Taigi, jau sugebėjote atsiskirti nuo kūno ir patekote į visiškai naują aplinką. Čia pasaulis visai kitoks, daug intuityvesnis, daug mažiau logiškas ir suvaržytas, negu iki šiol buvome įpratę.
Paprastai dauguma žmonių atsiskyrę nuo kūno pirmiausia patenka į taip vadinamą "Realaus laiko zoną"(toliau RLZ) arba dimensiją, kuri labai primena mūsiškę, be tam tikrų mažų skirtumų ar neatitikimų, kurie kartais pasitaiko, ši zona yra ideali mūsų fizinio pasaulio kopija. Namai, gatvės, daiktai, žmonės, gamtos peizažai, upės, ežerai ir vandenynai, kitos planetos - viskas atrodo identiška kaip ir šioje fizinėje plotmėje ir vyksta realiu laiku (todėl ir vadiname Realaus Laiko Zona). Netgi nakties metu, esant būtent RLZ, viskas būna tamsu, o dienos metu - šviesu. Aš pats net nenorėčiau vadinti šios plotmės tikru astralu, tai greičiau tarpinė stotelė tarp astralo dimensijų ir mūsų fizinio pasaulio - savotiškas perėjimas - nei astralas, nei mūsų fizinis pasaulis. Kodėl? Nes mūsų taip vadinamas "astralinis kūnas" vis dar vibruoja tuo pačiu dažniu, kaip ir fizinio pasaulio dalelės(atomai, molekulės ir t.t.), tačiau "astralinio kūno" vibracijų dažnis jau yra pakankamai diferencijuotas, todėl jau sugebame eiti kiaurai sienomis, negalime paimti į rankas daiktų, nieko pakelti ar kitaip sąlygoti fizinio pasaulio. Tiesa, pereiti kiaurai sienas nėra jau taip paprasta kaip galbūt esate girdėję! Galima ir įstrigti, gali ir nepavykti iš pirmo karto kaip ir ne iš pirmo karto gali pavykti skristi - čia daug lemia mūsų natūralūs įsitikimai, į pasąmonės gilumą įsirėžęs tikėjimas, jog mus veikia gravitacija ir kitaip negali būti. Dėl tos pačios priežasties mes astrale matome ir savo kūną, pirštus, kojas ir t.t. - visa tai tik iliuzija, savo kūną seniai palikot gulėti lovoje, jūs nebeturite jokio fizikiniais parametrais apibrėžiamo kūno(nors mėgstama sakyti, kad žmogus turi daug kūnų viename, astralinį, mentalinį ir t.t. kūnus, tai greičiau tik sąlyginis vertinimas, idėja, negu realybė), dabar jūs esate tiesiog sąmonė klajojanti po įvairias tikroves. Vos tik tai suvoksite - savo kūno jūs daugiau nebematysite. Vos tik atsikratysite senų įsitikinimų ir susikoncentruosite - tuojau pat pereisite sieną ar nuskrisite į dangų. Ir visgi RLZ tai padaryti sunku, nes matydamas tau įprastą fizinį pasaulį nori ir elgtis kaip žmogus su kūnu - nori priliesti, paragauti, užuosti, apžiūrėti(kraipydamas galvą, kurios nė nėra), pašokti, nueiti - visa tai fiziniai veiksmai reikalaujantys kūno su visomis galūnėmis. Man taip pat nelengva atsisakyti savo kūno idėjos, mėgstu jaustis ant dviejų kojų, turėti rankas ir savo įprastą žmogišką išvaizdą, tik pereidamas į gerokai subtilesnius lygmenis pamirštu, jog apskritai turiu kūną ir skrieju be jo.
Taigi sieną kiaurai pereisite tik patikėję, jog tai galite padaryti, skristi taip pat sugebėsite tik patikėję, jog turite tokią galimybę. Čia viskas vyksta jūsų minčių ir tikėjimo pagalba.
Jeigu Realaus Laiko Zona yra gana panaši į mūsų įprastą fizinį pasaulį ir ją galima gana tiksliai nupasakoti, tai kiti("aukštesni", labiau nuo fiz.pasaulio nutolę) lygmenys yra absoliučiai subjektyvūs ir labiau priklausantys nuo keliautojo, negu nuo pačios tikrovės, kurioje esate. Kaip jau minėjau ankstesniuose įrašuose - mes esame neatsiejami astralinio pasaulio kūrėjai ir daugelis astralinio pasaulio detalių yra pavaldžios mūsų sąmonei ir mūsų norams. Mes galim keisti aplinką, peizažus, tačiau galime astralinę tikrovę palikti "likimo valiai" ir tiesiog ją tyrinėti, grožėtis peizažais ir įvairiomis vaizdo instaliacijomis. Dažniausiai mūsų tyrinėjami astralo pasauliai yra kolektyviniai pasauliai - juos sukūrė ir suprojektavo daugelis kitų astralinių ir neastralinių keliauninkų - savo mintimis, troškimais, emocijomis ir kitomis kuriamosiomis priemonėmis.Tačiau svarbu niekada nepamiršti, jog mes taip pat esame neatsiejama to astralinio peizažo dalis ir didelė dalis to, ką mes ten matome, jaučiame ir kitaip išgyvename yra mūsų vidinės asmeninės būsenos priežastis/atspindys.
Iš tiesų panašiai viskas yra ir gyvenime, mes norime tikėti, kad konkrečioje vietoje konkrečiu laiku tiesiog atsidūrėme, tiesiog "taip gavosi", nes "toks jau yra tas fizinis pasaulis", o iš tiesų kiekviena vieta, kurioje atsiduriame, kiekviena tikrovė į kurią įžengiame kažkuo rezonuoja, jungiasi su mūsų vidine būsena, mes visada galime pasirinkti iš tos aplinkos pasitraukti, galime patys sąmoningai projektuotis ir kurti tikroves, kuriose norime gyventi - išvykti, pasitraukti, sukonstruoti ir pastatyti. Tik fiziniame pasaulyje viskas vyksta kur kas lėčiau, čia daugiau kliūčių, barjerų. Astraliniame pasaulyje visa tai vyksta sparčiai, daug spontaniškiau ir nelogiškiau, dažnai sunku sugauti loginę įvykių seką, chronologiją - kodėl viskas klostosi taip ir anaip? kur čia viso ko priežastis nuo ko čia viskas prasidėjo? Dažnai čia jokios priežasties nėra, čia dominuoja visagalė spontanija, akimirkos impulsai, nenutrūkstama vidinių jausmų ir dramų apykaita blaškanti mus "nežinomais" ir "nesuprantamais" keliais.
Daug kas sako, jog po astralą gali tiesiog klajoti ir keliauti ir susidomėjęs viską ką tik panorėjęs tyrinėti. Tačiau vien beprasmiam klajojimui tu ne visada turi galimybių. Astrale dažnai tave veikia keistos ir nesuprantamos traukos jėgos, traukiančios, stumiančios ir kitaip mus veikiančios, nukreipiančios mus ten, kur mes tą akimirką esame kažkam reikalingi. Pvz aš dažnai noriu aplankyti man patinkančias tikroves, galbūt paklajoti po mėgiamas planetas, aplankyti ir susitikti tam tikrus asmenis, tačiau man nepavyksta, nes jaučiu, kad mane kažkas tempia visai kita kryptimi ir neleidžia nė pajudėti iš vietos. Tuojau kyla klausimas - kas tai? kur mane tempia? ko iš manęs nori? Pasąmoningai gali nujausti, kad už tos paslaptingos jėgos slypi kažkas negero, gal net pavojingo, tačiau iki galo niekada nežinai. Tokiu atveju turi tris pasirinkimus - nutraukti astralinį seansą, arba priešintis (o tai labai sunku ir nemalonu, tave kažkas trikdo, negali fokusuotis, tavo kelionė suvaržyta o kartais išvis neįmanoma), arba gali pasiduoti tai nežinomai traukos jėgai ir pasyviai stebėti, kur ji tave nuneš. Pradžioje susidūrus su šia jėga automatiškai kyla grįžimo į kūną reakcija(GKR), nes suveikia baimė, išgąstis. Tačiau vis dažniau keliaujant į astralą pripranti prie šios traukiančios nežinomos jėgos ir atsiranda smalsumas - noras patikrinti, kas čia visgi vyksta. Ir tai yra pats geriausias sprendimas. Tuoj paaiškinsiu kodėl:
1) tu neturi ko prarasti. Astrale negali sutikti tokio pavojaus, kuris kaip nors tau galėtų realiai pakenkti. Tavo kūnas saugus, tavo "siela" nemirtinga ir niekas negali jos laisvės suvaržyti. Tu negali pasiklysti nes minčių pagalba gali visada grįžti ten, kur pradėjai savo kelionę.
2) 80proc. atvejų tu esi kažkam reikalingas. Dažniausiai tai būna tavo artimi giminaičiai, mirę ar dar gyvi, tačiau nesąmoningai klajojantys astralu nakties metu. Rečiau - žmonės, su kuriais gyvenime esi ar būsi susijęs ir tave mėginantys prisišaukti (sąmoningai, ar pasąmoningai apie tave galvodami, sapnuodami ir pan.) ar žmonės, kuriems reikalingas patarimas ar kitokia pagalba. Todėl priešindamasis traukos jėgai tu tiesiog atidėlioji reikalą, kuris yra neišvengiamas ir anksčiau ar vėliau turės būt išspręstas. Pvz įvyko GKR ir grįžai į kūną, bet vėl po kiek laiko patekęs į astralą tu ir vėl susidursi su ta pačia trauka - tuo pačiu žmogum, kuris vis dar turi tą pačią problemą/reikalą ir tu esi jam vis dar reikalingas, ir būsi tol, kol nepasiduosi traukai ir nepatikrinsi, kas ir ko iš tavęs ten nori.
3)Astrale yra būtybė ar tikrovė, kurios būsena labai rezonuoja su tavąją ir jūs turite nemažai bendro apie ką padiskutuoti, pabendrauti, apsimainyti įvairaus tipo informacija - trauka automatiška.
4) Retais atvejais - negatyvios būtybės, demonai, įvairios suinteresuotos grupės, su kuriomis tavo vidinė tikrovė nebūtinai rezonuoja, bet jiems reikalinga tavo energija, dėmesys - jie bando tave prisitraukti jėga. Čia yra ir tam tikras taip vadinamas apsėdimų pavojus, tačiau apie jį pakalbėsiu kitame įraše kiek plačiau. Tiesiog reikia žinoti, kad tokias būtybes atpažinsite iš karto intuityviai, nesvarbu kokiame nekaltame pavidale būtybė pasirodys - jūs galite su jomis bendrauti, tačiau negalima iš jų priimti jokių pasiūlymų, dovanų, paslaugų ir t.t. kurias jos siūlo (dažnai tai bus gana gundantys pasiūlymai, loterijos laimingi skaičiai, artėjančių egzaminų klausimai ir atsakymai ir pan.) - vos juos priimsite, tapsite emociškai/dalykiškai surištas su tokia būtybe ir nuo jos priklausomas. Tokiu būdu atsiveria vartai į apsėdimą. Panašūs principai galioja ir realiame gyvenime. Tačiau apie tai rašysiu kituose įrašuose. Tiesiog nereikia jų bijoti, reikia išsiaiškinti ko jos iš jūsų nori ir aiškiai duoti suprasti, kad jokių ryšių ir sąsajų su jomis neturite ir nenorite turėti.
Dar vienas kliuvinys, neleidžiantis laisvai keliauti kur tik užsinorite yra su jūsų vidine būsena nesirezonuojančios tikrovės. Kartais į tam tikras vietas/tikroves mes negalime įžengti - kad ir kaip mėginame, tarytum nematoma stiklo siena mums kliudo į ten įžengti. Tai gali būti ir simbolinė užtvara. Pvz iki šiol keliavote kur tik panorėję - kiaurai sienomis, kiaurai lubas, tolyn į dangų. O štai atsiduriate šalia sienos/lango, kurios peržengti jūs negalite, nors tu ką(sienos astrale dažnai turi ir simbolinę reikšmę - tai ribos tarp skirtingų pasaulių/lygmenų/tikrovių), vadinasi kažkas, kas yra už tos sienos/lango, nesvarbu kas tai bebūtų, nenori, kad į ten įžengtumėte arba jūs tiesiog dar nepasirengęs ten įžengti. Nori kilti į dangų, o štai nepavyksta (kilimas į dangų, kosmosą, žvaigždes dažnai taip pat simbolizuoja perėjimą į "aukštesnio lygmens" tikrovę) - dar ne laikas, dar nesi pasirengęs, galbūt kitos projekcijos metu pavyks.
Principas toks - į negatyvios energetikos tikroves patekti paprasta, į aukštesnes tikroves sunku ar neįmanoma, priklausomai nuo jūsų vidines būsenos ir sąmoningumo. Į kokio lygio tikrovę patekote suprasite iš karto intuityviai - galbūt dangus apsiniaukė, galbūt viskas aptemo, galbūt pradėjote jaustis nesaugiai, baugiai ir t.t. galbūt horizonte pasirodė bauginančios apleistas raganų trobeles primenantys pastatai - bet kas, tai subjektyvu ir įvairu, tačiau iš karto pajusite, kur esate ir ar norite tęsti kelione, ar kelsitės į kitą lygmenį.
Kaip pereiname iš vienos tikrovės į kitą? Minčių pagalba, ar einant per jau minėtus "perėjimus" - sienas,duris, langus, dangų, žemę. Mes dažnai atsiskyrę nuo kūno atsiduriame Realaus laiko Zonoje savo kambaryje ar namuose, tačiau vos tik žengus per durų slenkstį atsiduriame sapnų pasaulyje, o ne fizinę tikrovę primenančiame pasaulyje - čia viskas kitaip negu fizinėje plotmėje, fiz. pasaulyje gali būti naktis, o čia - diena ir t.t. tai subtilesni aukštesnieji lygmenys, "tikrasis astralas".
Mūsų taip vadinami sapnai paprastai yra aukštesnės, subtilesnės astralinio pasaulio tikrovės (RLZ nėra tikrasis astralas, o tik pereinamoji zona).
Pradžiai tiek, jau vėlu ir metas keliauti į astralą. Dar daugybės svarbių dalykų nepaminėjau/pamiršau paminėti - apie juos sekančiuose įrašuose. Sėkmės, ir būtinai duokit feedback`ą, klausimus, pageidavimus, ko nepaminėjau? Ką reikėtų pakoreguoti, gal jūsų patirtys kuo nors skyrėsi? Sėkmės ir iki kitų įrašų! ;)
