Vidinis ekranas - pasąmonės manifestas

Ekranas - mūsų smegenyse sukuriamas vaizdas, kurį matome, gali būti skirstomas į du tipus - išorinis ir vidinis ekranas.
Išorinis ekranas - tai vaizdas, kurį matome kasdien savo akių bei pagumburio ir pakaušio srityje esančių vaizdinių centrų pagalba, kurie smegenyse atkuria supaprastintą aplinkinio pasaulio vaizdą.

Vidinis ekranas - tai mūsų vidaus, pasąmonės generuojamas vaizdas, nepriklausomai nuo to, ką mato mūsų akys. Nesvarbu kokioje sąmonės būsenoje mes esame, vidinis ekranas nuolat sukasi mūsų galvoje, projektuodamas įvairius įvykius, istorijas ir t.t. Dienos metu jis esti itin neryškus, dėl dėmesio išblaškymo ir didelio frontalinės smegenų dalies (už loginį mąstymą atsakingos smegenų dalies) aktyvumo. Prie vidinio ekrano neryškumo prisideda ir mūsų išorinis ekranas (biologinės akys, kurios atmerktos nuolat skenuoja aplinką, smegenyse generuoja išorinio ekrano vaizdą, tai yra vaizdą, kuris esti aplink mus, ir tai blaško mūsų dėmesį).
Ir visgi vidiniu ekranu mes naudojamės nuolat - dienos metu mes savo galvoje kuriame įvairias problemas, scenarijus, galimus ateities įvykius ar prisimenam jau įvykusius - visa tai pasireiškia ir tam tikru vaizdu į kurį mes panyrame, susikoncentruojame tiek, kad net nebematome aplinkos, kurioje esame, nebesuprantame, ką skaitome, ar praleidžiame dalį pokalbio, kurį tuo metu turime. Sakoma "užsisvajojome" arba tiesiog "daydreaming".

Naktį, mums miegant, šis vidinis ekranas tampa itin ryškus, nes už loginį mąstymą atsakinga smegenų dalis būna išjungta, o ne gana to, mes būnam užsimerkę ir išorinis ekranas nebetrukdo vidiniam ekranui pasireikšti. Būtent šis vidinis ekranas nakties metu sukuria ryškius sapnus, generuoja neįtikėtinus sapnų scenarijus ir virtualius pasaulius.

Vidinis ekranas išryškėja taip pat ir meditacijos metu - patyrę jogai ištisas valandas keliauja po savo pasąmonės kuriamus pasaulius, nes meditacijos metu sugeba smegenų aktyvumą sumažinti iki absoliutaus minimumo, tačiau nepraranda sąmoningumo.

Vidinis ekranas yra mūsų vidinio pasaulio veidrodis. Jame slypi tokia milžiniška informacija, kokios nesugebėtų sukaupti net galingiausi žmonių sukurti kompiuteriai ar ištisos kompiuterių laboratorijos. Tai visko kas kada nors nutiko ir kada nors gali, galėtų ar negalėtų nutikti talpykla, neišsenkamas idėjų, situacijų, minčių ir t.t. šaltinis, kuris didele dalimi veikia mūsų gyvenimą, nesvarbu suvokiame mes tai, ar ne. Vidinis ekranas - tai pasąmonės manifestas, kurį galima pamatyti savo sąmoningu protu ir vėliau netgi tą pasąmonę keisti.

Viena labai svarbi praktika, su kuria norėčiau jus supažindinti, yra ypatingos reikšmės, ir didžia dalimi prisidės prie jūsų sėkmingų kelionių alternatyviomis tikrovėmis. Negana to, išmokę pažvelgti į savo vidinį ekraną sužinosite labai daug apie tai: kas jūs? iš kur jūs? ir kur link jūs keliaujate?. Galiausiai, įvaldę savo vidinį ekraną galėsite pradėti juo manipuliuoti ir jį kontroliuoti, tokiu būdu įgausite daugiau kontrolės gyvenime, o jūsų sąmoningi sapnai taps išties sąmoningi ir absoliučiai priklausomi nuo jūsų valios. Tačiau.. viskas nuo pradžių.

Pradėti vidinio ekrano praktikas patogiausia einant miegoti. Meditacija pradžioje nėra tinkama, kadangi meditacija yra susikoncentravimo menas, o vidinio ekrano pasireiškimas - itin blaškanti patirtis, kuri tiesiog sugriauna nepatyrusių jogų meditacijos seansus. Visgi vėliau, gerai įvaldę meditacijos meną ir pradėję atlikinėti astralines projekcijas dienos metu, galėsite žaisti ir su savo vidiniu ekranu kiek tik jums patiks.

Pradžioje iš tiesų nereikia nieko daryti - tiesiog atsiguli į lovą ir stebi save užmiegant. Sąmoningumas išsijungia ne iš karto, o palaipsniui. Apie tai jau nemažai rašiau skyrelyje Hipnogoginė stadija (2/2). Miego triukai  
Tai ypatingos reikšmės įrašas, ir jį itin svarbu įsisavinti. Jame minėjau, jog nakties metas yra pats netinkamiausias astralinėms kelionėms, tačiau pabandyti visvien verta, nes mėginimas patirti astralinę projekciją padeda lengviau užmigti, bei suteikia daug kitos naudingos patirties. Ir visgi, nakties metas gana patogus norint išmokti pažvelgti į vidinį ekraną, kadangi kūnas nusiteikęs miegoti ir smegenys yra išvargusios, o tokiomis sąlygomis kaip tik vidinis ekranas ir ima dominuoti.

Taigi, atsigulėte ir ėmėte save stebėti užmiegant. Pirmiausia jūs užsigalvojate apie kokį nors dienos metu nutikusį įvykį, ar rytoj laukiantį įvykį. Šis įvykis ima rutuliotis (o mes po truputį išjunginėjame smegenis ir neriame į miego būseną). Kai pasiekiame pradžią hipnogoginės stadijos, vidinis ekranas staiga tampa itin ryškus ir ima atrodyti, jog viską matome savo tikromis akimis. Pradžioje, kol praktikuojantysis yra nepatyręs, šis vaizdas trunka vos akimirką, nes mes ne juokais nustembame, mėginame pažvelgti į pamatytą vaizdą tikromis biologinėmis akimis, todėl tuojau pat suaktyvėja smegenų veikla ir mes, nespėję panirti į hipnogoginę stadiją, - nubundame. Vidinis ekranas, pasireiškęs taip ryškiai vos keletą milisekundžių, - išnyksta. Tuomet mes vėl pradedame snausti ir vėl po truputį panyrame į hipnogoginę stadiją - ir vidinis ekranas vėl pasireiškia, taip ryškiai, kaip tikras mūsų akimis matomas vaizdas - ir vėl, tik kelias milisekundes.

Iš tiesų pradžioje išlaikyti vidinį ekraną kiek ilgiau yra itin sunku dėl daugybės faktorių, įpročių, mūsų natūralių refleksų. Pamatę neapsakomo ryškumo ir tikrumo vaizdą mes tuojau pat bandome jį tyrinėti, apčiuopti to vaizdo atskiras detales - taip įpratusios veikti mūsų biologinės akys, nes jos negali matyti visos aplinkos vienu metu.
Kai žvelgiame į kokį nors daiktą, juk nematome taip ryškiai visko, aplinkui - aplinka tarytum nublanksta o ryškus taškas tėra tas, į kurį mes sukoncentravę savo žvilgsnį (akies tinklainėje taip

veikia geltonoji dėmė - ryškiausią vaizdą sukurianti tinklainės dalis) Akys stengiasi susikoncentruoti į konkrečias detales ir ryškiai mato tik vieną tašką iš viso plataus vaizdo. Tačiau mūsų vidinis ekranas veikia visai ne tuo principu. Jis ryškiai mato viską ir vienu metu. Štai kodėl taip nustembame pirmą kartą sąmoningai pamatę savo vidinį ekraną - jis toks ryškus ir visose vietose, ne tik toje, į kurią mes sukoncentravę savo žvilgsnį. Todėl viską matome ir aprėpiame vienu metu ir mus visai nereikia fokusuoti žvilgsnio taip, kaip tai įpratusios daryti mūsų biologinės akys. Tačiau tai įsisavinti bus nelengva. Tik nuolatinių praktikų prieš miegą dėka per keletą savaičių ar mėnesių vidinį ekraną pavyks išlaikyti ilgiau. Vidinis ekranas laikysis kelias sekundes, vėliau galbūt net ir minutę, ir tik po daugelio savaičių man pavyko jį išlaikyti gerokai ilgesnį laiką. Tačiau pastangos nenuėjo veltui.

Iš tiesų vidinio ekrano išlaikymas susijęs ne tik su akių funkcija. Čia itin daug sužaidžia ir sugebėjimas išlikti sąmoningu. Vidinis ekranas - tarytum visiškai kitos sąmonės būsena. Pasinerdami į jį mes prarandame mums įprasto budraus loginio proto kontrolę. Tą akimirką mes prarandame dalį sąmoningumo ir atsiduriame ties absoliutaus miego riba. Dauguma žmonių užmigdami vidinio ekrano nė nepamato, nes jie tiesiog užmiega, netenka sąmoningumo ir po to nieko nebeprisimena. Išlaikyti vidinį ekraną pradžioje bus itin sunku, nes norėsis tos kontrolės, norėsis išlaikyti aštrų protą ir su visu loginiu analitiniu mąstymu patirti sąmoningo sapno malonumus - deja, vos tik pamėginsite logiškai analizuoti tai, ką matote, pabusite. Tai dar vienas sunkumas, su kuriuo teks susidoroti kelyje į aukštesnį sąmoningumą.  Pirmiausia, pasineriant į vidinį ekraną jūs tiesiogiai rizikuojate netekti sąmonės ir užmigti. Tai normalu, lygiai taip pat, kaip normalu užmigti taip ir nepasiekus meditacinės stadijos ar astralinės projekcijos. Viskas ateina su praktika. Ilgainiui sugebi pasinerti į vidinį ekraną ir išlaikyti sąmoningumą - tiesa, jis kiek kitoks, mažiau loginis, mažiau analitinis. Priešingai, negu dienos metu, čia nėra vidinio balso, kuris nuolat čerška, aiškina, galvoja, analizuoja, makaluojasi savo pačio iškeltose ir neišsprendžiamose problemose. Čia dominuoja absoliuti tyla ir vidinė ramybė, bei spontanija, kadangi absoliučiai neįsivaizduoji, kur tas vidinis ekranas tave nuves. Pradžioje... Tačiau greitai, išmokus bent kiek ilgiau nulaikyti vidinį ekraną neprarandant sąmoningumo atsiranda ir kontrolės jausmas. Pradedi pats keisti siužeto kryptį, keliauti kur esi panorėjęs, patirti, ką nori patirti ir galiausiai pradeda keisti net visą sapno scenarijų. Dienos metu mes tai vadiname absoliučia minčių kontrole. Nakties metu ją pasiekti kur kas sunkiau, kadangi nebėra pagrindinio loginio įrankio, kuriuo tokiais atvejais mes įpratę naudotis. Čia teks pasikliauti nuojauta, intuicija, savo pasąmonės kurybiškumu, kuris išties yra nuolat stebinantis ir neišsenkantis.
Apie tai nemažai rašė ir Kastaneda savo knygoje "the art of dreaming" arba "Sapnavimo menas".
Įvaldę vidinio ekrano kontrolę prieš pat užmiegant jūs atversite vartus į absoliučiai kontroliuojamą ir labai sąmoningą sapnų pasaulį. Šį sapną jūs galėsite valdyti kaip norėsite ir tam nereikės jokių sudėtingų miego technikų, meditacijų ir kitų nesąmonių. Iš šios stadijos astralinė projekcija tampa itin lengva patirti.

Tačiau konkretų pavyzdį, kaip patirti astralinę kelionę, naudojant būtent šią techniką, aš aprašysiu jau sekančiame įraše. Ši technika bus netgi lengvesnė, negu įprastos, ir daug įdomesnė :)