Iliuzija ar Tikrovė?

Akys staiga prasimerkė ir aš pabudau..
" kiek valandų??

"Viskas aišku - eilinį kartą sapnuoju... Varom!!!"

Kaip ir įprasta - išskečiu rankas į priekį, tarytum šokdamas stačia galva nuo lieptelio į vandenį, - neriu kiaurai namo sieną - šitą plytų ir gelžbetonio struktūrą. Pernėriau atrodo be vargo, bet.. kažkaip keistai... - ganėtinai skausmingai... tiesą sakant labai skausmingai !!!

"Kas čia buvo? Gal aš vis dėlto nesapnuoju?"
Ir ranką skauda.. "Ką???" - pažvelgiu į savo rankas ir nustėru - dešinysis dilbis kraujuoja, jis visas nubrozdintas.. "Aš tikrai nesapnuoju.." - pagalvoju sau. Juk ir žolė, kuria einu basomis, tokia šilta ir minkšta, ir kiemas toks tikras... - dailiai oranžine spalva jį nutvieskia pasakiška ryto saulė.
"Po galais, gal iš proto kraustausi? O ką kaimynai pagalvos, mane čia nuogą ir kraujuojantį kieme pamatę? Gal tai ne sapnas?" 

Nutariu dar kartą pranerti sieną ir patikrinti. Įsibėgėjęs neriu atgal į savo kambarį. Šį kartą be didesnių trukdžių. mhm.. visgi sapnuoju (ranka daugiau nebekraujuoja, skausmas praėjo).

-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Tai reali situacija, kurią patyriau prieš keletą dienų pradėjęs savo rytinę sąmoningų sapnų seriją.
Kaip galima pamatyti iš šios mano asmeninės patirties pilnai sąmoningame sapne - ne viskas visada aišku ir akivaizdu. Net ir sapne. Aiškumas tėra apgaulė, kurią sukuria itin tikroviška iliuzija. Kaip ir šis gyvenimas - viena beproto tikroviška virtuali realybė, taip ir sapnas - kartais ne ką mažiau įtikinantis.

Kitas pavyzdys...

Kartą su grupele artimų draugų leidom laiką prie upės, kuri turi gana stačius uolėtus šlaitus. Mes, susėdę ant tų uolėtų šlaitų linksmai klegenom ir kalbėjom apie niekus ir nerūpestingai mėgavomės vieni kitų draugija. Tačiau staiga mano akį patraukė kitapus upės kranto akivaizdžiai į šalį pasislinkęs milžiniškas uolėtas šlaitas, akimirksniu suformavęs naują upės vagą. Aš su nuostaba žvilgtelėjau į draugus, kurie, tarytum nieko nepastebėję toliau blevyzgavo tomis pačiomis temomis.. Pamatęs, kokie jie ramūs ir nereaguojantys pats akimirksniu nusiraminau ir vėl ramiai įsistebeilijau į dar labiau pagražėjusį kitapus esantį upės šlaitą... Tačiau po akimirkos tas uolienos šlaitas persistūmė į mūsų upės krantą, tarytum būčiau kokiame "tetrio" žaidime, kuriame kaladėlės stumdomos iš vienos vietos į kitą ir tikrovė konstruojama čia pat prieš mano akis..
"Viskas aišku..." - pamaniau sau.
-Chebra, mes sapnuojam, varom pasiskraidysim! - pasiūliau draugams.
Jie toliau ramiai klegeno, vienas kitas nesupratęs, ką pasakiau, žvilgtelėjo į mane, bet nieko nepasakė.. Jie akivaizdžiai nė nenutuokė.
- Ar girdit? Negi nematėt kaip tas luitas pasislinko link mūsų??? pažiūrėkit, čia net nebe upė, o kažkoks ežeras.. Mes sapnuojam !!! varom! ko čia sėdit?
Dabar jau visi pažvelgė į mane klausiančiomis akimis, kai kurie iš jų pradėjo juoktis, sakyti, kad nusišneku ir kad sėsčiau kartu su jais dar "pačilinti". Nekreipdamas į juos dėmesio pašokau ir ėmiau skristi per apylinkę, o už manęs palikti draugai toliau nesuprasdami sėdėjo ir sapnavo, kol visai prasmego nuolat judančių ir besitransformuojančių uolienų masyvuose.

Šis sapnas man asmeniškai turėjo ypatingą praktinę reikšmę fizinėje tikrovėje ir jis buvo susietas su konkrečiais žmonėmis, tačiau apie tai jau asmeninė informacija.

Norėjau pasakyti, jog jeigu nebūčiau labiau patyręs, mane tas tikroviškas sapno vaizdas bei draugų užtikrintumas būtų nugramzdinęs atgal į nesąmoningą sapnavimą. 

Daugelis žmonių sapnuodami turi sąlyginį sąmoningumą, tačiau ignoruoja šiuos akivaizdžius "realybės neatitikimus" remdamiesi ta pačia sena prielaida, jog "tai per daug tikra, kad būtų sapnas". Nes sapne iš tiesų viskas suvokiama kaip natūrali savaime suprantama realybė, net jei ji ir ženkliai neatitinka mums įprastos fizinės realybės. Su ta pačia prielaida, jog "visa tai tikra", mes kasdien gyvename realiame gyvenime ir net nedrįstame savęs paklausti "ar sapnuojame". Nes juk tai taip akivaizdu. Tačiau svarbu suprasti, kad akivaizdumas tėra tikroviškos iliuzijos sukurta apgaulė. Niekada šimtu procentų netikėkite tuo, ką matote ar girdite, išlaikykite vidinį kritiškumą ir sąmoningumą, kurio ne tik prireiks sapne susivokiant, bet jis bus neįkainojamas atsidūrus sudėtingose ir net ekstremaliose gyvenimo situacijose - kai pasimesit, atsidursit konfliktinėje/smurtinėje žaibiško mąstymo reikalaujančioje situacijoje.

Ypatingai svarbu vengti kitų žmonių nuomonių ir įtikinėjimų. Kitų žmonių (sapno personažų) tikrovės, jų nuomonės ir idėjos labai glemžiasi dėmesį ir bematant įtraukia sapnininką su visu jo sąmoningumu.
Aukščiau aprašytame sapne galėjau greitai prarasti sąmoningumą, jeigu būčiau pasidavęs ginčui su artimais nieko nenutuokiančiais draugais ir bandęs juos toliau įtikinėt, jog jie sapnuoja - būtų įsiplieskęs ginčas, bereikalingos emocijos ir aistros, kurios ypatingai siurbia dėmesį ir beregint pradangina sąmoningumą. Sapne tokios emocijos/aistros dar lengviau įžiebiamos negu fiziniame gyvenime! Kai kurie žmonės mėgina įtikinėti kitus sapno personažus tikėdami, jog šie staiga susivoks ir taps sąmoningi. Tačiau tokio įvykio tikimybė labai maža:

1)jūs pats turite būti labai pažengęs aukšto sąmoningumo individas (daugelis metų sapnų ir AP bei meditacijų praktikos, šaltas ir blaivus mąstymas), kitaip toks apsisapnavęs keliauninkas jus pačius gali nesunkiai nugramzdinti.
2)asmuo, kurį mėginate prabudinti, turėtų būti kūrį laiką prieš tai mokomas ir treniruojamas, jis turėtų būt iš anksto pasiruošęs, jog sapne jį gali mėginti pažadinti. Be to, tai turi būti taip pat aukšto sąmoningumo individas, astralinėse kelionėse šiokią tokią patirtį jau turintis žmogus.
3)labai svarbu, jog asmuo jaustų su jumis stiprų emocinį ryšį, tai turėtų būti jums artimas ir gerai pažįstamas žmogus - toks ryšys ypatingas ir sapne labai veiksmingas. Jums svetimas žmogus gali neturėti tokio stipraus poveikio sąmonei, kaip tas žmogus, su kuriuo turit ypatingą, artimą ryšį.

Kitaip sakant - neverta, nors pagunda paerzinti kitus sapno personažus didelė, ir nieko tokio išbandyti save tokiose situacijose, nes jos suteikia daug įdomios patirties, labai maža tikimybė, kad žmogus susivoks ir dar mažesnė tikimybė, jog kitą dieną nubudęs jis jus atsimins.
Man tai dar niekada nėra pavykę, žinoma, ne visada ir drįsdavau paklausti, "ar manęs netyčia nesapnavai vakar? pameni ką mudu veikėm?":)

Ir vis dėlto ankščiau dažnai užsipliurpdavau su kitais sapno personažais ir beregint pats nugrimzdavau į nebūtį. O tos kalbos juk tokios įdomios, tokios gilios ir emocingos. Visai kaip realiame gyvenime - taip užsipliurpi ir įsitrauki į pokalbį, kad aplinkos jau visai nepastebi, o kartais ir visai pasiduodi kito žmogaus nuomonei ir tikrovei.
Ypatingai svarbu vengti bet kokių emocingų-aistringų šnektų ir mauti kuo toliau nuo jų, nes jos vagia dėmesį, taigi ir energiją, kuri reikalinga sąmonei sapne išlaikyti. Tai yra vienas iš taip vadinamų "SAPNŲ BARJERŲ", apie kuriuos šnekėsiu kituose įrašuose. Sapnų barjerai kliudo toliau tęsti sąmoningą sapną ir stabdo keliauninką nuo subtilesnių, aukštesnio sąmoningumo reikalaujančių tikrovių. Nepatyręs sapnuotojas, vos susivokęs sapne, tuojau pat puola bendrauti ir kitaip santykiauti su pirmais sutiktais (ar greičiau savo susikurtais) sapno personažais ir tuojau pat netenka sąmonės. Tie sapnų personažai - savotiški "barjerai", kaipmat nutraukiantys nepatyrusio sapnuotojo kelionę.

Grįžtant prie klausimo "ar aš sapnuoju?" pats dar nepriėjau galutinio atsakymo, kas įvyksta pirmiau - višta ar kiaušinis. Viena vertus tam, kad atpažintum sapno tikrovę, jau iš anksto turi būti bent kažkiek sąmoningas ir pastabus, o pamatęs nelogiškus, fizinei tikrovei nebūdingus pokyčius juos identifikuoti ir galutinai "atsibusti". Kita vertus, patys "realybės neatitikimai", spontaniniai nelogiški matricos persitvarkymai, sufleruoja, kad mes esame sapne ir šitaip indukuoja mūsų sąmonės nubudimą miegant. Tačiau sunku pasakyti kuris iš šių svarbesnis.- gebėjimas pastebėti neatitikimus ar patys tikrovės neatitikimai.
Kai dienos metu atliekam stalkingo ir realybės patikrinimo (žvilgsnis į rankas ar klausimas "ar sapnuoju?") pratimus, mes ne tiek treniruojamės gebėjimą atskirti sapno tikrovę nuo realybės, kiek treniruojam patį sąmoningumą ir kritiškumą mus supančios tikrovės atžvilgiu. Pats faktas, jog tikrovė kažkokia netikroviška neturi tokios didelės reikšmės sapne, kiek sugebėjimas patapti pakankamai sąmoningu, kad tą netikroviškumą pastebėtume.

Juk sapnas savaime yra vienas, nuolat nelogiškai kintantis beprasmių faktų ir simbolių kratinys, ir vis tik didžioji dalis žmonių daugumos jų sapnuose ne nepastebi, nes pačiam sapne toliau veikia programa "čia tikrovė, todėl akivaizdu, kad nesapnuoju". Ir dabar, skaitydami šį įrašą jūs vis dar giliai įsitikinę, jog nesapnuojate.. O gal sapnuojate? Nebijokite kvescionuoti to, kas akivaizdu ir "savaime suprantama", nebijokite kritiškai žvelgti į nusistovėjusias tiesas ir dogmas - tai puikus būdas lavinti vaizduotę, generuoti idėjas ir mąstyti už visuomenės nustatytų rėmų.

Taigi, tikiuosi, kad po šio įrašo jūs:
1) kritiškiau žvelgsite į mus supančią "tikrovę"

2) mokysitės pastabumo kasdienėse situacijose

3) stengsitės mažiau veltis į ginčus ir kitų tiesas ir įrodinėjimus bei drąsiau remsitės savo vidiniu jausmu
4) vis labiau ir labiau auginsit sąmoningumą ir gebėjimą būti čia ir dabar, nes be jo, jokie sapno atpažinimai negalimi, nes...
 ...tikrovė tėra labai įtikinama iliuzija.