2014 m. kovo 19 d., trečiadienis

Hipnogoginė stadija (2/2). Miego triukai


Kaip jau minėjau, hipnogoginė stadija yra sąmonės būsena tarp būdravimo ir miego, tad norint geriau ją pažint ir išmokt šia stadija manipuliuoti, neišvengiamai teks artimiau susipažinti su pačiu miegu ir jo fiziologija. Vien manipuliuojant miegu įmanoma gana greitai ir be didelių pastangų išmokti patirti astralinės projekcijas ir tai suteiks jums nemažai patirties bei stimulo tolimesniame jūsų kelyje į pažinimą.

Nėra ryškios ribos tarp būdravimo ir miego, šie fiziologiniai procesai vienas iš kito pereina palaipsniui. Iš pradžių pradedame jausti nežymų nuovargį, kuris palaipsniui vis didėja, pradeda nevalingai merktis akių vokai, sulėtėja medžiagų apykaita ir mums darosi šalta ir norisi prigulti bei apsikloti. Po truputį lėtėja smegenų veikla, kol pereiname į hipnogoginę būsena ir ne už ilgo - į miego būseną. Taip, hipnogoginę būseną mes visi norim nenorim praeinam, tik visi vis klausia, "kodėl nejaučiam tada visų tų haliucinacijų, keistų garsų negirdim ir t.t.?" Dauguma atvejų tai susiję su mūsų dėmesiu, kuris tuo metu jau būna nukištas į kokį atsitiktinį pasąmonės numestą sapno scenarijų - kaip ir dienos metu, pasineriam į kažkokią mintį ir ją toliau vystom, plėtojam, įsigyvenam į ją vis giliau, kol apskritai pamirštam kur iš tiesų mes randamės ir ką darom. Ne gana to, mūsų protas turi vieną keistą savybę neprisiminti paskutinių 2 minučių prieš užmiegant. T.y jūs gal ir patyrėt tas keistas hipnogoginės stadijos haliucinacijas, tačiau jų paprasčiausiai nė neprisimenat, kaip ir neprisimenat nieko, ką sapnavot, o sapnavot išties daug.
Daug kas įsivaizduoja, jog mes neprisimename, nes buvome nesąmoningi. Bet iš tiesų jūs visą naktį būnate dar ir kaip sąmoningi - matot, girdit, keliaujat, pykstat, gyvenat ir visai kitaip sapnuojat! Tik bėda ta, jog jūsų smegenų centrai, atsakingi už atminties formavimą YRA IŠJUNGTI, nes miego metu juose vyksta esminės pertvarkos - nereikalinga informacija trinama, atmintis pertvarkoma ir perdirbama. Taigi, nesvarbu, kad patyrėt, bet jeigu nesugebėjot įsiminti, vadinasi - to nebuvo?

Lygiai kaip kad atliekant kokią nors smulkią trumpą operaciją pacientui, kuri yra gana nemaloni, būna ne koks vaizdas, daug kraujo, pacientui nors ir neskauda, jis gali būti neramus, blaškytis, keiktis, priešintis, parašyti mums pareiškimą už blogą elgesį ir pan... Kad to išvengtume neretai panaudojame specialų vaistą, kuris vadinamas "trintuku"(haloperidolis) - žmogus šiek tiek apsvaiginamas, bet svarbiausia, jam sukeliama retrogradinė amnezija ir jis NIEKO NEATSIMENA - nė nepamena, jog buvo operacinėje ir kad mus koliojo ir dejavo nuo skausmo. Nepamena - vadinasi viso to ir nebuvo! Čia aišku, neturėčiau to pasakoti, bet kartais tam tikriems pacientams haloperidolį tenka panaudoti :D

Vienas iš lengvesnių būdų pastirti astralinę projekciją yra pamėginti stebėti save užmiegant ir nepražiopsoti to momento, kai pereiname hipnogoginę stadiją. Tai pats populiariausias būdas, kurį vis mėgina naujokai, nes jiems kažkas pasakė, kad astralinės kelionės vyksta būtinai tik naktį. Gal todėl kad naktis yra tamsi, paslaptinga ir tarytum nuteikia tokioms mistinėms patirtims... nežinau kaip jums, bet man tai naktis nuteikia geram miegui. Ir kai dažniausiai naktį atsigulu į lovą, tai... užmiegu. Tai iš ties daug pastangų nereikalaujantis būdas, bet jis tiek pat ir naudingas. Ir jeigu patirti astralinę projekciją mėginat tik naktį, jūs automatiškai nuteikiat save nesėkmei, nes vėlus vakaras, naktis - pats netinkamiausias metas astralinei projekcijai. Tuoj paaiškinsiu, kodėl.


Mūsų miegas yra smarkiai priklausomas nuo hormonų. Pagrindiniai hormonai, dalyvaujantys miego-būdravimo fiziologijoje yra melatoninas ir serotoninas. Abu jie yra beveik identiškos cheminės struktūros(abu gaminami iš nepakeičiamosios aminorūgšties triptofano, kurio būtina gauti su maistu kasdien). Melatoninas, kitaip vadinamas tiesiog miego hormonu, sukelia nuovargio jausmą ir lėtina medžiagų apykaitą. Jo koncentracija smarkiai išauga tamsiuoju paros metu, kai kankorėžinė liauka reaguodama į sumažėjusį šviesos kiekį, pasiekiantį akių tinklainę, ima sparčiai gaminti melatoniną, o šis savo ruoštu skatina mus eiti miego. Priešingai veikia serotoninas, kuris yra svarbus neuromediatorius, lemiantis gerą nuotaiką ir budrumą dienos metu. Serotoninas gaminamas taip pat kankorėžinėje liaukoje, kai ši reaguoja į saulės šviesą(TODĖL DIENOS METU PRIVALOTE GAUTI KIEK GALIMA DAUGIAU SAULĖS ŠVIESOS), taip pat miego metu. Idealiausias metas astralinėms kelionėms ir sąmoningiems sapnams yra tuomet, kai serotonino ir melatonino kiekiai yra pusiausvyroje. Kai melatonino per daug, tuomet itin sunku koncentruoti dėmesį ir neužmigti(vėlus vakaras, naktis), o kai per daug serotonino(diena), tuomet mes nesijaučiame pakankamai pavargę, kad galėtumėme panirti į hipnogoginę būseną. Todėl idealiausias metas patirti astralines keliones ir sąmoningus sapnus - rytas.

Serotoninas:


 Melatoninas:






Dar viena svarbi substancija šioje temoje - Dimetiltriptaminas arba DMT. Taip pat mūsų smegenyse, kankorėžinėje liaukoje, gaminama substancija iš aminorūgšties triptofano. Nustatyta, jog jos dideli kiekia išskiriami smegenų prieš mirtį ir prieš astralines projekcijas bei miego metu. Šios substancijos randama beveik visuose augaluose bei daugelio žinduolių smegenyse. DMT taip pat yra žinomas kaip vienas stipriausių psichotropinių haliucinogeninių narkotikų ir yra griežtai draudžiama substancija visame pasaulyje. Tačiau manoma, kad tai molekulė, sujungianti žmogaus organizmą su kitomis dimensijomis ir naudota Pietų Amerikos bei kai kurių Šiaurės Amerikos genčių šimtmečius ritualinėse apeigose. Beveik identiška yra ir psilocibino molekulė, randama "magiškuosiuose" Psylocybe genties haliucinogeniniuose grybuose. Visos šios substancijos yra serotonino -  svarbaus nuotaikos hormono pakaitalai. Sergantys depresija žmonės dažnai turi serotonino trūkumą ir yra gydomi psichotropiniais serotonino kiekį smegenyse skatinančiais vaistais. Sezoninė depresija, pasitaikanti rudens ir žiemos metu taip pat nemažai susijusi su serotonino trūkumu, kadangi šiais metų laikais ima dominuoti tamsusis paros laikas ir trūksta saulės šviesos.

Būtent ryte ką tik po miego organizmas dar yra atsipalaidavęs, tačiau jau spėjęs pagaminti nemažai serotonino. Todėl idealiausia, jeigu prieš savo kelionę šiek tiek pamiegosite(nors porą valandų). Tai ne tik pakels jūsų serotonino lygį, bet taip pat atnaujins ir suaktyvins atminties funkciją, taigi jums bus daug lengviau prisiminti savo kelionę, pati projekcija bus daug ryškesnė ir sąmoningesnė, lengviau kontroliuojama, o sugrįžus ją bus lengva atkurti ir užrašyti.
Patį miegą galima grubiai suskirstyti į dvi stadijas - gilus ir negilus miegas. Taip, žinau, paprastai jį skirsto į REM(aktyvųjį) ir ne-REM(lėtąjį) miegą, taip pabrėžiant okulomotorinės funkcijos svarbą miego tyrimuose. Tačiau man įdomiau ne tai, kada juda akys, o koks yra smegenų aktyvumas.
Gilusis ir negilusis miegas eina pakaitomis vienas po kito - ciklais. Pradžioje miego mes pamažu panyram į giliojo miego stadiją, kuri trunka net iki 90min, ir yra pati produktyviausia viso nakties miego dalis, kadangi jos metu smegenų aktyvumas ypač sumažėja, po truputį atsigauna dienos išvarginti ir išeikvoti neuronų energetiniai resursai.

Smegenų aktyvumą registruojantys aparatai rodo itin minimalų smegenų darbą ir nepaisant to, šios stadijos metu mes taip pat intensyviai sapnuojame, tik šio ciklo metu mus itin sunku pažadinti, o pabudę mes itin retai prisimename, kad ką tik sapnavome(tyrimų metu vos 5-10proc žmonių prisiminė ką nors sapnavę), po giliojo miego eina negilusis miegas, kurį visi puikiai žino kaip REM, nes jo metu akys itin smarkiai juda. Juda ne tik akys - intensyviai susitraukinėja veido ir kiti raumenys, padažnėja širdies ritmas ir kvėpavimas, žmogus prakaituoja. Būtent šioje stadijoje itin sustiprėja miego paralyžius, kadangi žmogaus fiziologiniai rodikliai rodo, kad jis tiesiog nenustygsta vietoje ir atrodo tuoj išskris pro langą. Smegenų aktyvumas šioje stadijoje nelabai kuo skiriasi nuo to, kuris būna būdravimo metu - priešingai, smegenys šiame periode ypatingai stipriai dirba, intensyviai apdoroja informaciją, smegenyse vyksta daugybe biocheminių procesų, sparčiai gaminami nauji neuromediatoriai, šalinami smegenyse susikaupę metabolitai, smegenys šiuo metu vartoja ypatingai daug kilokalorijų ir dėl šios priežasties netgi patartina neiti miegoti visiškai nepavalgius ir esant alkanam - smegenims miego metu reikia labai daug energijos (bet tai nereiškia, kad po šešių turit ėst kaip arkliai). REM metu žmogų gana lengva pažadinti, o pažadintas žmogus beveik visada puikiai atsimena sapną... iki kol jo nebeatsimena, todėl atsikėlę tuojau pat jį užrašykite į sapnų dienoraštį, kurį turite prie lovos! (jeigu jo dar neturite, tai dabar pat, toliau nebeskaitę eikit ir tokį užsiveskit, nes be sapnų dienoraščio astralinės kelionės netenka prasmės, apie tai daugiau rašiau "Kasdienės praktikos siekiant įvaldyti AP".
Kai kam kils klausimas, "o kaip mes vartomės nakties metu, jeigu mes suparalyžiuoti?" praėjus giliojo negiliojo miego ciklams trumpam nutraukiamas miego paralyžius ir siunčiamas trumpas impulsas apsiversti - mes pabundame, pasiverčiame ant šono ir vėl užmiegame. To mes žinoma taip pat neatsimename, nes mes neatsimename paskutinių 2min prieš užmiegant!
Pradžioje nakties, kai tik užmiegame, dominuoja gilusis miegas dėl itin didelės melatonino bei įvairių metabolitų koncentracijos smegenyse. Tuo tarpu REM ciklai miego pradžioje yra trumpi ir reti. Tačiau miegui trunkant vis ilgiau, giliojo miego ciklai vis trumpėja ir retėja, o REM ima ilgėti ir dažnėti, kol galiausiai ryte giliojo miego apskritai nebūna, o dominuoja ilgi REM ciklai ir trumpi būdravimo epizodai - tobulas metas jūsų aslternatyvioms sąmonės būsenoms!!!

Kadangi mūsų miegas yra lemiamas ciklų ir hormonų,  peršasi viena svarbi išvada - kokybiškam miegui o taip pat ir mūsų kasnaktinėms sapnų praktikoms itin svarbus reguliarus miego režimas. Kadangi tokiam nesant išsibalansuoja visi ciklai, cirkadiniai ritmai, sutrinka hormonų veikla ir miegas, o kartu ir bet kokios mūsų savybės patirti astralines keliones ar nuostabius sapnus.
Dabar, kai trumpai susipažindinau jus su miegu, galiu pereiti prie įdomiosios dalies - kaip panaudoti miegą astralinėms kelionėms ir sąmoningiems sapnams patirti.

1)Nors vakaras ir prastas laikas astralinėms kelionėms, tačiau jums niekas netrukdo tiesiog sąmoningai stebėti save prieš užmiegant. Po vakarinės meditacijos seanso(jis jau turi būti tapęs jūsų rutina) atsigulkite į lovą ir pradėkite atsipalaidavimo pratimą ir tiesiog be jokios desperacijos, pastangų ir stenėjimų stebėkite save iš šalies, kaip užmiegate(vos pasinersite į pašalines mintis - jums bus batai). Jeigu netyčia jums pavyks pagauti save įžengiant į hipnogoginę būseną - puiku, pasinaudokite proga! Jeigu ne - tai bent jau gali tapti puikia priemone greičiau užmigti. Miego paralyžius daugiausiai susijęs su kūno įtampa ir fiziniais judesiais.
Svarbu yra tai, jog jeigu esate pakankamai pavargęs ir sugebėsite 10-20min nesujudėti, tuomet kūnas pamanys, kad jūs miegate ir įjungs miego paralyžių. Aišku, prieš pajungdamas miego paralyžių, kūnas jus patikrins(ar jūs tikrai miegate???) - jis siųs impulsus apsiversti ant šono, pasikasyti užpakalį, pajudinti akis, nuryti seilę ir dar visokių nereikalingų stimulų, kurie kuo toliau tuo vis labiau stiprės. GULĖKITE IR NEJUDĖKITE, nesvarbu, kad ir kaip norėsis sujudėti. Galiausiai įsijungs miego paralyžius ir prasidės linksmybės.
Sapnų mėgėjai pastebės, kad hipnogoginėje būsenoje itin paryškėja vidinis ekranas - pasąmonės kuriami vaizdiniai tampa itin ryškūs, tarytum jūs viską matytumėte savo tikromis akimis. Pasiduokite iškylantiems vaizdiniams, pasinerkite į juos - tai vienas populiariausių būtų patirti sąmoningus sapnus. Šiuos sapnus nesunku kontroliuoti, dažnai jie jums visiškai pavaldūs ir nepaprastai malonūs. Tačiau visada atsiminkite, jog net jeigu ir nieko jums nepavyko, tai tik todėl, kad naktis - pats netinkamiausias laikas tokioms patirtims.




2)Pamiegojus 2-4 valandas pradėti medituoti. Sunkioji dalis čia yra ta, jog turite atsikelti iš lovos!!! O tai pamiegojus vos porą valandų yra tiesiog neįmanoma. Ir visgi, jei iš tiesų to norite - sugebėsite. Apie 20-40min pavaikščiokite ir padejuokite, pasvirduliuokite o tuomet grįžkite į savo guolį. Idealiausia, jeigu nesigultumėte į tą pačią lovą, kurioje miegate, o nueitumėte į kokį patogų krėslą ar sofą kitame kambaryje ar bet kur, kur jūs paprastai nemiegate. Čia veikia tam tikri psichologiniai triukai - savo lovoje mes įpratę miegoti, tad lemiamu metu gali įsijungti nekontroliuojami įpročiai ir vietoj smagios kelionės jūs galite tiesiog užmigti. Įsitaisykite patogiai ir pradėkite medituoti. TAI PATS POPULIARIAUSIAS IR SĖKMINGIAUSIAS BŪDAS TARP PAŽENGUSIŲJŲ. Jei tik nereikia rūpintis dėl egzaminų ir paskaitų ryte, visada teikiu pirmenybe šiam būdui ir man visuomet pavyksta, kadangi kūnas dar tebebūna pavargęs, o smegenys ir atminties funkcija pailsėjusi, todėl astralinės kelionės būna itin ryškios, ilgos ir sėkmingos.

3) Pamiegojus 4-6 valandas ryte. Čia taip pat privalote atsikelti iš lovos ir pasivaikščioti bent 20-40min. Itin naudinga tokiu metu paskaityti medžiagos apie sąmoningus sapnus ir astralinę projekciją(pasijungti mano Blogą) ir vėl nueiti miegoti. Čia turite dvi galimybes - galite medituoti arba galite tiesiog vėl eiti miegoti. Pirmu atveju turėtų būt maždaug tas pats rezultatas kaip ir pamiegojus 2 valandas, gal tik ne taip greitai įeisite į hipnogoginę būseną, bet galite tiesiog nesirūpinti jokiomis meditacijomis ir kitomis "nesąmonėmis" ir tiesiog tiesiai šviesiai nueiti miegoti be jokių dėmesio kontrolių ir koncentracijų.
Čia sužais tas faktas, jog pamiegojus 4-6val. giliojo miego ciklai tampa itin trumpi ir dominuoja REM ciklai su nuolatiniais prabudimais tarp jų. jums reikėjo atsikelti iš lovos tam, kad suaktyvintumėte smegenų veiklą ir ATMINTIES FUNKCIJĄ. Taigi grįžę į lovą ir užmigę jūs turėsite daug didesnius šansus susivokti sapne ir iš jo jau keliauti į astralą arba mėgautis pačiu sapnu, bei jį prisiminti. Jūsų tikslas pasinaudoti tais trumpais rytiniais prabudimais tarp REM ciklų ir jų metu įeiti į hipnogoginę stadiją. Tam jūs privalėsite sugebėti prabudus neskubėti pramerkti akių are verstis ant šono, o gulėti ramiai nejudėdami taip, kaip pabudote. Iš pradžių bus sunku, bet ilgainiui tai taps elementariu įpročiu. Jau kelių minučių bėgyje turi įsijungti miego paralyžius ir prasidėti intensyvios vibracijos bei atsiskyrimas nuo kūno. Tačiau dažnai net ir tokių pastangų nereikia. Kai atsikeli, pavaikštai 20-40min ir vėl nueini miegoti, dažnai astralinės projekcijos bei sąmoningi sapnai prasideda tiesiog spontaniškai nieko nedarant ir nieko nesistengiant, tiesiog miegant.
Tačiau šis bandymas turi trūkumą. Jo negalėsite naudoti kasdien, nes 2-3 naktis iš eilės padarius šį bajerį, vėliau jis nebevyksta, nes smegenys kažkaip prie to prisitaiko ir atbunka. Net jei atsikeliate ir vėl nueinate miegoti, vis tiek nieko nepatiriate ir "nesusapnuojate". Todėl šį triuką apsimoka daryti tik kas 3čią ar 4tą parą. Taigi, nusistatykite, kad šį būdą panaudosite tik savaitgaliais ar ne dažniau 2-3 kartų per savaitę. Be abejo, ilgainiui su patirtimi viskas keisis, vis daugiau ir daugiau astralinių projekcijų patirsite kitu metu, kad ir dienos metu, medituodami, tačiau pradiniame etape teks pasitenkinti tik tuo.
Visai apsimoka ryte pasinaudoti taimeriu. Užsistatykite kokį nors taimerį (jį galima rasti ir internetinį, bei pasijungti per kompiuterį), kad šis supypsėtų ar kitaip pasignalizuotų kas 10-15min. ir taip neleistų jums užmigti ir padėtų išsilaikyti hipnogoginėje būsenoje. Svarbu tik tai, kad supypsėjus taimeriui jūs nekrūptelėtumėte ir nesujudėtume bei nepramerktumėte akių. Tokiu būdu jūs galėtumėte patirti daugybę sąmoningų sapnų ir astralinių projekcijų ryto metu, daug kartų per vieną rytą treniruotis atsiskyrimo technikų ir minčių kontrolės. Taimeris smarkiai pagreitintų jūsų progresą!

Dar pabaigai papasakosiu apie rytinius košmarus, kurie kartais atrodo tokie tikri, jog sunku juos laikyti sapnu. Su tuo ypač susijusi milijonų amerikiečių patirtis, kai juos neva pagrobė ateiviai. Pabudus ryte, po aktyvaus REM ciklo, ne visada spėja išsijungti miego paralyžius. Kartais pabundame su vis dar suparalyžiuotu kūnu. Tai reiškia, jog mes dalinai esame pabudę, bet dalinai vis dar miegame (ir vėl - hipnogoginė stadija). Tokiais atvejais mes iš sapno dažnai parsitempiame ir dalį sapno tikrovės, kokių nors personažų, monstrų, vaiduoklių, ateivių, kurie visaip bando mums pakenkti, gąsdina mus, o mes... negalime pajudėti, netgi mamos prisišaukti nepavyksta! Pažįstamas jausmas? Vaikystėje man tokie pasitaikydavo gana dažnai, tačiau panašaus neturėjau jau gerus 5 metus. Ir visgi, tai fenomenas, susijęs su miego paralyžiumi. Aišku, išsigandę mes bandome judėti, muistytis, priešintis, o tas monstras atrodo tuoj mus pražudys! Tačiau visos sapno pabaisos akimirksniu pranyksta o mes vėl galime judėti! Linkiu tokių sapnų patirti kuo mažiau ;)

Ačiū kad skaitėte! sėkmės ir iki sekančio įrašo ;)

1 komentaras:

  1. Dekui, Tau, Kad Kuri Tokius Irasus. Nes Kaip Ieskojau Tai Cia Tik Visa Geriausia Informacija Apie Astralines Keliones Radau... Dekui :D

    AtsakytiPanaikinti