Hipnogoginė stadija (1/2)

Jeigu taisyklingai ir reguliariai meditavote, greičiausiai jau pasiekėte šią stadiją ir ne juokais nustebote dėl jus staiga užplūdusių neįprastų pojūčių. Hipnogoginė stadija yra tarpinė sąmonės būsena tarp būdravimo ir miego ir paskutinė stadija, kurią turite „įveikti“ prieš atsiskirdami nuo kūno.  Jos metu, protinė veikla tampa minimali, o kūnas fiziologiškai pereina į miego būseną. Problema ta, jog jūs vis dar sąmoningas!

Jūs akimirksniu suprasite, jog jau pasiekėte šią sąmonės būseną, kai pradėsite jausti:

1)Smarkiai sumažėjusius fizinius pojūčius. Staiga už lango sklidę garsai aptyla, jų beveik išvis nebesigirdi, taip pat nebesijaučia, kokioje padėtyje kūnas guli, ant ko guli. Įdomu tai, jog sunkiau jaučiasi kvėpavimas, vos vos juntamas besikilnojantis pilvas, nors atrodo, jog jokio oro jūs neįtraukiate ir neišpučiate. (Iš tikrųjų jūs kuo sklandžiausiai kvėpuojate).  Susidaro jausmas, kad kūno pojūčiai tolsta kažkur tolyn ir informacija iš aplinkos jūsų nebepasiekia. Tai miego paralyžiaus stadija ir jeigu joje mėgintumėte pajudinti galūnes, jums greičiausiai nepavyktų. Vienintelė vieta, kurią dar įmanoma šiek tiek judinti tai veido raumenys ir iš dalies krūtinė. Miego paralyžius – tai natūrali organizmo apsauga nuo vaikščiojimo per miegus. Žmonės, kuriems ši funkcija yra sutrikusi, vadinami lunatikais. Centrinė nervų sistema per stuburo smegenis blokuoja iš smegenų siunčiamus signalus į kūno dalis, ir tokiu būdu neleidžia judėti, nesvarbu, jog smegenys intensyviai dirba ir sapnuoja. Miego paralyžius gali būti ir dalinis – judinti galūnes įmanoma, bet labai sunku, jų pajudinti gali ir išvis neišeiti, tačiau susitraukinės pavieniai raumenys. Tai reiškia, kad kūnas dar ne iki galo atsipalaidavęs ir užmigęs, ir reikia dar papildomai atsipalaiduoti, jog visiškai panirtumėte į hipnogoginę būseną. Miego paralyžiaus paprastai nejaučiame, nes užmiegame kaip tik tuo metu, kai jis apima mūsų kūną. Tačiau kadangi tapote jogu ir bent jau dalinai įvaldėte meditacijos ir relaksacijos meną, sugebėjote apgauti savo paties kūno psichosomatiką ir privertėte jį manyti, jog jūs miegate. Taigi, kvailas kūnas (centrinė nervų sistema - smegenys) įjungė miego paralyžių anksčiau, negu reikia, ir paliko jus miegantį, bet sąmoningą!!! :D

2)Tuojau po to kūną užplūsta kažkokia šiltos energijos srovė su vos juntama vibracija ir kutenimu. Ji gali prasidėti nuo galūnių ir plisti tolyn po visą kūną, bet dažniausiai prasideda nuo nugaros ir plinta į visą kūną ir tarytum jį užpildo.  Kartu su energijos antplūdžiu staiga apima keistas ramybės ir palaimos jausmas (kuris netrukus bus sutrikdytas tolimesnių neįprastų potyrių). Šioje stadijoje energijos plitimą galima paskatinti vaizduotės pagalba – tiesiog įsivaizduokite, jog vienoje kūno dalyje atsiradusi energija plūsta tolyn po kūną ir apimą visas jo sritis.
Ši keista energija dabar tik stiprės, kol galiausiai virs stipriomis vibracijomis, pranešančiomis, kad atsiskyrimas nuo fizinio kūno jau beveik prasidėjo.

3)Plūstant šiltos energijos srovei jūsų kūnas ima suktis kartu su visa lova 360 laipsnių kampu. Sukimasis po truputį vis labiau intensyvėja. Kūnas gali ne tik suktis, bet ir verstis šonu ar suptis ir blaškytis. Taip pat gali atrodyti, jos jis banguoja, tarytum gulėtumėte vandens paviršiuje. Vibracijos vis labiau intensyvėja,  ne gana to čia galit girdėti ir keistus balsus, tarytum kažkas šaukia jus vardu ar koks nors klaikus tipas palei ausį juokiasi, klykia ar pan. Tai gali būti vyro, ar moters, vaiko juokas, kuris gali priminti siaubo filmą. Aišku, garsai gali būti ir kur kas malonesni, pvz staiga ima groti muzika, ar girdite malonų aidą ir pan. Labai dažnai tiesiog girdi čaižų triukšmą, primenantį audros už lango triukšmą arba radijo stoties trikdžius.
Aš mėgstu šią dalį vadinti „uraganu“ nes tai ne visada labai maloni dalis ir kartais ji gali pasirodyti išties baisi ir sugadinti mėginimą iškeliauti.

Pamenu, jog man būdavo itin sunku prie šio „uragano“ priprasti, daugybę kartų šią stadiją pasiekdavau, tačiau širdis pradėdavo daužytis kaip pašėlusi, smarkiai suintensyvėdavo kvėpavimas, o kūnas instinktyviai įsitempdavo ir hipnogoginė stadija kaip mat praeidavo ir tekdavo viską daryti iš naujo. Kūnas reaguoja automatiškai į mūsų mintis ir emocijas, kurios neišvengiamai užplūsta susidūrus su neįprastais pojūčiais, todėl tiesiog laikui bėgant turėsite priprasti prie viso to ir per daug į tai nereaguoti. Galų gale, visi šie pojūčiai yra indikatoriai, jog tuoj prasidės nuostabi kelionė, todėl ilgainiui imsite su malonumu laukti šių pojūčių. Svarbiausia tik išlaikyti ramybę ir santūrumą, kad ir kaip nuostabu žinoti, jog tuojau keliausite!

4)Kartu su neįprastais kūną užplūstančiais pojūčiais bei garsais dažnai matomi ir blyksniai, keistos „elektros iškrovos“ priešais akis, primenančios šiaurės pašvaistę.

Dažnai regimos geometrinės figūros – blyksintys trikampėliai, kvadračiukai. Galima matyti ir tunelį bei įvairias kitas vaizdines „haliucinacijas“. Kulminacija pasiekiama, kai šios haliucinacijos virsta realiu kambario vaizdu per užmerktus vokus. Net jeigu dėvite akių apdangalą, kambarį vis tiek matote!!! Tokiu atveju atsiskyrimas JAU turi prasidėti, dažniausiai mane išmeta automatiškai, tačiau daugeliui žmonių prireikia papildomų pastangų siekiant išeiti iš kūno. Tam yra specialios atsiskyrimo technikos, kurias aptarsiu atskirame įraše. Vibracijos šioje stadijoje jau būna labai stiprios ir blaškančios, tačiau paprastai jos nėra skausmingos, todėl tiesiog dar labiau atsipalaiduokite ir leiskite joms vykti, nesipriešinkite. Tiesą sakant vibracijos prieš pat atsiskyrimo momentą turi kiek susilpnėti, tam tereikia dar labiau atsipalaiduoti ir pasistengti nusiraminti. Jokiu būdu nemėginkite keltis „iš kūno“ vien todėl, kad jaučiate vibracijas - jos nebūtinai reiškia, kad jau laikas atsiskirti. Galų gale atsiskyrimas nevyksta taip paprastai, kad tiesiog imate ir atsikeliate, nes dažnai taip darydami sužadinate fizinį kūną ir galite netyčia jį pajudinti. Geriau tiesiog pasitelkite vaizduotę, įsivaizduokite, jog skrendate kur nors tarp debesų, jog esate lėktuvas ar karštas oro balionas ar jog kylate į dangų ir pan.

Visa tai turėtų nuraminti ir padėti labiau atsipalaiduoti, taip šiek tiek susilpninti vibracijas ir išsviesti jus iš kūno savaime. Galima mėginti ir Roberto Monroe lipimo kilpa techniką (apie ją, kaip ir apie daugelį kitų technikų tolimesniuose įrašuose), arba išsiridenti iš kūno. Šiaip ar taip, iškilti iš kūno jūs turėtumėte savaime, svarbiausia tik to norėti ir būti kiek galima labiau atsipalaidavusiam ir nusiraminusiam. Svarbu paminėti, kad šiame periode vibracijų gali ir apskritai nebūti. Tai labiau būdinga pažengusiems meditacijos meistrams.

Visa tai, ką čia aprašiau, nuo pirmo ramybės ir šilumos pojūčio, iki intensyvių vibracijų turėtų įvykti staiga, ne ilgiau nei 2 minučių bėgyje. Gali būti, kad šiek tiek pastrigsite ties atsiskyrimu  kulminacijos metu - vibracijos tai susilpnės, tai vėl sustiprės keletą kartų, bet galiausiai iš kažkelinto mėginimo jums turėtų pavykti, jeigu per daug nesusijaudinsite ir neišsigąsite.

Hipnagoginę būseną galima pasiekti ne tik meditacijos metu, bet svarbiausia prieš užmiegant, bei nubundant, ypatingai rytais. Tam skirsiu atskirą temą ir išsamiai paaiškinsiu kaip sužadinti hipnagoginę būseną ir atsiskyrimą nuo kūno be meditacijos ir jokių pastangų, tiesiog žaidžiant su miegu. Čia apžvelgsime ir miego fiziologiją bei tam tikras technikas pasinerti į sąmoningus sapnus. Čia plačiau pažvelgsime ir į miego paralyžių. Tad... iki sekančio įrašo!

Ir dar būtinai norėčiau išgirsti klausimų, pastebėjimų. Galbūt ko nors nesupratote, galbūt jums kas nors nepatiko – duokit žinią, pasidalinkite mintimis, parodykite, jog šis Blog`as jums įdomus. Maloniai kviečiu dalyvauti ir prisidėti populiarinant ezoterikų bendruomenę facebooke grupėje https://www.facebook.com/groups/AstralinesKeliones/?fref=ts Sėkmės ir iki sekančių įrašų ;)