Astraliniai pavojai, apsėdimai

Po mano įrašo Bendros astralinės dinamikos, kuriame trumai užsiminiau apie apsėdimų pavojų, skaitytojai ėmė manęs klausinėti kaip gi ten yra su tuo apsėdimu. Na pripažinkim - tai bene labiausiai mus gąsdinantis aspektas, kai kalbam apie astralines keliones. Jei iš tiesų žinotume, jog mums nieko negresia, mes viso šio reikalo imtumėmės be baimės.

Tai šiuo įrašu ir ketinu padaryti - kartą ir visiems laikams išsklaidyti mitus apie apsėdimus ir įnešti kiek galimą daugiau aiškumo.

Žmonės įsivaizduoja, kad astralinės kelionės metu jie (jų siela!!!) atsiskiria nuo kūno (wow, mes kaip ir į dausas iškeliaujam), ir paliekam gulėti šitą šaltą mėsos gabalą, lavoną lovoje visai nakčiai vieną ir tuščią... O ką reiškia, kai siela iškeliauja ir palieka kūną gulėti tuščią??? Jis guli sau vienas, tuščias ir neapsaugotas!!! Ir visi demonai ir kiti bekūniai individai tik ir laukia progos kaip iš panosės nugvelbti šitą be priežiūros lovoje paliktą mėsytę. O kai tu pagaliau grįžti po ilgos ir varginančios kelionės atgal prie savo kūno (nelengvas darbas atsiminti visą kelią, kurį įveikei per savo klajones, ir kaip dabar atgal sugrįžti, xebra sako, gali dar pasiklysti astralo labirintuose, kaip kokiam miške) - šio jau nebėra!!! nes... jis jau pagrobtas ir biesai žino ką dabar veikia! :D  Ir aš naktį ateisiu ir į tavo kūną įsirangysiu, tam čia jus ir mokau astralinių kelionių, kad man kuo daugiau gulinčių neapsaugotų kūnų būtų palikta!!!  o tu lopas, liksi dabar čia astrale amžiams be tikslo blaškytis :D

Bet palauk! ir astrale tau ne pyragai! Nes juk kol buvai fiziniam kūne, tai prie tavo sielos buvo labai sunku prisikasti, o dabar tu išlindai iš šio saugaus vėžlio kiauto ir tapai lengvai mums, visiems piktiesiems velniams, pasiekiamas! Dabar, kai iškeliavai į dausas, mes tave galim pagriebt, nusitempt į devintą pragaro ratą, įkišt į smalą, tąsyt kiek tik nori, kaip nori ir kur nori ir niekada nebepaleist atgal į savo šiltą kiautą, paliktą gulėti lovoje, kurį jau ir taip, kol čia blaškeisi po astralą, kažkas nugvelbė ir išdarinėja negerus dalykus...

Aš aišku juokauju :)) bet kad ir kaip juokingai visa tai skamba, šios baimės iš tiesų sukasi mūsų pasąmonėje ir netgi internetinėje erdvėje, nes čia tiek daug "žinovų"...
Aišku čia, dienos logiškoje sąmonėje, lengva juoktis iš tokių pasvaičiojimų, tačiau visai kas kita, naktį prietemoje ropštis iš kūno...Taip tamsu.. keisti pojūčiai, garsai, klyksmai, o dar visi tie skaityti gąsdinimai forumuose.. mane šios baimės irgi daugelį metų trikdė ir ne juokais stabdė mano astralinių kelionių progresą.

Kūno mes nepaliekam

Vis tik reikia suprasti, jog atsiskirdami nuo kūno, mes jo vieno ir tuščio niekada nepaliekam. Prisiminkim, jog esam sudaryti ne tik iš fizinio kūno ir sielos, o greičiau iš multidimensinio, skirtingais vibracijų dažniais pasižyminčio darinio, kuris yra vientisas, tačiau pakankamai tąsus ir dinamiškas, kad galėtų savo ribas praplėsti, ištempti ir neužsidaryti vien tik fiziniuose kūno rėmuose. Šis darinys (iš kurio esam sudaryti) įgalina sąmonę išklysti už fizinio kūno ribų. Tačiau mūsų muldidimensinis kūnas vis tiek visada išlieka VIENTISAS IR NEDALOMAS. Savo kūną mes "dalom" tik sąlyginai, teoriškai, suprasdami multidimensinę ir vibracijos sąvokas, tačiau realybėj mūsų fizinis ir subtilieji kūnai yra neišskiriami ir nedalomi.
Būtinai dar kartą perskaitykite skiltį "Bendrieji principai 1/2", kur išdėstau ketvirtosios dimensijos, vibracijos ir energijos sąvokas.

Mūsų kūnas vienu metu egzistuoja daugelyje skirtingų dimensijų, kurios viena nuo kitos skiriasi vibracijų dažniu - mūsų fizinė tikrovė vibruoja retu, lėtu tempu, todėl yra labai tanki, pastebima ir apčiuopiama, o tolimesnių, subtilesnių tikrovių vibravimo dažniai vis labiau greitėja(aukštėja), todėl tas tikroves vis sunkiau pamatyti, apčiuopti ir galiausiai išvis - suvokti.
Atsiskyrimas nuo kūno yra tik sąlygiškai teisinga sąvoka, kad mes, savo žmogiškais primityviais protais geriau suvoktume, ką turime galvoje. Iš tikrųjų realaus atsiskyrimo nuo kūno niekada nebūna - jis (fiz. kūnas) visą laiką išlieka šalia mūsų(su mumis) ir tie, kas jau pakankamai ilgai užsiiminėja astralinėmis kelionėmis ir sąmoningais sapnais  - gerai supranta apie ką aš kalbu.

Eterinis kūnas

Visų pirma, mes sudaryti ne tik iš fizinio kūno, bet turim ir energetinį kūną(eterinį kūną). Eterinis kūnas sudarytas iš visų tų čakrų ir meridianų, kuriomis teka gyvybinė energija či. Taip pat eteriniam kūnui priklauso ir bioenergetinis laukas (kurį nesunku užfiksuoti šiuolaikiniais aparatais) bei infraraudonieji spinduliai. Eterinis sluoksnis yra ne kas kita, kaip mūsų fizinio kūno gyvybinės veiklos produktas - jis visada išlieka susinėręs su fiziniu kūnu ir jo niekada nepalieka, nes jei paliktų, mūsų fizinis kūnas tuojau pat žūtų (ir atvirkščiai - žūstant fiziniam kūnui, ne už ilgo suyra ir eterinis kūnas nes jis tėra fizinio kūno sukuriama projekcija). Eterinis kūnas yra ne tik mūsų fizinio kūno gyvybinę veiklą palaikanti struktūra, bet taip pat ir apsauginė struktūra - tarytum energetinis skydas, apsauginis laukas, neprileidžiantis svetimkūnių, nepageidaujamų energijų artyn prie fizinio kūno. Ir atsiskyrimo metu jis taip pat (tik gerokai prasiplėtęs) laikosi saugiai apgaubęs mūsų fizinį kūną ir jį saugo bei palaiko jo biologinį gyvybingumą.

Astralinis kūnas, sidabrinė jungtis

Toliau, atsiskirdami nuo kūno savo astraliniu kūnu mes iš tiesų atsiskiriam tik iš dalies. Ką iš tiesų reiškia ta taip vadinama sidabrinė jungtis (silver cord), jungianti mūsų fizinį kūną su astraliniu kūnu išorinės projekcijos metu? Juk tos sidabrinės jungties negali niekaip pamatyti ar apčiuopti, net ir astralinėje plotmėje ji yra nematoma.  Iš tiesų nematomas ir beformis yra ir mūsų astralinis kūnas, tačiau, savo žmogiškų tikėjimo sistemų vedami, mes patys astralinės kelionės metu susiprojektuojam jo išvaizdą savo sąmonės dėka. Iš tiesų mūsų astralinis kūnas neturi aiškios formos ir aplinkinių keliauninkų greičiau suvokiamas kaip energetinė struktūra, debesėlis ar bet kas, bet ne fizinis kūnas, ir visgi prisiartinus ir pradėjus komunikuot su šiomis neaiškios formos energetinėmis struktūromis - jos įgauną aiškią formą, pavidalą - tokį, kokį mūsų sąmonė suprojektuoja arba tokį, kokį astralinė būtybė nori mums parodyti). Bet ne tai esmė.
Sidabrinė jungtis, jungianti mus su fiziniu kūnu yra metaforinė, teoretinė. Realybėje taip tiesiog norima pasakyti, kad net ir mūsų sąmonei išsilaisvinus iš fizinio kūno, realaus atsiskyrimo niekada neįvyko - mes keliaujame kitomis dimensijomis, tačiau visada, ten kažkur giliai jaučiame nenutrūkstamą jungtį su fiziniu kūnu, gerai jaučiame, ką jaučia jis ir girdime, ką girdi jis. Todėl bet koks fizinio kūno fizinis sudirginimas, nesvarbu, ar tai garsiai gatvėje pravažiavęs sunkvežimis, ar staiga į kambarį užėjusi ir šviesą uždegusi mama, mes akimirksniu nubundame. Ir visiška netiesa apie tai, ką kalba kiti, jog grįžimas į kūną būna skausmingas (retais atvejai būna, bet tai susiję daugiau su fiziologiniais organizmo procesais), su trenksmu, neva ten čiut ne iš lovos iškrenti. Jokio aiškaus grįžimo atgal apskritai nebūna. Tiesiog vieną akimirką tu keliavai subtiliuosiuose lygmenyse, savo akimis regėjai būtybes ir pasakiškus pasaulius, o jau kitą akimirką tu pramerki akis ir žiūri kas per ubagas tave blet pažadino tokią svarbią akimirką! 

Net ir astralinės kelionės metu, nors ir jauti tą alternatyvią tikrovę, joje vilnijantį tavo kūną kedenantį vėjelį, šiurpą ar keistą malonią šilumą. Kartu tarytum giliai viduje VISADA JAUTI IR SAVO FIZINĮ KŪNĄ. Jis visada šalia, jis niekur nedingęs, nesvarbu, kad iš palubės tu jį matai kaip nuluptą niekuo su tavim nesurištą - jis visada nematomu ir nepaaiškinamu būdu yra čia su tavim, surištas ir kitaip sujungtas.

Subtilieji kūnai, gyvenimas po mirties

Kodėl? Nes keturi iš septynių subtiliųjų kūnų yra neatsiejamai surišti tarpusavyje su fiziniu kūnu t.y: eterinis kūnas, emocinis kūnas, mentalinis kūnas, astralinis kūnas - visi jie suyra netrukus po to, kai žūsta fizinis kūnas ir be jo, šios energetinės struktūros egzistuoti negali. 

Tai kartu ir atsakymas visiems tiems, kurie manęs klausė ar tikiu gyvenimu po mirties? 

Žiūrint kas ten po tos mirties lieka gyventi.. Jeigu tai Vardenis Pavardenis, ego, turintis gyvūlišką biologinį instinktą žūtbūt išlikti, tai teks tą Vardenį Pavardenį nuliūdinti - Vardenis Pavardenis miršta ir išnyksta amžiams be pėdsakų tarytum jo niekada nebūtų buvę - ir visi su tuo kūnu susiję fantomai - eterinis kūnas, emocinis kūnas, mentalinis kūnas, astralinis kūnas - visi, kurie apibrėžia tave kaip atskirą individą, iš esmės išnyksta. Lieka tik aukštesnieji kūnai  - tie, kurie apibrėžia tave kaip sielą - informaciniai karminiai laukai, renkantys patirtis iš tavo tūkstančių praeitų gyvenimų ir remdamiesi tomis patirtimis ir jų indukuotomis vibracijomis renkasi kur toliau reinkarnuotis. Tačiau įsiinkarnavę į naują fizinį kūną jie suformuoja naujus  eterinius, mentalinius ir astralinius kūnus, nelabai ką bendro turėjusius su ansktesniais gyvenimais, kurių buvo tūkstančiai. 

Tik itin reti individai sugeba pakilti aukščiau už šių dimensijų, savo sąmone nusikelti į karminius praeitų gyvenimų informaciją sukaupusius laukus ir pažvelgti, kas tuose praeituose gyvenimuose buvo. Tačiau net jei tai ir pavyksta - prasmė iš to menka - jokio emocinio ar kito psichologinio ryšio su tais praeitais gyvenimais nėra išlikę, tai šimtai ir tūkstančiai svetimų kažkada buvusių gyvenimų, kurie tegali tau pasufleruoti, kodėl šiame gyvenime esi ten kur esi ir tas, kas esi.

Astralinės kelionės yra saugios

Taigi, grįžtant prie temos - niekas iš tavęs negali nugvelbti tavo fizinio kūno, kol keliauji astralu. Kodėl? Nes tu to kūno niekur nepalikęs, tu visada su juo kartu neatsiejamai surištas iki tol, kol fizinis kūnas mirs.

- Tai gerai.. žiūrėk.. viskas čia labai aišku - mus saugo eterinis kūnas ir mes šiaip niekada nuo to fizinio kūno neatsiskiriam, tai kaip ir saugu? Mūsų niekas negali apsėsti.. Bet.. iš kur tada visi tie egzorcizmai, astralinės siurbėlės, apsėdimai ir t.t.??? Ar visa tai nesąmonė???

Dabar taip, jokiu būdu nenoriu pasakyti, jog apsėdimų pavojus yra nerealus arba astraliniai parazitai neegzistuoja. Tačiau kvaila yra šiuos apsėdimus kaip nors sieti su astralinėmis kelionėmis, nes ASTRALINIŲ KELIONIŲ METU TU TIEK PAT ESI KŪNE, KIEK IR DABAR BŪDRAVIMO METU. Su savo kūnu tu turi neišskiriamą jungtį iki pat mirties.

Bet tai nereiškia, kad neegzistuoja būtybės, kurios negali pereiti kiaurai tavo visų subtiliųjų kūnų, įveikti eterinio kūno apsauginio barjero ir įsikūnyti į tavo fizinį kūną. Tai apsprendžia ne tai, ar keliauji astralu ar ne, o kiek stipri yra tave supanti aura ir kokią stiprią energetinę apsaugą tavo kūnas turi. Kitaip sakant, astralinės kelionės neturi nieko bendro su apsėdimais kaip tokiais.

Tai kada visgi gali apsėsti?

Teoriškai labai retai pasitaiko individų, dažniausiai su dar nuo karminių subtiliųjų lygmenų atėjusiais auros defektais, turinčių sutrikdytus ir todėl susilpnintus aplink save esančius energetinius kūnus. Jų bioenergetiniai (eterinio kūno) laukai sutrikdyti, jų či energija teka ne taip kaip turi tekėti, jų kūnai atviri ir pažeidžiami subtiliesiems lygmenims. 

Be to, dažnai tai vienokią ar kitokią psichinę negalią ar asmenybės sutrikimą turintys asmenys su

sutrikdytu mentaliniu lygmeniu. Visus šiuos individus retais atvejais (tai itin reti ir tikrai nestandartiniai atvejai) gali apsėsti (tai yra visiškai jų kūno kontrolę perimti) nežemiškos kilmės būtybės.

Juodoji magija

Taip pat egzistuoja galinga, žmogaus energetinį apsauginį lauką žalojanti juodoji magija, kurią užsiima kai kurie individai tiek sąmoningai tiek ir nesąmoningai (nužiūrėjimai, prakeikimai). Čigonai turi įgimtą galingą polinkį valdyti magiją ir jų magija yra laikoma viena galingiausių iš visų tautų, magijos paslapčių jie pradeda mokytis nuo mažų dienų ir tai yra neatsiejama jų kuktūros dalis. Panaudoję tokią magiją ant žmogaus jie gali sutrikdyti jo energetinį lauką ir tokiu būdu atverti kelią fizinėms ligoms, mirčiai, ar būtybėms iš kito pasaulio. 

Mūsų aplinkoje juodąja magija užsiima deja ne tik čigonai, bet ir šiaip gudrūs užsislėpę individai lietuviai, nemaža dalis net nežino, kad turi tokią galią ir ja naudojasi pasąmoningai. Dar retesnė žmonių dalis pajaučia žalingą šios magijos poveikį ir atpažįsta tuos, kurie tokią magiją skleidžia - tai itin retus sugebėjimus turintys ekstrasensai, žyniuoniai, jų Lietuvoje nedaug, tačiau jie turi galią apginti ne tik save, bet ir aplinkinius nuo šių žalingų energetikų. Šiokią tokią galią turime ir mes patys, jeigu kasdien užsiimame energetiką stiprinančiomis praktikomis ir tvirtinam savo aurą. Tačiau net ir itin stiprią aurą turintis žmogus yra pažeidžiamas, jeigu susiduria su stipresnę galią turinčiu magu. 

Mums, paprastiems žmonėms, nežinoma, tačiau kasdien juodieji ir baltieji magai kaunasi tarpusavyje, vieni kitiems siunčia energetines atakas ir bando vieni kitus paveikti savo magijomis. Baltieji magai atpažįsta juoduosius ir jeigu esti už šiuos gerokai stipresni - sugeba juodąjį magą nužudyti ir priešingai - gali susirgti ir mirti susidūrę su stipresniu magu ir negalėdami atremti jo kerų. Baltieji magai gina save ir visuomenę, o juodieji magai naudojasi parazituodami aplinkinių energija.
Reikėtų žinoti, jog stipresnę energetiką turintys individai yra itin mėgstamas juodųjų magų kąsnelis.
Tačiau tai jau visiškai nebe astralinių kelionių tema:))

Natūrali sąveika

Aplink mus subtilesniuose lygmenyse nuolatos zuja įvairaus plauko tipažai, kipšai, būtybės "sučnasti", kurie net ir prie santykinai sveiko energetinio lauko sugeba prisikabinti ir maitintis. 

Kaip ir gamtoje pilna uodų, erkių, dėlių ir kitų parazitų, siurbiančių kraują, taip ir subtilesniuose lygmenyse egzistuoja atitinkamų nuo žemiausio iki aukščiausio sąmoningumo lygio parazitų - tiek energetinių lervų ir siurbelių, kurios prisikabinusios prie daugelio žmonių kasdien maitinasi jų gyvybine energija či, tiek ir aukštesnio sąmoningumo demonų, kurie minta tenkindamiesi aistromis, emocijomis ir kitomis galingas energetines iškrovas generuojančiomis bangomis. Kadangi visi mes esame tų subtilesniųjų lygmenų gyventojai, neišvengiamai kasdien sąveikaujame su ano pasaulio flora ir fauna ir neišvengiamai esam prieinami astraliniams parazitams.

Energetinio skydo svarba

Kiek mes esam jiems prieinami - apsprendžia išimtinai mūsų energetinis skydas - aura ir jos vientisumas. Jei tik yra kur koks pažeidimas, o jis dažniausiai yra pas visus - neišvengiamai ten siurbiasi parazitas. Ir tai visisškai nesvarbu KIEK TU TEN PO TUOS ASTRALUS LANDŽIOJI, gali išvis nelandžioti, net ir dabar, skaitydamas šį įrašą esi ir astraliniame lygmenyje ir ten esi prieinamas visoms būtybėms, kurios tik rezonuoja su tavo vibraciniu dažniu. Tik tie, kurie landžioja po astralus, turi galimybę tas lervas pastebėti ir nuo savęs nusiplėšti - bent trumpam. Netrukus jų vėl prilimpa, jei tik joms atsiranda palanki situacija - nepakankamai stipri aura. Aura tuo stipresnė, kuo žmogaus mintys švaresnės, kuo mažiau pas jį minčių ir emocijų, kuo mažiau energijos jis taško aplinkui ir kuo labiau jo dėmesys sukoncentruotas. Kitaip sakant aukštesnio sąmoningumo individas aplink save turi mažiau aplipusių lervų, negu nesąmoningas verksnys. Tačiau net ir patys stipriausi individai turi tų lervų ir parazitų. Tai natūrali subtilesniųjų lygmenų biologija - tiems parazitams irgi reikia gyventi, jiems irgi reikia energijos, taip kaip jos reikia mums. Mes gyvenam - ir jie dėka mūsų gyvena. Nereikia to per daug sureikšminti. Aišku, savo žalą jie padaro - siurbdami energiją iš mūsų parazitai toliau silpnina mūsų energetinį lauką ir sukuria palankesnes sąlygas negatyvioms emocijoms, žemesnėms vibracijoms, aistroms ir galiausiai fizinėms ligoms atsirasti. Beveik visos mūsų kūną veikiančios fizinės ligos turi atitinkamas priežastis - parazitus ir kitas prie mūsų subtiliųjų kūnų prisikabinusias būtybes, silpninančias mūsų energetinį kūną ir trikdančias gyvybinės či energijos tėkmę meridianais.
Bet vėlgi, tai nelabai susiję su astralinėmis kelionėmis ir sąmoningais sapnais kaip tokiais.

Gundantys pasiūlymai

Pabaigai.. ar pamenat, kaip sakiau, jog nereikia astrale imti jokių paslaugų iš to pasaulio būtybių? Būsimų egzaminų klausimų, laimingų loterijos bilietų, nesudarinėti sutarčių, ar nepriimti jokių kitų jaudinančių pasiūlymų, naudingų fizinėje plotmėje, NET JEIGU BŪTYBĖ IR NESIŪLO JOKIO ATLYGIO, o tik sakosi norinti padėti. Visatoje niekas nedalinama už ačiū, bet koks dalykinis ryšys su šitom neaiškaus plauko būtybėm kuria jūsų individualų emocinį, psichologinį ryšį su jomis ir padaro jus priklausomais nuo astralo būtybių, demonų. 

Priklausomybė sukuria savotišką tiltą šiai būtybei prisikasti prie jūsų, sukuria rezonansą tarp jūsų vibracinių dažnių - tokiu būdu atsiveria kanalas, tiltas būtybei brautis į jūsų energetinį kūną, o galiausiai ir į fizinį ir vis labiau daryti įtaką jūsų fiziniam kūnui kol galiausiai jį gali ir apsėsti. Tai bene vienintelė sąlygą, kurios rekomenduoju laikytis ir kuri susijusi su realiais pavojais astrale - nesudarinėti jokių sutarčių ir nepriiminėti jokių "dovanų" iš nežemiškų būtybių.

Tai tiek trumpai šia temyte...

Iliuzija ar Tikrovė?

Akys staiga prasimerkė ir aš pabudau..
" kiek valandų??

"Viskas aišku - eilinį kartą sapnuoju... Varom!!!"

Kaip ir įprasta - išskečiu rankas į priekį, tarytum šokdamas stačia galva nuo lieptelio į vandenį, - neriu kiaurai namo sieną - šitą plytų ir gelžbetonio struktūrą. Pernėriau atrodo be vargo, bet.. kažkaip keistai... - ganėtinai skausmingai... tiesą sakant labai skausmingai !!!

"Kas čia buvo? Gal aš vis dėlto nesapnuoju?"
Ir ranką skauda.. "Ką???" - pažvelgiu į savo rankas ir nustėru - dešinysis dilbis kraujuoja, jis visas nubrozdintas.. "Aš tikrai nesapnuoju.." - pagalvoju sau. Juk ir žolė, kuria einu basomis, tokia šilta ir minkšta, ir kiemas toks tikras... - dailiai oranžine spalva jį nutvieskia pasakiška ryto saulė.
"Po galais, gal iš proto kraustausi? O ką kaimynai pagalvos, mane čia nuogą ir kraujuojantį kieme pamatę? Gal tai ne sapnas?" 

Nutariu dar kartą pranerti sieną ir patikrinti. Įsibėgėjęs neriu atgal į savo kambarį. Šį kartą be didesnių trukdžių. mhm.. visgi sapnuoju (ranka daugiau nebekraujuoja, skausmas praėjo).

-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Tai reali situacija, kurią patyriau prieš keletą dienų pradėjęs savo rytinę sąmoningų sapnų seriją.
Kaip galima pamatyti iš šios mano asmeninės patirties pilnai sąmoningame sapne - ne viskas visada aišku ir akivaizdu. Net ir sapne. Aiškumas tėra apgaulė, kurią sukuria itin tikroviška iliuzija. Kaip ir šis gyvenimas - viena beproto tikroviška virtuali realybė, taip ir sapnas - kartais ne ką mažiau įtikinantis.

Kitas pavyzdys...

Kartą su grupele artimų draugų leidom laiką prie upės, kuri turi gana stačius uolėtus šlaitus. Mes, susėdę ant tų uolėtų šlaitų linksmai klegenom ir kalbėjom apie niekus ir nerūpestingai mėgavomės vieni kitų draugija. Tačiau staiga mano akį patraukė kitapus upės kranto akivaizdžiai į šalį pasislinkęs milžiniškas uolėtas šlaitas, akimirksniu suformavęs naują upės vagą. Aš su nuostaba žvilgtelėjau į draugus, kurie, tarytum nieko nepastebėję toliau blevyzgavo tomis pačiomis temomis.. Pamatęs, kokie jie ramūs ir nereaguojantys pats akimirksniu nusiraminau ir vėl ramiai įsistebeilijau į dar labiau pagražėjusį kitapus esantį upės šlaitą... Tačiau po akimirkos tas uolienos šlaitas persistūmė į mūsų upės krantą, tarytum būčiau kokiame "tetrio" žaidime, kuriame kaladėlės stumdomos iš vienos vietos į kitą ir tikrovė konstruojama čia pat prieš mano akis..
"Viskas aišku..." - pamaniau sau.
-Chebra, mes sapnuojam, varom pasiskraidysim! - pasiūliau draugams.
Jie toliau ramiai klegeno, vienas kitas nesupratęs, ką pasakiau, žvilgtelėjo į mane, bet nieko nepasakė.. Jie akivaizdžiai nė nenutuokė.
- Ar girdit? Negi nematėt kaip tas luitas pasislinko link mūsų??? pažiūrėkit, čia net nebe upė, o kažkoks ežeras.. Mes sapnuojam !!! varom! ko čia sėdit?
Dabar jau visi pažvelgė į mane klausiančiomis akimis, kai kurie iš jų pradėjo juoktis, sakyti, kad nusišneku ir kad sėsčiau kartu su jais dar "pačilinti". Nekreipdamas į juos dėmesio pašokau ir ėmiau skristi per apylinkę, o už manęs palikti draugai toliau nesuprasdami sėdėjo ir sapnavo, kol visai prasmego nuolat judančių ir besitransformuojančių uolienų masyvuose.

Šis sapnas man asmeniškai turėjo ypatingą praktinę reikšmę fizinėje tikrovėje ir jis buvo susietas su konkrečiais žmonėmis, tačiau apie tai jau asmeninė informacija.

Norėjau pasakyti, jog jeigu nebūčiau labiau patyręs, mane tas tikroviškas sapno vaizdas bei draugų užtikrintumas būtų nugramzdinęs atgal į nesąmoningą sapnavimą. 

Daugelis žmonių sapnuodami turi sąlyginį sąmoningumą, tačiau ignoruoja šiuos akivaizdžius "realybės neatitikimus" remdamiesi ta pačia sena prielaida, jog "tai per daug tikra, kad būtų sapnas". Nes sapne iš tiesų viskas suvokiama kaip natūrali savaime suprantama realybė, net jei ji ir ženkliai neatitinka mums įprastos fizinės realybės. Su ta pačia prielaida, jog "visa tai tikra", mes kasdien gyvename realiame gyvenime ir net nedrįstame savęs paklausti "ar sapnuojame". Nes juk tai taip akivaizdu. Tačiau svarbu suprasti, kad akivaizdumas tėra tikroviškos iliuzijos sukurta apgaulė. Niekada šimtu procentų netikėkite tuo, ką matote ar girdite, išlaikykite vidinį kritiškumą ir sąmoningumą, kurio ne tik prireiks sapne susivokiant, bet jis bus neįkainojamas atsidūrus sudėtingose ir net ekstremaliose gyvenimo situacijose - kai pasimesit, atsidursit konfliktinėje/smurtinėje žaibiško mąstymo reikalaujančioje situacijoje.

Ypatingai svarbu vengti kitų žmonių nuomonių ir įtikinėjimų. Kitų žmonių (sapno personažų) tikrovės, jų nuomonės ir idėjos labai glemžiasi dėmesį ir bematant įtraukia sapnininką su visu jo sąmoningumu.
Aukščiau aprašytame sapne galėjau greitai prarasti sąmoningumą, jeigu būčiau pasidavęs ginčui su artimais nieko nenutuokiančiais draugais ir bandęs juos toliau įtikinėt, jog jie sapnuoja - būtų įsiplieskęs ginčas, bereikalingos emocijos ir aistros, kurios ypatingai siurbia dėmesį ir beregint pradangina sąmoningumą. Sapne tokios emocijos/aistros dar lengviau įžiebiamos negu fiziniame gyvenime! Kai kurie žmonės mėgina įtikinėti kitus sapno personažus tikėdami, jog šie staiga susivoks ir taps sąmoningi. Tačiau tokio įvykio tikimybė labai maža:

1)jūs pats turite būti labai pažengęs aukšto sąmoningumo individas (daugelis metų sapnų ir AP bei meditacijų praktikos, šaltas ir blaivus mąstymas), kitaip toks apsisapnavęs keliauninkas jus pačius gali nesunkiai nugramzdinti.
2)asmuo, kurį mėginate prabudinti, turėtų būti kūrį laiką prieš tai mokomas ir treniruojamas, jis turėtų būt iš anksto pasiruošęs, jog sapne jį gali mėginti pažadinti. Be to, tai turi būti taip pat aukšto sąmoningumo individas, astralinėse kelionėse šiokią tokią patirtį jau turintis žmogus.
3)labai svarbu, jog asmuo jaustų su jumis stiprų emocinį ryšį, tai turėtų būti jums artimas ir gerai pažįstamas žmogus - toks ryšys ypatingas ir sapne labai veiksmingas. Jums svetimas žmogus gali neturėti tokio stipraus poveikio sąmonei, kaip tas žmogus, su kuriuo turit ypatingą, artimą ryšį.

Kitaip sakant - neverta, nors pagunda paerzinti kitus sapno personažus didelė, ir nieko tokio išbandyti save tokiose situacijose, nes jos suteikia daug įdomios patirties, labai maža tikimybė, kad žmogus susivoks ir dar mažesnė tikimybė, jog kitą dieną nubudęs jis jus atsimins.
Man tai dar niekada nėra pavykę, žinoma, ne visada ir drįsdavau paklausti, "ar manęs netyčia nesapnavai vakar? pameni ką mudu veikėm?":)

Ir vis dėlto ankščiau dažnai užsipliurpdavau su kitais sapno personažais ir beregint pats nugrimzdavau į nebūtį. O tos kalbos juk tokios įdomios, tokios gilios ir emocingos. Visai kaip realiame gyvenime - taip užsipliurpi ir įsitrauki į pokalbį, kad aplinkos jau visai nepastebi, o kartais ir visai pasiduodi kito žmogaus nuomonei ir tikrovei.
Ypatingai svarbu vengti bet kokių emocingų-aistringų šnektų ir mauti kuo toliau nuo jų, nes jos vagia dėmesį, taigi ir energiją, kuri reikalinga sąmonei sapne išlaikyti. Tai yra vienas iš taip vadinamų "SAPNŲ BARJERŲ", apie kuriuos šnekėsiu kituose įrašuose. Sapnų barjerai kliudo toliau tęsti sąmoningą sapną ir stabdo keliauninką nuo subtilesnių, aukštesnio sąmoningumo reikalaujančių tikrovių. Nepatyręs sapnuotojas, vos susivokęs sapne, tuojau pat puola bendrauti ir kitaip santykiauti su pirmais sutiktais (ar greičiau savo susikurtais) sapno personažais ir tuojau pat netenka sąmonės. Tie sapnų personažai - savotiški "barjerai", kaipmat nutraukiantys nepatyrusio sapnuotojo kelionę.

Grįžtant prie klausimo "ar aš sapnuoju?" pats dar nepriėjau galutinio atsakymo, kas įvyksta pirmiau - višta ar kiaušinis. Viena vertus tam, kad atpažintum sapno tikrovę, jau iš anksto turi būti bent kažkiek sąmoningas ir pastabus, o pamatęs nelogiškus, fizinei tikrovei nebūdingus pokyčius juos identifikuoti ir galutinai "atsibusti". Kita vertus, patys "realybės neatitikimai", spontaniniai nelogiški matricos persitvarkymai, sufleruoja, kad mes esame sapne ir šitaip indukuoja mūsų sąmonės nubudimą miegant. Tačiau sunku pasakyti kuris iš šių svarbesnis.- gebėjimas pastebėti neatitikimus ar patys tikrovės neatitikimai.
Kai dienos metu atliekam stalkingo ir realybės patikrinimo (žvilgsnis į rankas ar klausimas "ar sapnuoju?") pratimus, mes ne tiek treniruojamės gebėjimą atskirti sapno tikrovę nuo realybės, kiek treniruojam patį sąmoningumą ir kritiškumą mus supančios tikrovės atžvilgiu. Pats faktas, jog tikrovė kažkokia netikroviška neturi tokios didelės reikšmės sapne, kiek sugebėjimas patapti pakankamai sąmoningu, kad tą netikroviškumą pastebėtume.

Juk sapnas savaime yra vienas, nuolat nelogiškai kintantis beprasmių faktų ir simbolių kratinys, ir vis tik didžioji dalis žmonių daugumos jų sapnuose ne nepastebi, nes pačiam sapne toliau veikia programa "čia tikrovė, todėl akivaizdu, kad nesapnuoju". Ir dabar, skaitydami šį įrašą jūs vis dar giliai įsitikinę, jog nesapnuojate.. O gal sapnuojate? Nebijokite kvescionuoti to, kas akivaizdu ir "savaime suprantama", nebijokite kritiškai žvelgti į nusistovėjusias tiesas ir dogmas - tai puikus būdas lavinti vaizduotę, generuoti idėjas ir mąstyti už visuomenės nustatytų rėmų.

Taigi, tikiuosi, kad po šio įrašo jūs:
1) kritiškiau žvelgsite į mus supančią "tikrovę"

2) mokysitės pastabumo kasdienėse situacijose

3) stengsitės mažiau veltis į ginčus ir kitų tiesas ir įrodinėjimus bei drąsiau remsitės savo vidiniu jausmu
4) vis labiau ir labiau auginsit sąmoningumą ir gebėjimą būti čia ir dabar, nes be jo, jokie sapno atpažinimai negalimi, nes...
 ...tikrovė tėra labai įtikinama iliuzija.

Sugrįžimas

Praėjo beveik metai nuo mano paskutiniojo įrašo ir daug dalykų nuo to laiko įvyko. Pradėkim nuo to, kad buvau kuriam laikui nutolęs nuo astralinių kelionių ir sąmoningų sapnų. Mokslai, darbai, santykiai ir visi kiti "žemiški" reikalai buvo užėmę tokią didelę dalį mano dėmesio, kad visi sapnavimai, meditacijos ir kitos mistinės praktikos nuslinko į antrą planą, o galiausiai ir visai buvo pamirštos. Kaip taip įmanoma? Aš ir pats to ilgai nesupratau. Pasirodo, ne vien technikos ir įgūdžiai lemia, kokias patirtis turėsim, bet ir mūsų kasdienė veikla, ir dar svarbiau, dėmesys, kurį skiriam. Kitaip sakant, mūsų kasdienė sąmonė ir lemia tai, ką sapnuosim ir ar išvis sapnuosim.

Ilgą laiką buvau įsitikinęs, jog būtent praktika ir technikos atves mane į reikiamą astralinių kelionių lygį, kuris po to laikysis savaime ir man daugiau nieko daryti nebereikės - įgūdžiai įsisavinti, belieka tik mėgautis iki tol atlikto darbo vaisiais ir toliau nebesirūpinti astralinėmis kelionėmis, nes nuo šio jos vyks savaime. Tačiau supratau, kad viskas yra ne visai taip.

Nors sapnai ir astralinės kelionės jau buvo tapusios mano kasdienybe - sąmoningai sapnuodavau ir astralu keliaudavau praktiškai kiekvieną naktį, ilgainiui viskas ėmė keistis. Mano sapnų kokybės palaipsniui krito, kaip ir pats sąmoningų sapnų dažnis. Galiausiai, prieš pusę metų, buvau pasiekęs tokią situaciją, kai nebesapnuodavau net kelias savaites iš eilės ir nebesupratau, kas vyksta. O pasirodžius atsitiktiniam sąmoningam sapnui, šis būdavo blankokas ir ilgai netrukdavo, be to, beveik nebeatsimindavau, ką apskritai sapnavau nakties metu. Savaime suprantama, mano sapnų dienoraštis liko dulkėti kažkur lentynoje ir man tai tiesą sakant nelabai rūpėjo. Ruošiausi egzaminams, atlikinėjau studijų praktikas, mėgavausi santykiais ir draugų kompanija. Apie savo Blog`ą apskritai buvau seniai pamiršęs - nebuvo nei laiko nei intereso.
Ir visgi, ilgainiui ėmiau ilgėtis sąmoningų sapnų ir astralinių kelionių - jos mane palaikydavo, jos suteikdavo daug naudingos informacijos, idėjų, be to, tai buvo neparastai įdomios ir jaudinančios patirtys, nesibaigianti ir neišsemiama naujų galimybių ir idėjų šalis, tobula treniruočių aikštelė, svajonių ir slapčiausių troškimų pildymo arena.

Taigi, nusprendžiau išsiaiškinti, kas nutiko ir vėl pradėjau skirti dėmesį sapnų pasauliui. Vėl ėmiau pildyti sapnų dienoraštį, pradėjau domėtis astralinėmis kelionėmis. Pokyčiai pasimatė iš karto, tačiau jie nebuvo žymūs - vienas kitas sąmoningas sapnas per savaitę, ryškumas ne itin pagerėjęs. Supratau, kad dėmesio visam tam skiriu per mažai. O ir nebuvo kaip. Šių metų Gegužės mėnesį prasidėjo atsiskaitymų ir egzaminų maratonas, kuris tęsėsi iki pat liepos. Sesija buvo neeilinė ir pareikalavo tiek jėgų ir dėmesio, kiek jau seniai niekam neteko skirti - trūko miego, puolė ligos, apie sapnus apskritai nebuvo kada pagalvoti. Tačiau galiausiai viskas sėkmingai baigėsi, su trenksmu atšvenčiau didžiulę pergalę ir nepaprastai sėkmingą sesiją. Ir.. mečiau viską į šalį - viską - Facebook`us, skype`us, radijas, muzikas, kompiuterius, telikus, bereikalingus santykius ir visus kitus reikalus - atsiribojau nuo pasaulio iš esmės, kadangi buvau siaubingai išsekęs - tiek fiziškai, tiek emociškai.

Išvykau pailsėti į sodybą - toli nuo miesto šurmulio, toli nuo žmonių, nuo reikalų ir problemų. Pasiėmiau tik keletą knygų, kurias jau labai seniai ketinau perskaityti. Tarp jų ne tik The Law of Attraction: The Basics of the Teachings of Abraham (parašyta Esther Hicks), bet ir mano labai mėgiamą ir jau ne kartą skaitytą Roberto Bruce Astral Dynamics (nors nepriimu visko, kas toje knygoje rašoma, ji padeda man "grįžti į kelią"). Dienas leidau absoliučioje tyloje ir ramybėje, karts nuo karto paklausydamas šamaniškų meditacinės muzikos įrašų, pasigrožėdamas lietumi ir plaukiančiais įvairiausių formų debesimis, kurie man tuo metu buvo įdomesni už bet kokias migrantų krizes, Ukrainos karus ir Afrikos skurdus. Skaičiau knygas, o tarpais tarp jų medituodavau ir gerdavau į save perskaitytą informaciją. Atėjus giedresnei nakčiai - pasinerdavau į nakties fotografiją - dalyką, kuris man suteikia daug džiaugsmo ir įkvėpimo.

iš asmeninio archyvo...



Pokyčiai buvo dramatiški - jau trečią naktį po išvykimo į sodybą mane užpuolė krūvos sąmoningų sapnų, ir per kelis jų išskridau toli toli virš jūrų ir marių o ryškumas buvo toks pasakiškas, kokio jau seniai neregėjau, vaizdinius papildė gilios sąmoningų sapnų prašalaičių įžvalgos, fraktalai ir kitos mistinės įžvalgos, piešiniai ir vaizdniai, kurių tokios gausos sapnuose seniai neregėjau. Apie įdomesnius atvejus tikiuosi nepamiršti ir pasidalinti sekančiuose įrašuose. Tačiau nenoriu nukrypti nuo esmės - sapnai sugrįžo, ir sugrįžo su dar didesne jėga ir laikėsi po to dar ilgai -tol, kol skyriau tam pakankamai dėmesio. Šiuo metu vėl sapnuoju kasnakt, tačiau vėl nebe taip gausiai, nes dėmesį pradėjo glemžtis neišvengiamai artėjantys mokslai ir kiti rugsėjo reikalai.

Tačiau šį kartą visiškai nebesijaudinu, nes šis nutolimas nuo mistinių patirčių man atnešė neįkainojamą suvokimą.

Visa esmė visai ne atliekamose technikose ir knygose/blog`uose, kuriuos skaitote. Visa esmė slypi jūsų dėmesyje ir kur jį skiriate dienos metu. Visa esmė slypi JUMYSE ir aplinkoje, kurioje jūs sukatės, žmonėse, su kuriais bendraujate ir informacijoje, kurią į save priimate dienos bėgyje. Visa tai didžiąja dalimi lemia jūsų nakties patirtis. Jūs galit išmanyt ir automatiškai taikyti pačias efektyviausias sąmoningų sapnų ir astralinių kelionių technikas, tačiau jeigu už tų technikų nėra reikiamo dėmesio, nuoširdumo ir valios, aukštesnės dimensijos jums liks užvertos arba atsivers daug rečiau ir vangiau, negu norėtumėte.

Visą laiką svarsčiau, ar yra įmanoma astralines keliones patirti "čia ir dabar", kada tik panorėjus, ir sapnuoti visą naktį, kiekvieną naktį, kiek tik nori ir maksimaliu ryškumu? Atsakymas į visus klausimus - TAIP TAIP ir dar kartą TAIP. Ir tai priklauso ne tiek nuo to, KIEK LAIKO jau tuo domitės ir užsiiminėjate, bet KIEK DĖMESIO ir pastangų tam skiriate dienos bėgyje.
Tibeto jogai, dienų dienas leisdami atitrūkę nuo pasaulio aušktai kalnuose tokias patirtis patiria nuolat, jie KADA NORI, daug kartų per dieną ir naktį keliauja po įvairius daugiadimensinius pasaulius, turi susikūrę milžiniškas tikroves, ištisas visatas "savo galvose", bendrauja su mistinėm būtybėm, yra nuolat apsupti gėrio, meilės, džiaugsmo ir nesibaigiančių nuotykių ir yra nuolat absoliučioje vienybėje su Šaltiniu (arba dievu - vadink kaip nori). Ir tai ne todėl, jog jiems "vienatvėje ėmė važiuoti stogas" ar kad kalnuose trūksta deguonies ir jie pradeda haliucinuoti (nors gal truputėlis ir to prisideda), o todėl, nes jų visas dėmesys yra skirtas TAM ir tik TAM ir niekam kitam, jie negalvoja apie meiles seiles, santykius, vaikus, ką kiti pasakys, kaip susimokėti už sąskaitas, atlikt namų darbus, uždirbt milijoną, nusipirkt tą ir aną, užlėkt pas gydytoją ir t.t. bla bla, jiems tai vienodai šviečia - medis, saulė, kalnų erelis, debesėlis ir tai, ką jie ką tik sapnavo yra jų vienintelė ir nepakartojama tikrovė, kuriai jie skiria dėmesį. Ir niekam kitam.


O kokia yra tavo tikrovė? Gerai pagalvok apie tai ir nuspręsk ar apskritai esi pasirengęs atsisakyti daugelio visų tų žemiško pasaulio vilionių, tam, kad galėtum įdomiau pasapnuoti? Pagalvok, kiek daug šis kelias iš tavęs pareikalaus, kai norėsi juo eiti. Ypatingai tai bus sunku suprasti jauniesiems šio blogo skaitytojams.
Taip, žinau, kad labai nemaža šio blogo skaitytojų dalis yra jaunėliai, paaugliai, tarp 12 ir 18 metų. Žinau, kaip sudėtinga eiti šiuo keliu būnant tokio amžiaus, Aš pats pradėjau būdamas 11-12 metų. Galvoje sukasi tik merginos, pamokos, blogi mokytojai ir užknisantys tėvai, draugai ir kaip kiečiau prieš juos pasirodyti. Norisi įspūdingų rezultatų ir GREITAI, o čia kažkokios patirtys, sapnai ir kitos pievos.
Šiaip įdomu paskaityti tokiom temom - nueini, pamėgini, ką ten pasakė:

Kažkas išėjo, kažkas neišėjo
"Ai, pieva".
O, parašė draugė į Fb -
Lekiu į kiemą :)

Ir tai visiškai natūralu. Ilgainiui bręstant ir užsipildant būtinosiomis patirtimis pradeda keistis viskas gyvenime - suvokimas, pomėgiai ir interesai ir.. patirtys. Viskas su laiku.

O tiems, kurie iš tiesų nusprendė eiti šiuo keliu, dalinuosi savo išmintim, kurią pats sukaupiau per bandymus ir klydimus. Labai daug svarbios informacijos jau paminėjau Kasdienės praktikos siekiant įvaldyti Astralines keliones. Tačiau tuo metu dar pilnai nesuvokiau, ant kiek visa tai yra svarbu ir dabar, su naujomis įžvalgomis ir patirtimis pateiksiu, ką reikia daryti ir kaip pajungti sąmonę astralinėmis kelionėms inicijuoti:

1)SKIRK DĖMESĮ kasdien - dėmesio kiekis (kiek laiko apie tai galvoji) tiesiogiai lemia, ar sapnuosi/keliausi ir kaip keliausi po kitas dimensijas. Daugeliu atveju vos viena ar dvi mintys dienos metu (trunkančios apie minutę), jau kartais iššaukia netikėtą, ryškų sąmoningą sapną nakties metu. O įsivaizduok, jeigu kasdien tokioms mintims skirtum bent pusvalandį? Valandą? 2 valandas??? Įvyktų ugnikalnio išsiveržimas.
"Neturiu tiek laiko?" O tu pažiūrėk kokius briedus ir taip dienos metu pragalvoji atlikdamas eilines užduotis, besiprausdamas po dušu ar važiuodamas automobiliu. "kas ką vakar pasakė, kaip duot atgal", "man jis patinka, ji man nepatinka", "noriu kad mane mylėtų", "pasaulis lėvas" ir t.t. Manai, kad šios mintys neturi įtakos tavo dienai? Rytojui? Tam, kas vyks po metų?

O dabar įsivaizduok, jeigu lipdamas į dušą galvotum "šiąnakt būtinai sapnuosiu"  "turiu nuskrist į mėnulį, aplankyt savo angelą-guru", "turiu išmėgint tą naują skraidymo techniką, kurios nepavyko padaryti praeitą naktį", "blemba, geras sapnas tas buvo". Kuo daugiau tokių minčių, kuo daugiau dėmesio TAI tikrovei, tuo ryškesni ir gausesni sapnai nakties metu. Priklausomybė yra tiesioginė. Jau pirmomis naktimis patirsi milžiniškus pokyčius, net jeigu iki šiol GYVENIME nesi sapnavęs nė vieno sąmoningo sapno. TAI NEPAPRASTAI SVARBU, svarbiau net už tavo sapnų dienoraštį, kuris PRIVALO BŪTI PILDOMAS, tai jau ne kartą minėjau ir toliau nepaliausiu to kartojęs.

2) APRIBOK DĖMESĮ kitur - tai ne ką mažiau svarbu, kuo mažiau dėmesio skirsi visoms kitoms nesąmonėms, tuo mažiau jo ištaškysi, TUO KOKYBIŠKESNĖS ir gausesnės bus sapnų patirtys. Jokiu būdu nesakau, kad "nebedirbk, nebesimokyk, nebemylėk žmonos ir vaikų", o tiesiog jeigu tik yra kokia nors sritis, kuri nėkaip neprisideda prie tavo asmeninio augimo ir gerovės, nustok jai skirti dėmesį. Tai gali būti - žinių naujienos, "gossip" tipo žurnalai mergaitėms, visokios debiliškos laidos, relaybės šou, šokių dainos, "LIetuvos balsas", politikos, karai, marai, kriminalai ir kitos sąmonę ir kūną tiesiogiai žalojančios laidos ir informacijos, blevyzgos, bereikalingi pašnekesiai, darymas to, ko nenori ir nosies kišimas ten kur nereikia. Mes visi turim tam tikrus įpročius, dėmesio centrus, kurie mums yra absoliučiai nereikalingi ir jiems galim dėmesio neskirti. bet skiriam, ir nežinom kodėl - gal tam, kad nejausti to tuštumos ir nuobodumo jausmo ir noro nuolat būt "užimtam" neaišku kuo.
Taigi, štai ką gali padaryti jau šiandien:
a)Nebežiūrėk žinių naujienų, nebeskaityk delfi, 15min ir t.t. Nors tai ir vadinama "žiniomis", ten nei žinių nei naujienų nematyti nei iš tolo - tas pats per tą patį, tos pačios nesąmonės, kas ką užmušė, papjovė, kas kokią suknelę įsigijo, kas kiek pavogė ir t.t. ir panašiai. Jei yra labai svarbi žinia, kurios nenori pražiopsoti - būk ramus, tave supa šimtai žmonių, kurie tau apie tą svarbią naujieną praneš ankščiau ir išsamiau, negu pats spėsi perskaityti.
b)nebežiūrėk teliko išvis, niekada (nebent yra super laida ar dar kas, kas tau teikia daug džiaugsmo, ir ko negali praleisti ir yra super duper tau naudinga ir reikalinga)
c)NEBEKLAUSYK RADIJO, nei važiuodamas automobiliu nei bet kada kita kartą, IŠJUNK, važiuok su savo mintims, skirk dėmesį keliui . Pestieji ir kiti eismo dalyviai tau pasąmoningai padėkos.
d)Ribok facebook, youtube, muzikų, strapsnių video ir t.t. kitokią peržiūrą ir laiką, praleistą prie kompiuterio ir telefono. Elektromagnetinės bangos išblaško dėmesį, sujaukia smegenis, glušina ir kitaip taško tavo brangų laiką ir dėmesį, kurį gali skirti sau. Geriau skaityk knygą vietoje to (spausdintą o ne virtualią).
e)Venk bet kokio bėgimo nuo savęs ir savo minčių, net jei tai ir meditacinė muzika, stenkis ir jos klausyti kuo mažiau - mažink triukšmo kiekį savo gyvenime, nes bet kokia muzika ir garsas yra informacija ir ji tuojau pat traukia iš tavęs brangų dėmesį.
f)Žiūrėk ką valgai - šlamštas ir sunksu maistas apkrauna tavo kūną ir protą. Saikingiau ir atsakingiau maitindamasis pamatysi neįtikėtinus pokyčius. Vietoj kavų, arbatų, sulčių - gerk vandenį, primažink mėsos kiekį ir šiaip visokį riebų sunkų maistą. Daugiau žalio maisto.
g) Daryk tia, kas tave įkvepia, kas teikia tau džiaugsmo.
3)Toliau daryk visas praktikas, kurios aprašytos jau aukščiau minėtame įraše ir neužmiršk medituoti - kuo daugiau tuo geriau :)

Kuo labiau lendi į visą tai, tuo imi suprasti vis daugiau. Žmogus nėra nekintantis daiktas. Žmogus yra dinaminė sistema - vieną dieną jis linksmas, kitą dieną jis liūdnas, vieną dieną jis nugalėtojas, o kitą dieną jam viskas nesiseka, žemė, atrodo, slysta iš po kojų. Viena naktį tu super sapnuotojas ir astralinių kelionių guru, o kitą naktį miegi kaip kūdikis ir ryte nieko neatsimeni. Taip yra todėl, nes mūsų dienos labai įvairios, vieną dieną atrodo, skiriam dėmesio vienam, kitą dieną - kitam. Net ir tas tibetietis, 10 metų prabuvęs kalnuose ir absoliučiai įvaldęs astralines keliones, kita dieną nusileis nuo kalno į civilizaciją, didmiestį ir ilgainiui praranda savo daugelio metų įdirbtą lygį. Jį į savo žabangus čia įsupa miestas, žmonės, reklaminės iškabos, automobilių triukšmas, barai ir klubai, pusnuogės moterys, šeima, draugai ir t.t. visi čia ima jo dėmesį, visi reikalauja būti jo pripažinti, visi čia skuba nežinia kur ir daro nežinia ką, visi pikti ir susierzinę, savo problemose ir paistaluose traukia tave į savo ratą ir migdo tave šitame dienos sapne, tolindami nuo tikrojo pažinimo, kuris apsireiškia tyloje ir ramybėje. TU ESI TAS, SU KUO KONTAKTUOJI.












Aplinkui ir taip pilna blaškančių bereikalingos informacijos šaltinių...

Tačiau visos patirtys reikalingos ir tave kažko moko. Nesvarbu, kad nebesapnuoja tas į miestą sugrįžęs tibetietis (arba Šintoistų vienuolis nuotraukoje), 10
 metų kalnų patirties iš jo jau niekas nebeatims, kitą kartą grįžęs į kalnus jis jau sekančią dieną vėl puls sapnuoti neįtikėtinus sapnus, nors prieš tai jam prireikė daugelio metų šiai sistemai įvaldyti, dabar ji jau su juo, jo neapleidžia, tarytum gera knyga, tik trumpam nusigula lentynoje, laukdama, kol meistras vėl ją paiims į savo rankas ir atvers. Nuo šiol aš nebebijau nebeskirti tam dėmesio, nebebijau nebesapnuoti, nieko tokio kuriam laikui išklysti iš kelio - žinios ir įdirbis liks su tavimi, tik jis kuriam laikui liausis reiškęsis ir kantriai lauks, kaip ta knyga lentynoje, kad ją vėl paiimtum į rankas.

Su šiom žiniom kartu raginu ir mums visiems, bendraminčiams burtis į bendruomenę - apsisupti panašiai mąstančiais žmonėm, mokytis vieniems iš kito ir kartu augti bei tobulėti. Nepamiršk, jog esi tas, su kuo bendrauji. Tad apsuk save panašiame kelyje esančiais žmonėmis, apsuk save teigiama informacija, diskutuok, dalinkis informaciją.
Labai džiugu sulaukti tokių nepaprastų komentarų kaip šie:

aurisltua2015 m. rugpjūčio 29 d. 18:31

Dekui, Tau, Kad Kuri Tokius Irasus. Nes Kaip Ieskojau Tai Cia Tik Visa Geriausia Informacija Apie Astralines Keliones Radau... Dekui :D

Zigfrydas R.2015 m. gegužės 23 d. 22:30

Ačiū, kad sukūrėte šį blogą, esate vertas pagarbos už šiuos straipsnius. Tai būtent tai, ko reikia pradedančiajam AP ir ne tik. Keista, kad komentarų mažai, nors tokia naudinga info kaip ant lėkštutės.

Taip pat ir klausimų bei palaikymo žinučių. Ačiū visiems, kurie skaito ir domisi, esate įkvėpimas man :)

Raginu nebijoti diskutuoti, komentuoti, klausti ir visaip kitaip eskaluoti šia informacija. Visa tai kurs naujus jūsų dėmesio tiltus astralinių kelionių linkme ir vis labiau skatins jus nakties metu sapnuoti keliauti į pasakų pasaulius. Bendraukime, kalbėkime ir dalinkimės, kurkime bendrą sąmonės centrą, nukreiptą tobulėjimo ir augimo kartu linkme, sapnuokime ir visokeriopai patirkime Visatą ir vis geriau pažinkime SAVE.

Ačiū, ir iki sekančio įrašo ;)

Bendros astralinės dinamikos

Taigi, jau sugebėjote atsiskirti nuo kūno ir patekote į visiškai naują aplinką. Čia pasaulis visai kitoks, daug intuityvesnis, daug mažiau logiškas ir suvaržytas, negu iki šiol buvome įpratę.
Paprastai dauguma žmonių atsiskyrę nuo kūno pirmiausia patenka į taip vadinamą "Realaus laiko zoną"(toliau RLZ) arba dimensiją, kuri labai primena mūsiškę, be tam tikrų mažų skirtumų ar neatitikimų, kurie kartais pasitaiko, ši zona yra ideali mūsų fizinio pasaulio kopija. Namai, gatvės, daiktai, žmonės, gamtos peizažai, upės, ežerai ir vandenynai, kitos planetos - viskas atrodo identiška kaip ir šioje fizinėje plotmėje ir vyksta realiu laiku (todėl ir vadiname Realaus Laiko Zona). Netgi nakties metu, esant būtent RLZ, viskas būna tamsu, o dienos metu - šviesu. Aš pats net nenorėčiau vadinti šios plotmės tikru astralu, tai greičiau tarpinė stotelė tarp astralo dimensijų ir mūsų fizinio pasaulio - savotiškas perėjimas - nei astralas, nei mūsų fizinis pasaulis. Kodėl? Nes mūsų taip vadinamas "astralinis kūnas" vis dar vibruoja tuo pačiu dažniu, kaip ir fizinio pasaulio dalelės(atomai, molekulės ir t.t.), tačiau "astralinio kūno" vibracijų dažnis jau yra pakankamai diferencijuotas, todėl jau sugebame eiti kiaurai sienomis, negalime paimti į rankas daiktų, nieko pakelti ar kitaip sąlygoti fizinio pasaulio. Tiesa, pereiti kiaurai sienas nėra jau taip paprasta kaip galbūt esate girdėję! Galima ir įstrigti, gali ir nepavykti iš pirmo karto kaip ir ne iš pirmo karto gali pavykti skristi - čia daug lemia mūsų natūralūs įsitikimai, į pasąmonės gilumą įsirėžęs tikėjimas, jog mus veikia gravitacija ir kitaip negali būti. Dėl tos pačios priežasties mes astrale matome ir savo kūną, pirštus, kojas ir t.t. - visa tai tik iliuzija, savo kūną seniai palikot gulėti lovoje, jūs nebeturite jokio fizikiniais parametrais apibrėžiamo kūno(nors mėgstama sakyti, kad žmogus turi daug kūnų viename, astralinį, mentalinį ir t.t. kūnus, tai greičiau tik sąlyginis vertinimas, idėja, negu realybė), dabar jūs esate tiesiog sąmonė klajojanti po įvairias tikroves. Vos tik tai suvoksite - savo kūno jūs daugiau nebematysite. Vos tik atsikratysite senų įsitikinimų ir susikoncentruosite - tuojau pat pereisite sieną ar nuskrisite į dangų. Ir visgi RLZ tai padaryti sunku, nes matydamas tau įprastą fizinį pasaulį nori ir elgtis kaip žmogus su kūnu - nori priliesti, paragauti, užuosti, apžiūrėti(kraipydamas galvą, kurios nė nėra), pašokti, nueiti - visa tai fiziniai veiksmai reikalaujantys kūno su visomis galūnėmis. Man taip pat nelengva atsisakyti savo kūno idėjos, mėgstu jaustis ant dviejų kojų, turėti rankas ir savo įprastą žmogišką išvaizdą, tik pereidamas į gerokai subtilesnius lygmenis pamirštu, jog apskritai turiu kūną ir skrieju be jo.
Taigi sieną kiaurai pereisite tik patikėję, jog tai galite padaryti, skristi taip pat sugebėsite tik patikėję, jog turite tokią galimybę. Čia viskas vyksta jūsų minčių ir tikėjimo pagalba.
Jeigu Realaus Laiko Zona yra gana panaši į mūsų įprastą fizinį pasaulį ir ją galima gana tiksliai nupasakoti, tai kiti("aukštesni", labiau nuo fiz.pasaulio nutolę) lygmenys yra absoliučiai subjektyvūs ir labiau priklausantys nuo keliautojo, negu nuo pačios tikrovės, kurioje esate. Kaip jau minėjau ankstesniuose įrašuose - mes esame neatsiejami astralinio pasaulio kūrėjai ir daugelis astralinio pasaulio detalių yra pavaldžios mūsų sąmonei ir mūsų norams. Mes galim keisti aplinką, peizažus, tačiau galime astralinę tikrovę palikti "likimo valiai" ir tiesiog ją tyrinėti, grožėtis peizažais ir įvairiomis vaizdo instaliacijomis. Dažniausiai mūsų tyrinėjami astralo pasauliai yra kolektyviniai pasauliai - juos sukūrė ir suprojektavo daugelis kitų astralinių ir neastralinių keliauninkų - savo mintimis, troškimais, emocijomis ir kitomis kuriamosiomis priemonėmis.Tačiau svarbu niekada nepamiršti, jog mes taip pat esame neatsiejama to astralinio peizažo dalis ir didelė dalis to, ką mes ten matome, jaučiame ir kitaip išgyvename yra mūsų vidinės asmeninės būsenos priežastis/atspindys.
Iš tiesų panašiai viskas yra ir gyvenime, mes norime tikėti, kad konkrečioje vietoje konkrečiu laiku tiesiog atsidūrėme, tiesiog "taip gavosi", nes "toks jau yra tas fizinis pasaulis", o iš tiesų kiekviena vieta, kurioje atsiduriame, kiekviena tikrovė į kurią įžengiame kažkuo rezonuoja, jungiasi su mūsų vidine būsena, mes visada galime pasirinkti iš tos aplinkos pasitraukti, galime patys sąmoningai projektuotis ir kurti tikroves, kuriose norime gyventi - išvykti, pasitraukti, sukonstruoti ir pastatyti. Tik fiziniame pasaulyje viskas vyksta kur kas lėčiau, čia daugiau kliūčių, barjerų. Astraliniame pasaulyje visa tai vyksta sparčiai, daug spontaniškiau ir nelogiškiau, dažnai sunku sugauti loginę įvykių seką, chronologiją - kodėl viskas klostosi taip ir anaip? kur čia viso ko priežastis nuo ko čia viskas prasidėjo? Dažnai čia jokios priežasties nėra, čia dominuoja visagalė spontanija, akimirkos impulsai, nenutrūkstama vidinių jausmų ir dramų apykaita blaškanti mus "nežinomais" ir "nesuprantamais" keliais.
Daug kas sako, jog po astralą gali tiesiog klajoti ir keliauti ir susidomėjęs viską ką tik panorėjęs tyrinėti. Tačiau vien beprasmiam klajojimui tu ne visada turi galimybių. Astrale dažnai tave veikia keistos ir nesuprantamos traukos jėgos, traukiančios, stumiančios ir kitaip mus veikiančios, nukreipiančios mus ten, kur mes tą akimirką esame kažkam reikalingi. Pvz aš dažnai noriu aplankyti man patinkančias tikroves, galbūt paklajoti po mėgiamas planetas, aplankyti ir susitikti tam tikrus asmenis, tačiau man nepavyksta, nes jaučiu, kad mane kažkas tempia visai kita kryptimi ir neleidžia nė pajudėti iš vietos. Tuojau kyla klausimas - kas tai? kur mane tempia? ko iš manęs nori? Pasąmoningai gali nujausti, kad už tos paslaptingos jėgos slypi kažkas negero, gal net pavojingo, tačiau iki galo niekada nežinai. Tokiu atveju turi tris pasirinkimus - nutraukti astralinį seansą, arba priešintis (o tai labai sunku ir nemalonu, tave kažkas trikdo, negali fokusuotis, tavo kelionė suvaržyta o kartais išvis neįmanoma), arba gali pasiduoti tai nežinomai traukos jėgai ir pasyviai stebėti, kur ji tave nuneš. Pradžioje susidūrus su šia jėga automatiškai kyla grįžimo į kūną reakcija(GKR), nes suveikia baimė, išgąstis. Tačiau vis dažniau keliaujant į astralą pripranti prie šios traukiančios nežinomos jėgos ir atsiranda smalsumas - noras patikrinti, kas čia visgi vyksta. Ir tai yra pats geriausias sprendimas. Tuoj paaiškinsiu kodėl:
1) tu neturi ko prarasti. Astrale negali sutikti tokio pavojaus, kuris kaip nors tau galėtų realiai pakenkti. Tavo kūnas saugus, tavo "siela" nemirtinga ir niekas negali jos laisvės suvaržyti. Tu negali pasiklysti nes minčių pagalba gali visada grįžti ten, kur pradėjai savo kelionę.
2) 80proc. atvejų tu esi kažkam reikalingas. Dažniausiai tai būna tavo artimi giminaičiai, mirę ar dar gyvi, tačiau nesąmoningai klajojantys astralu nakties metu. Rečiau - žmonės, su kuriais gyvenime esi ar būsi susijęs ir tave mėginantys prisišaukti (sąmoningai, ar pasąmoningai apie tave galvodami, sapnuodami ir pan.) ar žmonės, kuriems reikalingas patarimas ar kitokia pagalba. Todėl priešindamasis traukos jėgai tu tiesiog atidėlioji reikalą, kuris yra neišvengiamas ir anksčiau ar vėliau turės būt išspręstas. Pvz įvyko GKR ir grįžai į kūną, bet vėl po kiek laiko patekęs į astralą tu ir vėl susidursi su ta pačia trauka - tuo pačiu žmogum, kuris vis dar turi tą pačią problemą/reikalą ir tu esi jam vis dar reikalingas, ir būsi tol, kol nepasiduosi traukai ir nepatikrinsi, kas ir ko iš tavęs ten nori.
3)Astrale yra būtybė ar tikrovė, kurios būsena labai rezonuoja su tavąją ir jūs turite nemažai bendro apie ką padiskutuoti, pabendrauti, apsimainyti įvairaus tipo informacija - trauka automatiška.
4) Retais atvejais - negatyvios būtybės, demonai, įvairios suinteresuotos grupės, su kuriomis tavo vidinė tikrovė nebūtinai rezonuoja, bet jiems reikalinga tavo energija, dėmesys - jie bando tave prisitraukti jėga. Čia yra ir tam tikras taip vadinamas apsėdimų pavojus, tačiau apie jį pakalbėsiu kitame įraše kiek plačiau. Tiesiog reikia žinoti, kad tokias būtybes atpažinsite iš karto intuityviai, nesvarbu kokiame nekaltame pavidale būtybė pasirodys - jūs galite su jomis bendrauti, tačiau negalima iš jų priimti jokių pasiūlymų, dovanų, paslaugų ir t.t. kurias jos siūlo (dažnai tai bus gana gundantys pasiūlymai, loterijos laimingi skaičiai, artėjančių egzaminų klausimai ir atsakymai ir pan.) - vos juos priimsite, tapsite emociškai/dalykiškai surištas su tokia būtybe ir nuo jos priklausomas. Tokiu būdu atsiveria vartai į apsėdimą. Panašūs principai galioja ir realiame gyvenime. Tačiau apie tai rašysiu kituose įrašuose. Tiesiog nereikia jų bijoti, reikia išsiaiškinti ko jos iš jūsų nori ir aiškiai duoti suprasti, kad jokių ryšių ir sąsajų su jomis neturite ir nenorite turėti.

Dar vienas kliuvinys, neleidžiantis laisvai keliauti kur tik užsinorite yra su jūsų vidine būsena nesirezonuojančios tikrovės. Kartais į tam tikras vietas/tikroves mes negalime įžengti - kad ir kaip mėginame, tarytum nematoma stiklo siena mums kliudo į ten įžengti. Tai gali būti ir simbolinė užtvara. Pvz iki šiol keliavote kur tik panorėję - kiaurai sienomis, kiaurai lubas, tolyn į dangų. O štai atsiduriate šalia sienos/lango, kurios peržengti jūs negalite, nors tu ką(sienos astrale dažnai turi ir simbolinę reikšmę - tai ribos tarp skirtingų pasaulių/lygmenų/tikrovių), vadinasi kažkas, kas yra už tos sienos/lango, nesvarbu kas tai bebūtų, nenori, kad į ten įžengtumėte arba jūs tiesiog dar nepasirengęs ten įžengti. Nori kilti į dangų, o štai nepavyksta (kilimas į dangų, kosmosą, žvaigždes dažnai taip pat simbolizuoja perėjimą į "aukštesnio lygmens" tikrovę) - dar ne laikas, dar nesi pasirengęs, galbūt kitos projekcijos metu pavyks.
Principas toks - į negatyvios energetikos tikroves patekti paprasta, į aukštesnes tikroves sunku ar neįmanoma, priklausomai nuo jūsų vidines būsenos ir sąmoningumo. Į kokio lygio tikrovę patekote suprasite iš karto intuityviai - galbūt dangus apsiniaukė, galbūt viskas aptemo, galbūt pradėjote jaustis nesaugiai, baugiai ir t.t. galbūt horizonte pasirodė bauginančios apleistas raganų trobeles primenantys pastatai - bet kas, tai subjektyvu ir įvairu, tačiau iš karto pajusite, kur esate ir ar norite tęsti kelione, ar kelsitės į kitą lygmenį.

Kaip pereiname iš vienos tikrovės į kitą? Minčių pagalba, ar einant per jau minėtus "perėjimus" - sienas,duris, langus, dangų, žemę. Mes dažnai atsiskyrę nuo kūno atsiduriame Realaus laiko Zonoje savo kambaryje ar namuose, tačiau vos tik žengus per durų slenkstį atsiduriame sapnų pasaulyje, o ne fizinę tikrovę primenančiame pasaulyje - čia viskas kitaip negu fizinėje plotmėje, fiz. pasaulyje gali būti naktis, o čia - diena ir t.t. tai subtilesni aukštesnieji lygmenys, "tikrasis astralas".
Mūsų taip vadinami sapnai paprastai yra aukštesnės, subtilesnės astralinio pasaulio tikrovės (RLZ nėra tikrasis astralas, o tik pereinamoji zona).

Pradžiai tiek, jau vėlu ir metas keliauti į astralą. Dar daugybės svarbių dalykų nepaminėjau/pamiršau paminėti - apie juos sekančiuose įrašuose. Sėkmės, ir būtinai duokit feedback`ą, klausimus, pageidavimus, ko nepaminėjau? Ką reikėtų pakoreguoti, gal jūsų patirtys kuo nors skyrėsi? Sėkmės ir iki kitų įrašų! ;)

Trumpa skyriaus apžvalga prieš einant toliau...

Jeigu iš tiesų nuoširdžiai vykdėte šio tinklapio rekomendacijas, vadinasi jau turėjote patirti net ne vieną o kelioliką ir daugiau taip vadinamų mistinių patirčių.
Jeigu vis dėlto tik sekėte informaciją, skaitėte šį blogą kaip kokią grožinę literatūrą ar fantastinę idėją, bet jokių konkrečių praktinių veiksmų neatlikote, tai, kaip ir reikėjo tikėtis, nieko nepasiekėte ir ko gero nepasieksite, nebent, vieną kitą atsitiktinį susapnavimą ar atsiskyrimo nuo kūno pojūtį, kuris trumpam praskaidrins jūsų sąmonę, bet ilgainiui nuguls nesibaigiančių kasdieninių patirčių liūne ir realios prasmės į jūsų gyvenimą neatneš.
Yra du tipai žmonių: tie kurie daro, ir tie, kurie žiūri, kaip daro kiti - tokių dauguma. Tokie žmonės nuolat eina į seminarus, skaito tuntus knygų ir įvairiausių straipsnių, dienų dienas praleidžia prie kompiuterio žiūrėdami didžiųjų gurų video, grožinius filmus apie dvasingumą, pomirtinį gyvenimą ir kitus dalykus ir taip trumpam praskaidrina savo niūrią kasdienybę, tačiau realių pokyčių į savo gyvenimą taip ir neatneša ir lieka ten pat, kur ir pradėjo. Kodėl? nes jie tik fantazavo, o ne darė. Faktas tas, kad ne knygos, seminarai ir Blog`ai atneša realius pokyčius, o konkretūs praktiniai veiksmai, kuriuos atliekame kasdien. Visa kita tėra pagalbinės priemonės, šiek tiek padedančios susiorientuoti klaidžiame kelyje. Todėl baikite pagaliau gaišti laiką, atidėlioti ir imkitės realių veiksmų!
Ar tai reiškia, kad mano Blog`o skaityti nebereikia? Anaiptol, šis Blog`as yra pagalbinė priemonė ir prie jos, kaip prie vadovėlio reikia nuolat ir nuolat sugrįžti, pakartoti tai, kas primiršta, pasitikslinti ir pagilinti turimas žinias. Daugelis žmonių įsivaizduoja, jog kartą ką nors perskaitę, jie staiga tampa viską suprantantys visažiniai, nors iš tiesų didžiosios dalies informacijos jie nepajėgūs įsiminti. Jie per kelias akimirkas "suryja" straipsnį, vadovėlį ar ką kitą, pagalvoją "cool story" ir nueina toliau užsiimti savo įprasta veikla, įsisavinę tik 10proc to, ką straipsnis norėjo pasakyti, o keletos savaičių bėgyje nebelieka net ir tų pačių 10proc. Repetitio est mater studiorum - kartojimas yra mokslų motina, todėl niekada nepasitenkinkite kartą perskaitytu tekstu, o nuolatos prie jo grįžkite vėl ir vėl, jog iš tiesų suprastumėte, ką šiuo įrašu norėta pasakyti, netgi naudinga skaitant konspektuoti - rašytis trumpas notas, su paaiškinimais, ir karts nuo karto tas notas vis pasikartoti ar papildyti.
Šis Blog`as neskirtas taip vadinamam entertainmentui, jūsų linksmam laisvalaikio praleidimui skaitinėjant sukrečiančias ir intriguojančias istorijas. Tai tikslingas vadovėlis, mokomoji medžiaga iš nepelno siekiančio autoriaus, kurio pagrindinis tikslas ne susilaukti kažkokių liaupsių ar išpopuliarėti, o suburti tvirtą praktinėmis žiniomis ir mistinėmis patirtimis apsiginklavusių žmonių bendruomenę, kuri ne tik skaito ir kalba, bet ir daro bei tobulėja. Bendruomenėje daug lengviau dalintis patirtimi, vyksta daug greitesnis progresas, nieks dar nesugebėjo vienas užkariauti viso pasaulio, tam reikia komandos ir bendros idėjos bei bendrai įdėtų pastangų.
Štai kodėl vis nepradedu absurdiškų pasakojimų apie "tai kaip ten iš tikrųjų yra", ir fantastinių kasdienių reportažų apie mano klajones. Tiesa, ateityje bus ir vienas kitas tokio pobūdžio įrašas, kadangi, jau apžvelgėme pradinę praktinę medžiagą pradedantiesiems, ir tokie pasakojimai taps aktualesni. Tačiau kokia prasmė iš to, "kaip ten viskas yra" jeigu nesugebi pats nueiti ir patikrinti. Internete pilna įvairiausių pasakojimų - vienur vienaip, kitur kitaip, o vargšai vartotojai, prisiklausę įvairių pusių pasiklysta informacijoje, nebežino kuo tikėti, ginčijasi vieni su kitais nors patys neturi realios asmeninės patirties ir žalio supratimo apie ką jie ginčijasi. Po to tokie rašinėja, gąsdina kitus, neva " ten jus apsės, ten pavojinga, ten angelus ir velnius sutiksit" ir t.t. Gal ir sutiksit, gal ir apsės - astralinės kelionės yra tikėjimo menas, kuo tiki tas ir vyksta, bet ar nenorit susikurti tikėjimo remdamiesi savo perspektyva, ar esate iš tų, kurie tik klauso ir tiki tuo, ką jiems sako kiti ir bijo patys imti ir patikrinti? VISI JUMS REIKALINGI ĮRANKIAI YRA ČIA. Imkit ir naudokitės jais, keliaukit, tyrinėkit ir grįžę pasakokit kaip sekėsi. Jei nesisekė - klauskit, skatinkit diskusijas, šitaip būsiu priverstas vis labiau patikslinti ir pagilinti informaciją ir taip padaryti ją dar labiau prieinamą naujokams. Jei ko nesuprantate, būtinai klauskite, kvailas ne tas, kuris klausia, o tas, kuris lieka nežinąs.
Štai kodėl šiam Blog`ui taip reikalingi klausimai, prieštaravimai ir abejonės ir dvejonės, geriausia, jei ne iš piršto laužtos, o konkrečios problemos, su kuriomis susidūrėte praktikuodami technikas. Viską drauge apžvelgsime, patikslinsime ir pakilsime į sekantį lygmenį.

Blogo įrašai išeina gana retai, labai norėčiau atrasti daugiau laiko ir rašyti juos dažniau, tačiau nepaisant to, kiekvienas įrašas mano manymu yra aukso vertės, jame surašyta pati esmė, viskas ko iš tiesų reikia ir yra būtina įsisavinti:
Bendrieji principai 1/2 ir Bendrieji principai 2/2 tiesiog gyvybiškai svarbūs įsisavinti, nes be jų tiesiog visa tolimesnė kalba nebetenka prasmės, nes žmogus nebe supranta apie ką eina kalba, apie kokias dimensijas ir meditacijas čia kalbama. Negalima skaityti tolimesnių įrašų pirmiausia neperskaičius šių. Pagal tinklapio statistiką, tai vieni populiariausių įrašų -  tai rodo, kad žmonės visgi į juos atkreipė dėmesį, tačiau visi, kurie skaito šį įrašą ir nėra matę aukščiau išvardintų dviejų, tuojau pat spaudžia ant šių nuorodų ir naujame lange skaito ten išdėstytą svarbią informaciją.
Kasdienės praktikos siekiant įvaldyti AP - keista, bet tai vienas nepopuliariausių įrašų(???!!!), nors tai apskritai aukso vertės straipsnis su neįkainojama informacija. Neįmanoma užsiauginti raumenų nesuprantant, kokie pratimai skatina tuos raumenis augti. Lygiai tas pats ir su šiuo straipniu - nežinodami ir netaikydami šių praktikų kasdien jūs tiesiog negalite įsisavinti astralinių kelionių - tai neįmanoma. Kertu lažybų, kad daugelis skaitančių taip ir neturi sapnų dienoraščio ar jį turi pasiguldę, tačiau beveik niekada jo nepildo. Tuo labiau, absoliuti mažuma atlieka kasdienes reguliarias meditacijas(Kasdienės meditacijos seansas). Kaip galima toliau kalbėti apie astralines keliones, jeigu šitos praktikos nėra nuolatos atliekamos ir tobulinamos? Jokios atsiskyrimo nuo kūno ir kitos technikos jums nepadės, jeigu nebūsite įsisavinę elementarios meditacijos. Bet sena kaip pati žemė istorija - perskaičiau, pagalvojau "cool story bro" ir nuėjau daryti savo įprastos rutinos taip nieko ir neišmokęs.
Hipnogoginė stadija 1/2 - būtina atpažinti šią stadiją, jos nebijoti ir netgi laukti, pačios neįtikėčiausios patirtys laukia joje, tačiau tai ir sunkiausioji, paskutinė stadija, kurią būtina įveikti, sutriuškinti visus savo natūraliuosius instinktus ir baimes. Šis įrašas nėra jau toks absoliučiai būtinas, bet geriau jį perskaityti, kad suvoktum kas apskritai yra hipnogoginė stadija ir ką konkrečiai turiu omenyje vartodamas šią savoką.
Hipnogoginė stadija (2/2), Miego triukai - ačiū dievui tai vienas populiariausių Blog`o įrašų, tai apskritai net ne auksinės o platininės vertės įrašas, jame į siaurą erdvę sukištą daugybė neįkainojamos informacijos, tai absoliutūs atsiskyrimo nuo kūno technikų pagrindai ir itin būtini naujokams, kadangi jie meditacijos meno beveik visai neišmano, tačiau naudodamiesi šiais lengvais triukais, gali patirti neįkainojamų patirčių daug anksčiau ir lengviau, negu galima būtų tikėtis. Šį įrašą apskritai reiktų perskaityti daug kartų ir įsisavinti kiekvieną sakinį. Ne gana to, būtent iš šio įrašo turėti kilti daugiausiai klausimų pradžioje.
Atsiskyrimo nuo kūno technikos - keista, bet tokia tema, o statistika rodo kad tai pats nepopuliariausias įrašas. Ir klausimų su ta tema jokių.. O čia net kalbėti nereikia, kaip svarbu mokėti atsikirti nuo kūno tuo kritiniu momentu...
Sapnas ar astralinė kelionė - tiems kas vis dar painiojasi tarp šių dviejų savokų, toliau kalba apie šiuos dalykus, kaip du skirtingus fenomenus. Pagaliau išsiaiškinkite kuo skiriasi sąmoningas sapnas nuo astralinės kelionės ir daugiau nebesipainiokite.
Vidinis ekranas - svarbi detalė astralinių kelionių tematikoje. Ateityje nebesiplėsiu kalbėdamas apie ją, todėl, kai rašysiu "vidinis ekranas", turėsite būt perskaitę šį straipsnį ir pilnai išsiaiškinę, ką šia sąvoka noriu pasakyti. Labai didelės reikšmės straipsnis.
AP technika pasitelkiant vaizduotę - itin smagus ir kūrybingas būdas, išbandykite, ateityje vaizduotė taps vis svarbesnė o nuobodžios monotoniškos koncentracijos į kvėpavimą ar širdies ritmą taps praeitimi.
Tie, kas norėjo - išgirdo, suprato, ir nuo šiol į visą šitą reikalą žiūrės rimčiau. O kiti(tai natūralu, tokių dauguma) pagalvos, kad gal kitą kartą, gal rytoj, gal kitam gyvenime, bet šiandien nieko nekeisiu, ir toliau be perstojo žiūrėsiu video, skaitysiu knygas, žiūrėsiu filmus ir t.t. bet realių veiksmų nesiimsiu, nes neturiu laiko, pinigų, valios ir t.t. - you name it.
Tiems, kuriems šis įrašas apskritai neaktualus ir jiems sapnų dienoraštis, kasdienė meditacija, stalkingas, savistaba ir nuolatinis informacijos gilinimas ir tikslinimas yra kasdienybė - tvirtai spaudžiu ranką ir žemai lenkiu galvą. Šie žmonės, nors ir visiška retenybė tarp visos kitos bekraštės minios, yra absoliutūs nugalėtojai, ir jiems gyvenime nėra jokių ribų.

Taigi, po truputį judam į priekį. Jau įsisavinom pačius pagrindinius būdus ir principus astralinėms kelionėms bei sąmoningiems sapnams pasiekti, todėl po truputį vis labiau judėsim į pačių astralinių kelionių vidų, patirtis, vykstančias kitose dimensijose, tam tikrus būtinus žinoti triukus ir dinamikas.

Sekančiame įraše jau kalbėsiu apie taip, "kaip gi ten iš tikrųjų yra", apžvelgsiu dažnesnius mitus, bei supažindinsiu su bendromis kitų dimensijų dinamikomis.

AP technika pasitelkiant vidinį ekraną(vaizduotę).

Taigi, žadėjau, jog papasakosiu apie gana "lengvą", tačiau įdomų ir kūrybingą būdą astralinei projekcijai pasiekti, pasitelkiant vidinį ekraną (Vidinis ekranas - pasąmonės manifestas).

 Pats principas išlieka tas pats - tai ta pati meditacija(bendrieji principai 2/2), tik ji kur kas įdomesnė ir kūrybingesnė. Vietoj koncentravimosi į monotonišką ir nuobodų kvėpavimą, jūs koncentruositės į savo mintyse kuriamą aplinką, tai yra vizualizuojate kokią nors erdvę, geriausia, jeigu ta erdvė jums yra labai gerai žinoma pvz. jūsų kambarys, tėvų miegamasis, svetainė ar.. sporto salė. Tokiu būdu jūs galėsite labai tiksliai ir smulkiai numatyti kiekvieną, net ir smulkiausią tos aplinkos detalę - kuo kruopščiau ir smulkiau mintyse sugebėsite atkurti erdvę, tuo geriau.

Patogiai įsitaisykite, užsimerkite, kelis kartus giliai įkvėpkite ir pradėkite... Įsivaizduokite, kad esate savo kambaryje ir jį stebite iš pirmo asmens(t.y. iš savęs). Pamėginkite atkurti viską iki mažiausių smulkmenų - kur stovi jūsų knygų lentyna, spinta, stalas, lova, kuriame kampe padėta gitara, kaip atrodo sienos, lubos, liustra... Einam toliau... kas guli ant stalo? kur padėti pieštukai, jūsų skaitoma knyga, kompiuteris - viską stenkitės atkurti kuo tiksliau ( į vaizduotę galite įtraukti ir kitus pojūčius - galite prisiminti, koks jausmas prilietus stalą ar pieštuką, koks aplinkos kvapas, garsai ir t.t.). Įsivaizduokite jog vaikštote po kambarį iš kampo į kampą, nuo vieno daikto prie kito ir atidžiai tiriate kiekvieną tikrovės detalę. Atsibodo tupėti kambaryje? Išeikite į koridorių, pajuskite kilimą, kuriuo einate, pažvelkite į paveikslus ant sienų.. Kitaip sakant, įsivaizduokite, tarytum jūs iš tikrųjų ten vaikštot ir viską pats savo kailiu patiriate. Pasistenkite nenušokti nuo peizažo, išlaikykite nenutrūkstamą filmą. Tai neprivalo būti jūsų kambarys, tai gali būti bet kuri jums gerai žinoma vieta, kelias, kuriuo dažnai važiuojate, sporto salė, kurioje nuolat leidžiate vakarus, ar bet kas, kas yra jums artima ir gerai pažįstama.

Šios vizualizacijos metu su kūnu vyksta stebuklingi dalykai. Jums nė nesistengiant ir į tai nekreipiant jokio dėmesio organizmas po truputį atsipalaiduoja, kvėpavimas ir širdies plakimas sulėtėja, kūną apima maloni šiluma. To jūs be abejo neturėtumėte pastebėti, nes jūsų visas dėmesys yra sutelktas į galvoje kuriamą scenarijų - kūno pojūčius turėtumėte ignoruoti, gulėti ramiai ir nejudėti. Galvoje atkuriamas vaizdas greitai tampa vis ryškesnis ir vis labiau įtraukiantis. Jeigu pradžioje tiesiog kovėtės su savimi pačiu jog išsaugotumėte matomą vaizdą, o šis vis nenorėjo jums pasiduoti - buvo neryškus, šokinėjantis, nekonkretus, tai praėjus kelioms minutėms jis jau atrodo be jokių pastangų pats savaime klostosi - smulkiausios detalės savaime atsiduria reikiamoje vietoje, o vaizdas tampa vis ryškesnis ir ryškesnis, kol ima atrodyti, jog viską matote savo tikromis akimis(vidinis ekranas pradeda reikštis visu pajėgumu). Jeigu neužmigote ir išsaugojote dalį sąmoningumo, netrukus jūsų vaizdą nutrauks stiprios vibracijos ir lovos sukimasis bei pašaliniai garsai - atsiskyrimas prasidėjo! Pasinaudoję Atsiskyrimo nuo kūno technikomis lėkite kur tik širdis geidžia! Vibracijų gali ir visai nebūti ir atsiskyrimas gali nutikti akimirksniu jums nė nepajutus - vieną akimirką jūs kūne, o kitą akimirką jau pats vaikštote ar skraidote toje vietoje, kurią savo sąmonės pagalba suprojektavote.

Pabrėšiu keletą svarbesnių aspektų:

 1) Ši technika tinka visiems - ir pažengusiems ir pradedantiesiems, dar neįvaldžiusiems savojo vidinio ekrano. Pradedantiesiems tai tobulas meditacijos būdas, kuris yra įdomus ir įtraukiantis, todėl ganėtinai lengva susikoncentruoti ir neįsivelti į pašalines mintis. Na ir kas, kad dar nemokate išlaikyti vidinio ekrano, čia lemiamą faktorių sužais tai, jog būsite maksimaliai atsipalaidavęs! Užplūstantys atsiskyrimo nuo kūno pojūčiai vis tiek sugriauna vidinio ekrano vaizdą, šios technikos jums tereikėjo hipnogoginei būsenai pasiekti. Tačiau sėkmė, kaip ir bet kur gyvenime - negarantuota, viskam prireiks kantrybės ir praktikos.

2) Aplinka, kurią projektuojate savo galvoje, neprivalo būti realiai egzistuojanti, jūs ją ir jos detales galite visiškai išsigalvoti. Yra daugybė su tuo susijusių vizualizacijos technikų, panašius metodus savo klientams naudoja ir profesionalūs hipnotizuotojai, psichologai ir psichoterapeutai. Ir vis dėlto, ne visi mes turime lakią vaizduote, todėl sukurti itin tikrovišką aplinką lengviau tuomet, kai ši iš tiesų egzistuoja! Ypač lengva, jeigu toji vieta yra jums emociškai artima - tokių būdu lengviau atkuriami prisiminimai ir smulkiausios detalės. Jeigu prisiminimų turite nepakankamai, sunku prisiminti, kas kokioje vietoje yra, būtų gerai toje erdvėje apsilankyti dar kartą prieš seansą ir atidžiau tą vietą patyrinėti. Galų gale jūs galite įsivaizduoti ne tik kažkokią erdvę, bet ir kokį nors konkretų daiktą ar net save patį iš šalies.

 3)Šiai technikai galioja tos pačios taisyklės, apie kurias kalbėjau anksčiau skyrelyje "Hipnogoginė stadija (2/2). Miego triukai . Tačiau ši technika gana neblogai veikia ir prieš einant miegoti naktį - net jei ir jokia kelionė nepavyks - tai puikus pratimas norintiems užmigti.

 4)Vis dažniau ir dažniau taikant vizualizacijos technikas vaizduotė tampa vis stipresnė ir nejučiomis ją pradedi vis dažniau naudoti įvairiausiose gyvenimo srityse. Ypač visos šios vizualizacijos pasitarnauja mokantis ir siekiant įsiminti informaciją - vaizduote paremta atmintis tampa itin ryški ir ilgai išliekanti. Tarytum sutapimas, jog žmonės, turintys puikią atmintį, neretai pasižymi ir itin lakia vaizduote (pagrindiniai atminties elementai - logika + vaizduotė, kairysis + dešinysis smegenų pusrutuliai). Jei prie šio su logika ir su lakia vaizduote surišto įsimintino fakto dar pridėsi ir stiprų emocinį sąryšį(tai yra, jei tas faktas tavyje iššaukia stiprias emocijas) - to fakto jūs niekada nebepamiršite.

Taigi, visu savo dėmesiu panirkite į normą tikrovę, įsivaizduokite ir vizualizuokite smulkiausias tos tikrovės detales, pojūčius, kol kūnas ir protas visiškai atsipalaiduos ir tuomet leiskitės į kelionę. Sėkmės keliaujant ir iki kitų įrašų!

Vidinis ekranas - pasąmonės manifestas

Ekranas - mūsų smegenyse sukuriamas vaizdas, kurį matome, gali būti skirstomas į du tipus - išorinis ir vidinis ekranas.
Išorinis ekranas - tai vaizdas, kurį matome kasdien savo akių bei pagumburio ir pakaušio srityje esančių vaizdinių centrų pagalba, kurie smegenyse atkuria supaprastintą aplinkinio pasaulio vaizdą.

Vidinis ekranas - tai mūsų vidaus, pasąmonės generuojamas vaizdas, nepriklausomai nuo to, ką mato mūsų akys. Nesvarbu kokioje sąmonės būsenoje mes esame, vidinis ekranas nuolat sukasi mūsų galvoje, projektuodamas įvairius įvykius, istorijas ir t.t. Dienos metu jis esti itin neryškus, dėl dėmesio išblaškymo ir didelio frontalinės smegenų dalies (už loginį mąstymą atsakingos smegenų dalies) aktyvumo. Prie vidinio ekrano neryškumo prisideda ir mūsų išorinis ekranas (biologinės akys, kurios atmerktos nuolat skenuoja aplinką, smegenyse generuoja išorinio ekrano vaizdą, tai yra vaizdą, kuris esti aplink mus, ir tai blaško mūsų dėmesį).
Ir visgi vidiniu ekranu mes naudojamės nuolat - dienos metu mes savo galvoje kuriame įvairias problemas, scenarijus, galimus ateities įvykius ar prisimenam jau įvykusius - visa tai pasireiškia ir tam tikru vaizdu į kurį mes panyrame, susikoncentruojame tiek, kad net nebematome aplinkos, kurioje esame, nebesuprantame, ką skaitome, ar praleidžiame dalį pokalbio, kurį tuo metu turime. Sakoma "užsisvajojome" arba tiesiog "daydreaming".

Naktį, mums miegant, šis vidinis ekranas tampa itin ryškus, nes už loginį mąstymą atsakinga smegenų dalis būna išjungta, o ne gana to, mes būnam užsimerkę ir išorinis ekranas nebetrukdo vidiniam ekranui pasireikšti. Būtent šis vidinis ekranas nakties metu sukuria ryškius sapnus, generuoja neįtikėtinus sapnų scenarijus ir virtualius pasaulius.

Vidinis ekranas išryškėja taip pat ir meditacijos metu - patyrę jogai ištisas valandas keliauja po savo pasąmonės kuriamus pasaulius, nes meditacijos metu sugeba smegenų aktyvumą sumažinti iki absoliutaus minimumo, tačiau nepraranda sąmoningumo.

Vidinis ekranas yra mūsų vidinio pasaulio veidrodis. Jame slypi tokia milžiniška informacija, kokios nesugebėtų sukaupti net galingiausi žmonių sukurti kompiuteriai ar ištisos kompiuterių laboratorijos. Tai visko kas kada nors nutiko ir kada nors gali, galėtų ar negalėtų nutikti talpykla, neišsenkamas idėjų, situacijų, minčių ir t.t. šaltinis, kuris didele dalimi veikia mūsų gyvenimą, nesvarbu suvokiame mes tai, ar ne. Vidinis ekranas - tai pasąmonės manifestas, kurį galima pamatyti savo sąmoningu protu ir vėliau netgi tą pasąmonę keisti.

Viena labai svarbi praktika, su kuria norėčiau jus supažindinti, yra ypatingos reikšmės, ir didžia dalimi prisidės prie jūsų sėkmingų kelionių alternatyviomis tikrovėmis. Negana to, išmokę pažvelgti į savo vidinį ekraną sužinosite labai daug apie tai: kas jūs? iš kur jūs? ir kur link jūs keliaujate?. Galiausiai, įvaldę savo vidinį ekraną galėsite pradėti juo manipuliuoti ir jį kontroliuoti, tokiu būdu įgausite daugiau kontrolės gyvenime, o jūsų sąmoningi sapnai taps išties sąmoningi ir absoliučiai priklausomi nuo jūsų valios. Tačiau.. viskas nuo pradžių.

Pradėti vidinio ekrano praktikas patogiausia einant miegoti. Meditacija pradžioje nėra tinkama, kadangi meditacija yra susikoncentravimo menas, o vidinio ekrano pasireiškimas - itin blaškanti patirtis, kuri tiesiog sugriauna nepatyrusių jogų meditacijos seansus. Visgi vėliau, gerai įvaldę meditacijos meną ir pradėję atlikinėti astralines projekcijas dienos metu, galėsite žaisti ir su savo vidiniu ekranu kiek tik jums patiks.

Pradžioje iš tiesų nereikia nieko daryti - tiesiog atsiguli į lovą ir stebi save užmiegant. Sąmoningumas išsijungia ne iš karto, o palaipsniui. Apie tai jau nemažai rašiau skyrelyje Hipnogoginė stadija (2/2). Miego triukai  
Tai ypatingos reikšmės įrašas, ir jį itin svarbu įsisavinti. Jame minėjau, jog nakties metas yra pats netinkamiausias astralinėms kelionėms, tačiau pabandyti visvien verta, nes mėginimas patirti astralinę projekciją padeda lengviau užmigti, bei suteikia daug kitos naudingos patirties. Ir visgi, nakties metas gana patogus norint išmokti pažvelgti į vidinį ekraną, kadangi kūnas nusiteikęs miegoti ir smegenys yra išvargusios, o tokiomis sąlygomis kaip tik vidinis ekranas ir ima dominuoti.

Taigi, atsigulėte ir ėmėte save stebėti užmiegant. Pirmiausia jūs užsigalvojate apie kokį nors dienos metu nutikusį įvykį, ar rytoj laukiantį įvykį. Šis įvykis ima rutuliotis (o mes po truputį išjunginėjame smegenis ir neriame į miego būseną). Kai pasiekiame pradžią hipnogoginės stadijos, vidinis ekranas staiga tampa itin ryškus ir ima atrodyti, jog viską matome savo tikromis akimis. Pradžioje, kol praktikuojantysis yra nepatyręs, šis vaizdas trunka vos akimirką, nes mes ne juokais nustembame, mėginame pažvelgti į pamatytą vaizdą tikromis biologinėmis akimis, todėl tuojau pat suaktyvėja smegenų veikla ir mes, nespėję panirti į hipnogoginę stadiją, - nubundame. Vidinis ekranas, pasireiškęs taip ryškiai vos keletą milisekundžių, - išnyksta. Tuomet mes vėl pradedame snausti ir vėl po truputį panyrame į hipnogoginę stadiją - ir vidinis ekranas vėl pasireiškia, taip ryškiai, kaip tikras mūsų akimis matomas vaizdas - ir vėl, tik kelias milisekundes.

Iš tiesų pradžioje išlaikyti vidinį ekraną kiek ilgiau yra itin sunku dėl daugybės faktorių, įpročių, mūsų natūralių refleksų. Pamatę neapsakomo ryškumo ir tikrumo vaizdą mes tuojau pat bandome jį tyrinėti, apčiuopti to vaizdo atskiras detales - taip įpratusios veikti mūsų biologinės akys, nes jos negali matyti visos aplinkos vienu metu.
Kai žvelgiame į kokį nors daiktą, juk nematome taip ryškiai visko, aplinkui - aplinka tarytum nublanksta o ryškus taškas tėra tas, į kurį mes sukoncentravę savo žvilgsnį (akies tinklainėje taip

veikia geltonoji dėmė - ryškiausią vaizdą sukurianti tinklainės dalis) Akys stengiasi susikoncentruoti į konkrečias detales ir ryškiai mato tik vieną tašką iš viso plataus vaizdo. Tačiau mūsų vidinis ekranas veikia visai ne tuo principu. Jis ryškiai mato viską ir vienu metu. Štai kodėl taip nustembame pirmą kartą sąmoningai pamatę savo vidinį ekraną - jis toks ryškus ir visose vietose, ne tik toje, į kurią mes sukoncentravę savo žvilgsnį. Todėl viską matome ir aprėpiame vienu metu ir mus visai nereikia fokusuoti žvilgsnio taip, kaip tai įpratusios daryti mūsų biologinės akys. Tačiau tai įsisavinti bus nelengva. Tik nuolatinių praktikų prieš miegą dėka per keletą savaičių ar mėnesių vidinį ekraną pavyks išlaikyti ilgiau. Vidinis ekranas laikysis kelias sekundes, vėliau galbūt net ir minutę, ir tik po daugelio savaičių man pavyko jį išlaikyti gerokai ilgesnį laiką. Tačiau pastangos nenuėjo veltui.

Iš tiesų vidinio ekrano išlaikymas susijęs ne tik su akių funkcija. Čia itin daug sužaidžia ir sugebėjimas išlikti sąmoningu. Vidinis ekranas - tarytum visiškai kitos sąmonės būsena. Pasinerdami į jį mes prarandame mums įprasto budraus loginio proto kontrolę. Tą akimirką mes prarandame dalį sąmoningumo ir atsiduriame ties absoliutaus miego riba. Dauguma žmonių užmigdami vidinio ekrano nė nepamato, nes jie tiesiog užmiega, netenka sąmoningumo ir po to nieko nebeprisimena. Išlaikyti vidinį ekraną pradžioje bus itin sunku, nes norėsis tos kontrolės, norėsis išlaikyti aštrų protą ir su visu loginiu analitiniu mąstymu patirti sąmoningo sapno malonumus - deja, vos tik pamėginsite logiškai analizuoti tai, ką matote, pabusite. Tai dar vienas sunkumas, su kuriuo teks susidoroti kelyje į aukštesnį sąmoningumą.  Pirmiausia, pasineriant į vidinį ekraną jūs tiesiogiai rizikuojate netekti sąmonės ir užmigti. Tai normalu, lygiai taip pat, kaip normalu užmigti taip ir nepasiekus meditacinės stadijos ar astralinės projekcijos. Viskas ateina su praktika. Ilgainiui sugebi pasinerti į vidinį ekraną ir išlaikyti sąmoningumą - tiesa, jis kiek kitoks, mažiau loginis, mažiau analitinis. Priešingai, negu dienos metu, čia nėra vidinio balso, kuris nuolat čerška, aiškina, galvoja, analizuoja, makaluojasi savo pačio iškeltose ir neišsprendžiamose problemose. Čia dominuoja absoliuti tyla ir vidinė ramybė, bei spontanija, kadangi absoliučiai neįsivaizduoji, kur tas vidinis ekranas tave nuves. Pradžioje... Tačiau greitai, išmokus bent kiek ilgiau nulaikyti vidinį ekraną neprarandant sąmoningumo atsiranda ir kontrolės jausmas. Pradedi pats keisti siužeto kryptį, keliauti kur esi panorėjęs, patirti, ką nori patirti ir galiausiai pradeda keisti net visą sapno scenarijų. Dienos metu mes tai vadiname absoliučia minčių kontrole. Nakties metu ją pasiekti kur kas sunkiau, kadangi nebėra pagrindinio loginio įrankio, kuriuo tokiais atvejais mes įpratę naudotis. Čia teks pasikliauti nuojauta, intuicija, savo pasąmonės kurybiškumu, kuris išties yra nuolat stebinantis ir neišsenkantis.
Apie tai nemažai rašė ir Kastaneda savo knygoje "the art of dreaming" arba "Sapnavimo menas".
Įvaldę vidinio ekrano kontrolę prieš pat užmiegant jūs atversite vartus į absoliučiai kontroliuojamą ir labai sąmoningą sapnų pasaulį. Šį sapną jūs galėsite valdyti kaip norėsite ir tam nereikės jokių sudėtingų miego technikų, meditacijų ir kitų nesąmonių. Iš šios stadijos astralinė projekcija tampa itin lengva patirti.

Tačiau konkretų pavyzdį, kaip patirti astralinę kelionę, naudojant būtent šią techniką, aš aprašysiu jau sekančiame įraše. Ši technika bus netgi lengvesnė, negu įprastos, ir daug įdomesnė :)