyžių. Įsivaizduokite, kad jūs ridenatės vietoje, 360 laipsnių kampu kaip sraigtas šalin nuo savo kūno. Jus turėtų tuojau pat išsviesti į šalį, tarytum jūs išsiridenate iš lovos.

4)Įsivaizduokite, kad jūs jau esate kitame kambario gale, o ne savo lovoje, ar kad jūs esate mėnulyje ar vietoje, į kurią planuojate nuvykti vos tik atsiskirsite nuo kūno. Paskutiniu metu ėmiau sparčiai praktikuoti šį būdą, ir vieną akimirką atrodo, jog aš dar esu kūne ir visas vibruoju, o kitą akimirką aš jau vaikštau mėnulio paviršiumi ar stoviu kitame kambario gale, tarytum jokio atsiskyrimo nuo kūno nė nebuvo ir aš akimirksniu ten nusiteleportavau. Ši technika aišku yra retesnė ir naudojama daugiau pažengusiųjų, kurie jau spėjo įsisavinti tam tikrus astralinio pasaulio mechanizmus ir judėjimo jame principus. Materija yra iliuzija, lygiai taip pat kaip ir erdvė. Tau nereikia konkrečiai keliauti iš taško A į tašką B, tu vienu metu jau esi ir taške A ir taške B, tik perkeli savo dėmesį iš vienos vietos į kitą ir joje atsiduri akimirksnius. Ko gero nieko nesupratot, ką aš tuo norėjau pasakyti, bet galiu garantuoti, jog kada nors tai suprasite ;)


Apžvelgiau pačias paprasčiausias ir populiariausias technikas. Patikėkite, daugiau technikų šiame etape jums tikrai nereikia. Bandymų eigoje jūs patys atrasite sau priimtinesnius atsiskyrimo nuo kūno scenarijus, tai labai priklausys nuo jūsų vaizduotės ir individualių pomėgių. Svarbiausia yra pats principas, jog nemėginkite judėti fiziškai, nes astralinis kūnas juda visai kitais principais, negu fizinis kūnas ir paprasčiausias mėginimas atsikelti iš kūno tik sugadins visą jūsų darbą mėginant pasiekti miego paralyžių. Pasikliaukite savo vaizduote, nesvarbu ką ir kaip mėginsite įsivaizduoti. Tik žiūrėkite, kad bemėgindami įsivaizduoti nepersistengtumėte ir per daug nesuaktyvintumėte savo smegenų veiklos. Hipnogoginėje būsenoje vaizduotė turėtų eitis ypač lengvai ir sklandžiai beveik nesistengiant. Be to, priminimas - pasistenkite nesistebėti niekuo, ką ten pamatysite, labai prašau kiek įmanoma išlikti ramesniais ir abejingesniais - jokio jaudulio, jokios nuostabos, išgąsčio ar pernelyg didelio džiaugsmo. Tai be abejo ateis su laiku ir patirtimi ;)

Sėkmės kelionėse ir iki kito įrašo ;) !!!