Bendrieji principai (1/2)

Prieš pradėdamas dėstyti žingsnius ir technikas, vedančias link norimų rezultatų, pirmiausia turėsiu paaiškinti bendruosius astralinių kelionių teorinius principus. Bandysiu trumpai paaiškinti ketvirtąją dimensiją ir kodėl reikalinga meditacija šioms praktikoms atlikti ir sėkmingai į šią dimensiją patekti.

Pagal visuotinai pripažintą visatos suvokimo modelį mes gyvename trijų dimensijų visatoje - ilgio, pločio ir aukščio apribotame pasaulyje. Būtent taip visatą suvokia mūsų smegenys, priimdamos signalus iš aplinkos per savo sensorinius organus - akis, ausis, uoslę, skonio svogūnėlius ir odą. Milijardų milijardai sensorinių ląstelių reaguoja į iš aplinkos atsklindančią informaciją ir ją perduoda smegenims, kurios šią informacija apdoroja, modifikuoja, surūšiuoja ir pateikia mums kaip visokeriopą garsų, vaizdų, kvapų ir kitokių pojūčių visumą. Vaizdas, kurį matome aplink save, aplinka, kurioje suvokiame egzistuojantys yra pirmiausia mūsų proto - smegenų kūrinys.

"Tikiu tik savo akimis". Bet ar iš tiesų akys parodo viską? Ilgą laiką buvo tikėta, jog tai, ką matome yra viskas, kas iš tiesų egzistuoja. Tačiau laikui bėgant buvo atrasta daugybė dalykų, kurių mes nematome dėl savo ribotų sensorinių sistemų jautrumo. Visų pirma buvo atrastas mikro pasaulis - bakterijos, pirmuonys, riketsijos ir kiti mikro pasaulio gyventojai. Iki tol buvo tikima, kad ligas atneša piktosios dvasios, o ne šie sudėtingi vienaląsčiai sutvėrimai.
Ne gana to, vėliau suprasta, jog egzistuoja ne tik tos spalvos, kurias identifikuoja mūsų akys(raudona, oranžinė, geltona, žalia, žydra, mėlyna, violetinė) bet ir infraudonasis spalvų spektras bei ultravioletinis spalvų spektras, kurio žmogaus akis nemato, nes šių elektromagnetinių bangų(dalelių) ilgiai yra per trumpi arba per ilgi, kad mūsų akys jas identifikuotų! O šios mums nematomos spalvos juk irgi yra ir puošia visą mus supančią aplinką!
Taip pat yra ir su ultragarsu ir infragarsu - mechaninėmis garso bangomis, kurių dažnis per žemas arba per aukštas mūsų ausiai priimti!
Galų gale daiktai apskritai spalvų neturi. Spalvos sukuriamos mūsų smegenyse dėl to, jog įvairių daiktų paviršiai sugeria arba atspindi skirtingo spektro spalvas!
O ką jau kalbėti apie radiobangas, mikrobangas, radioaktyviuosius X-ray spindulius ir daugybę kitų bangų, spindulių visokių kitokių keistenybių, kurių mūsų akys negali matyti, ausys išgirsti o oda pajusti, nes šie sensoriai tiesiog nepritaikyti tokio spektro informacijai priimti??? Mūsų sensorinės sistemos prisitaikiusios jausti tik tiek, kad tos informacijos užtektų mums išgyventi ir ne daugiau.

Taigi pasidaro aišku, jog mes iš aplinkos priimame tik labai ribotą informaciją.
Tarsi to būtų maža, mūsų smegenys daugelį ir taip smarkiai atsijotos ir atrūšiuotos informacijos sunaikina ar kitaip apdoroja, nes pro sensorius praėjusios informacijos kiekis vis tiek yra per didelis ir mūsų išgyvenimui nereikalingas, tad jis tik veltui apsunkina smegenų darbą. Taigi smegenys maksimaliai atsijoja priimtą iš sensorinių sistemų informaciją - dalį identifikuoja kaip beprasmį triukšmą ir ištrina, dalies apskritai neatpažįsta, dalį identifikuoja kaip nebūtiną, todėl smegenyse atkuriamas MAKSIMALIAI supaprastintas mus supančios aplinkos vaizdas.

Supaprastintoje schemoje tai atrodytų štai šitaip:





















Taigi grubiai galima teigti, jog tas mažytis žydras kamuolėlis ir yra pasaulis, kuriame gyvename, būtent tas mūsų smegenyse atkuriamas pasaulis ir yra trijų dimensijų(ilgio, aukščio ir pločio) pasaulis.

Siekiant suprasti ketvirtos dimensijos egzistavimo galimybę reiktų pasitelkt vieną svarbią fizikinę materijos savybę - savybę vibruoti. Ne paslaptis, jog viskas vibruoja. Neegzistuoja toks atomas, atomų dalelės, kvantai, fotonai ar kitokios dalelės, kurios nevibruotų. Tam tikru dažniu vibruoja taip pat ir visi materialūs daiktai, nes jie yra sudaryti iš tų pačių atomų ir molekulių - vibruojame ir mes, ir sienos, stalai, lubos, kėdės, oro dalelės ir apskritai viskas kas egzistuoja.

 "Jeigu nori atrasti Visatos paslaptis, galvok tokiais parametrais kaip energija, dažnis, ir vibracija."
-Nikolas Tesla

Be abejo, mums atrodo, jog sienos ir daiktai stovi stabiliai toje pačioje pozicijoje, bet taip yra tik todėl, jog jų vibracijų dažniai sutampa su mūsų kūno vibravimo dažniu. Būtent mūsų vienodas vibravimo dažnis ir lemia tai, jog kiaurai sienomis mes eiti nesugebame, ne gana to. mus veikia būtent šiam vibracijų spektrui būdingos jėgos - gravitacija, elektromagnetiniai laukai ir daugelis kitų jėgų. Taigi su ŠIUO fiziniu kūnu, sudarytu iš biologiniais principais gyvuojančių ląstelių mes negalime keliauti į kitas dimensijas, nes mūsų kūnas pritaikytas egzistuoti tik šioje trijų dimensijų visatoje, kitaip sakant jis joje yra įkalintas.

Visgi, gera žinia yra ta, jog mes turime ne vieną kūną, o daugybę kūnų pritaikytų egzistuoti skirtinguose vibracijų spektruose. Kiekviena kita dimensija pasižymi vis skirtingu vibracijų spektru ir todėl yra nematoma ir nesuvokiama mums, paprastiems žmonėms. Tačiau išlaisvindami savo "astralinį kūną", kuris pasižymi jau naujomis charakteristikomis ir nauju vibracijos dažniu, mes galime ištrūkti į kitų vibracijų pasaulius, eiti kiaurai sienomis, skristi, keliauti neribotu greičiu ir daryti dar daugybę kitų dalykų, kurių šioje dimensijoje mes net negalime įsivaizduoti!

Taigi, kyla klausimas, kaip išlaisvinti tą "astralinį kūną"? Tai apžvelgsiu jau sekančiame įraše.