Kasdienis meditacijos seansas

Taigi ką tik įsitaisėte patogioje vietoje ir jau ruošiatės kasdieniai savo meditacijai. Dar kartą pagalvokite, ar iš tiesų padarėte visus būtinus įžanginius darbus(kurie aprašyti Bendruosiuose Principuose 2/2) prieš pradėdami šį seansą. Dabar jums nebeegzistuoja jokios problemos, jūs atsiribojate nuo visų sąskaitų, mokesčių, politikų, draugų, šeimos, savęs paties ir svarbiausia – laiko. Šią akimirką, šiame krėsle ir kambaryje, kuriame jūs esate, viskas vyksta esamuoju laiku, nėra nei rytojaus nei vakarykštės dienos. Jūs esate dabar, o dabar, šią akimirką, jokia problema neegzistuoja. Ji atsiras tik tuomet, kai pradėsite galvoti apie tai, kas bus vėliau dieną ar rytoj ar po metų, bet šią akimirką, kai jūs esate patogiai įsitaisę krėsle, esate tik jūs ir jūsų meditacijos seansas, kurį netrukus atliksite, todėl jokios pašalinės problemos jūsų galvoje dabar egzistuoti negali.
Užsimerkite.
Giliai ir iš lėto įkvėpkite. Tuomet lėtai iškvėpkite ir taip tris kartus.
Stenkitės kvėpuoti pilvu, o ne krūtine. Burna turėtų būti šiek tiek praverta, nes tai ženklas, kad apatinio žandikaulio raumenys yra atsipalaidavę. Tai taip pat turėtų apsaugoti nuo noro nuryti tai, kas susikaupia gerklėje.
Jūs pradedate po truputį atsipalaiduoti. Vizualizuokite tai. Su kiekvienu iškvėpimu jūs išpučiate dalį įtampos, susikaupusios jūsų kūne. Po kiekvieno iškvėpimo jūsų kūnas vis labiau atsipalaiduoja ir glunda prieš žemės, kūnas tampa sunkus ir nerangus kaip maišas. Visa tai vizualizuokite ir įsivaizduokite tarytum tai iš tiesų vyksta – nustebsite, jog taip ir vyksta, būtent kaip jūs to norite J
Sutelkite dėmesį į kojas – pradėkite nuo pirštų. Tegul kiekvienas pirštukas, vienas po kito atsipalaiduoja. Iš pradžių mažylis, tada ketvirtas pirštas, vidurinysis, galiausiai nykštys, tuomet pėdos raumenys, kiekvienas blauzdos raumuo ir t.t. judėkite po truputį į viršų. Jauskite kaip kūno sritys, į kurias jūs sutelkiate dėmesį po truputį atlėgsta, jas tarytum suparalyžiuoja, jūs imate jų nebejausti.  Judėkite toliau, aukštyn, pilvu, kiekvienu jo raumenuku, nugara, plaštakos pirštais, rankomis, galiausiai krūtine, kaklu, sprandu ir veidu.
Jeigu dėmesingai ir kantriai atlikote šį pratimą, užtrukote keletą minučių, o jūsų kūnas tapo labai atsipalaidavęs. Ir vis dėlto, dar kartą atkreipkite dėmesį į sprandą, pečius, veido raumenis, žandikaulį, padirbėkit ant šių sričių papildomai, lėtai kvėpuokite ir su kiekvienu iškvėpimu jauskite, kaip šios sritys vis labiau atsipalaiduoja.
Atminkite: nesvarbu, kaip smarkiai sugebėjote atsipalaiduoti, jūsų kūnas visada gali atsipalaiduoti dar labiau! Neskubėkite pereiti prie dėmesio kontrolės ir skirkite atsipalaidavimui tiek laiko, kiek jums reikia, nes tai pati svarbiausia meditacijos seanso dalis, nuo to, kaip gerai atsipalaidavote priklausys ir visa tolimesnė seanso patirtis. Pati dažniausia priežastis, kodėl nesugebama pasiekti astralinės projekcijos yra per mažas atsipalaidavimas. Kodėl? Todėl nes jeigu jūs būtumėte pakankamai atsipalaidavę, jūsų jau nebebūtų šiame fiziniame kūne J


Kai kūne nebeliko nė vieno įtempto raumenėlio ir atrodo, jog jūs gulite sudribęs kaip maišas, gali pereiti prie dėmesio kontrolės.
Sutelkite dėmesį į savo kvėpavimą (sutelkti dėmesį galima į daugelį dalykų, tačiau šiam kartui pradėsime nuo pačių paprasčiausių. Jauskite, kaip gaivaus oro srovė plūsta pro jūsų nosį gilyn iki pat pilvo. O po to lėtai keliauja atgal į išorę. Atminkite, jog jūs čia esate tik stebėtojas. Sąmoningai nekvėpuokite, leiskite kvėpavimui vykti savaime be jūsų pastangų. Už kvėpavimą yra atsakingi pailgosiose smegenyse esantys centrai, todėl jums visai nereikia galvoti, kad jūs kvėpuojate, jūsų organizmas tai sugeba daryti pats. Jūs tik stebėtojas. Jūs tik iš šalies jaučiate ir tiriate, kokiu keliu keliauja oras, kaip giliai jis keliauja, kaip kyla ir leidžiasi jūsų pilvas, kaip greitai vyksta kvėpavimas ir t.t. Šiame etape jus pradeda ypatingai atakuoti mintys. Jūs net nepastebite, kaip pradedate svarstyti, kokie atsiskaitymai jūsų laukia šiandien mokykloje ar universitete, arba kokia buvo sunki darbo diena. Vos tik susivokiate, kad jūs ėmėte svarstyti šias ypatingai svarbias temas meditacijos metu, tuojau pat grįžkite prie savo kvėpavimo. Pradžioje tai atrodys ypatingai sunku. Mintis ypač provokuoja nepakankamas kūno atsipalaidavimas. Įtempti raumenys provokuoja mintis, o iškylančios mintys savo ruožtu provokuoja organizmo raumenis įsitempti. Gaunasi tarytum užburtas ratas, proto-kūno psichosomatinė sąveika – mintys tiesiogiai veikia kūno fiziologiją, lemia įtampą jame, o įsitempęs kūnas provokuoja naujas mintis. Todėl labai svarbu, kad kūnas visuomet išliktų maksimaliai atsipalaidavęs, o protas neklajotų po minčių vandenynus. Na ir kas kas mintys plūsta į galvą, tiesiog ignoruokite jas, neplėtokite. Jums mintys neįdomios, šiuo metu jums įdomus tik jūsų kvėpavimas.
Pradžioje tai atrodys ypatingai sunku. Galvosite, kad meditacija ne jums, kad jūs per daug jautrus ir emocionalus žmogus ir t.t. pažįstu ne vieną dvasingą žmogų, kuriam puikiai sekasi sąmoningi sapnai, tačiau jis nesugeba medituoti ir sąmoningai patirti astralinių projekcijų vien todėl, nes yra įsitikinęs, jog minčių kontroliuoti jis tiesiog nesugeba ir tai ne jam. Patikėkite, nėra pasaulyje tokio žmogaus, net ir pačio hyperaktyviausio, kuris nesugebėtų išmokti minčių kontrolės. Tiesiog viskam reikia laiko ir praktikos. Ir vis dėlto, nežinau nė vieno žmogaus, kuris pirmą kartą pabandęs iš karto tobulai meditavo. Pradžioje dauguma tinkamai neįveikia nė atsipalaidavimo pratimo. Kaip galima norėti ramaus ir laimingo gyvenimo, kai net nesugebame atsipalaiduoti? Praktika praktika ir dar kartą praktika.
Po truputį imate jausti kūną apimančią keistą šilumą. Šiluma stipri ir be galo maloni, plintanti nuo nugaros tolyn į galūnes. Galūnių atrodo nė nejaučiate. Tarytum jų ten nė nėra. Apskritai sunkiai jaučiate ir patį kūną, tarytum jis nebeturi ribų, tarytum jis darniai įsiliejęs į jus supančią aplinką ir tolygiai plečiasi į šalis. Jausmas tarytum jūs pats iš savęs plintate į šalis. Nebesijaučia ir krėslo, ar lovos, kurioje jūs įsitaisę, atrodo, tarsi jūs susiliejate su aplinka į vieną bendrą visumą ir skendite absoliučioj šilumoj ir palaimoj.
Jūs vis dar mėginate išlaikyti dėmesį ties kvėpavimu, bet tai darosi sunku, nes jūs nebejaučiate ir pačio kvėpavimo. Tarytum oras nė nejuda į jūsų plaučius ar iš jų! Galite tik nežymiai jausti besikilnojantį pilvą. Ne gana to, pojūčiai kūne tampa tokie neįprasti, malonūs ir tiesiog neįtikėtini, jog nebegalite toliau kreipt dėmesio į kvėpavimą. O ir nebereikia. Jūsų galvos daugiau nebeatakuoja mintys, dabar jums tikrai nerūpi jokios sąskaitos, mokesčiai ir egzaminai. Nes tai kas vyksta yra tiesiog nuostabu ir jokiais žodžiais nenupasakojama! Jausmas, tarytum jūs įsiliejate į kažkokią tarpgalaktinę tarpdimensinę erdvę ir tampate jos dalimi. Nebėra jūsų kūno, nebėra minčių, problemų, nieko! Jūs tarytum viena absoliuti savyje susivokusi sąmonė, suvokianti, jog ji pati yra ir ji egzistuoja šioje nuostabioje beribėje tarpdimensinėje erdvėje. Būtent čia prasideda tikroji meditacijos stadija arba vadinamoji hipnogoginė būsena, apie kurią kalbėjau „Bendrieji principai (2/2)“.
Dabar tik jūsų vieno sprendimas lems, ką pasiekę šią meditacijos stadiją norėsite daryti. Spręsti iškilusias santykių problemas, sužinoti atsakymus į jums rūpimus klausimus keliauti į kitus pasaulius, pažvelgti į praeitus gyvenimus ir t.t ar tiesiog mėgautis šia nepaprasta palaima. Žinau, skambu kaip koks pamišėlis, bet negaliu taip neskambėti, kai kalbu apie TAI. Tačiau kol kas dar per anksti kalbėti apie šią sąmonės būseną, ją plačiau apžvelgsime ateityje, kalbėdami apie atsiskyrimo technikas, o šiame etape svarbiausia išmokti tinkamai atsipalaiduoti ir įvaldyti minčių kontrolę :)