Ilgą laiką buvau įsitikinęs, jog būtent praktika ir technikos atves mane į reikiamą astralinių kelionių lygį, kuris po to laikysis savaime ir man daugiau nieko daryti nebereikės - įgūdžiai įsisavinti, belieka tik mėgautis iki tol atlikto darbo vaisiais ir toliau nebesirūpinti astralinėmis kelionėmis, nes nuo šio jos vyks savaime. Tačiau supratau, kad viskas yra ne visai taip.
Nors sapnai ir astralinės kelionės jau buvo tapusios mano kasdienybe - sąmoningai sapnuodavau ir astralu keliaudavau praktiškai kiekvieną naktį, ilgainiui viskas ėmė keistis. Mano sapnų kokybės palaipsniui krito, kaip ir pats sąmoningų sapnų dažnis. Galiausiai, prieš pusę metų, buvau pasiekęs tokią situaciją, kai nebesapnuodavau net kelias savaites iš eilės ir nebesupratau, kas vyksta. O pasirodžius atsitiktiniam sąmoningam sapnui, šis būdavo blankokas ir ilgai netrukdavo, be to, beveik nebeatsimindavau, ką apskritai sapnavau nakties metu. Savaime suprantama, mano sapnų dienoraštis liko dulkėti kažkur lentynoje ir man tai tiesą sakant nelabai rūpėjo. Ruošiausi egzaminams, atlikinėjau studijų praktikas, mėgavausi santykiais ir draugų kompanija. Apie savo Blog`ą apskritai buvau seniai pamiršęs - nebuvo nei laiko nei intereso.
Ir visgi, ilgainiui ėmiau ilgėtis sąmoningų sapnų ir astralinių kelionių - jos mane palaikydavo, jos suteikdavo daug naudingos informacijos, idėjų, be to, tai buvo neparastai įdomios ir jaudinančios patirtys, nesibaigianti ir neišsemiama naujų galimybių ir idėjų šalis, tobula treniruočių aikštelė, svajonių ir slapčiausių troškimų pildymo arena.
Taigi, nusprendžiau išsiaiškinti, kas nutiko ir vėl pradėjau skirti dėmesį sapnų pasauliui. Vėl ėmiau pildyti sapnų dienoraštį, pradėjau domėtis astralinėmis kelionėmis. Pokyčiai pasimatė iš karto, tačiau jie nebuvo žymūs - vienas kitas sąmoningas sapnas per savaitę, ryškumas ne itin pagerėjęs. Supratau, kad dėmesio visam tam skiriu per mažai. O ir nebuvo kaip. Šių metų Gegužės mėnesį prasidėjo atsiskaitymų ir egzaminų maratonas, kuris tęsėsi iki pat liepos. Sesija buvo neeilinė ir pareikalavo tiek jėgų ir dėmesio, kiek jau seniai niekam neteko skirti - trūko miego, puolė ligos, apie sapnus apskritai nebuvo kada pagalvoti. Tačiau galiausiai viskas sėkmingai baigėsi, su trenksmu atšvenčiau didžiulę pergalę ir nepaprastai sėkmingą sesiją. Ir.. mečiau viską į šalį - viską - Facebook`us, skype`us, radijas, muzikas, kompiuterius, telikus, bereikalingus santykius ir visus kitus reikalus - atsiribojau nuo pasaulio iš esmės, kadangi buvau siaubingai išsekęs - tiek fiziškai, tiek emociškai.
Išvykau pailsėti į sodybą - toli nuo miesto šurmulio, toli nuo žmonių, nuo reikalų ir problemų. Pasiėmiau tik keletą knygų, kurias jau labai seniai ketinau perskaityti. Tarp jų ne tik The Law of Attraction: The Basics of the Teachings of Abraham (parašyta Esther Hicks), bet ir mano labai mėgiamą ir jau ne kartą skaitytą Roberto Bruce Astral Dynamics (nors nepriimu visko, kas toje knygoje rašoma, ji padeda man "grįžti į kelią"). Dienas leidau absoliučioje tyloje ir ramybėje, karts nuo karto paklausydamas šamaniškų meditacinės muzikos įrašų, pasigrožėdamas lietumi ir plaukiančiais įvairiausių formų debesimis, kurie man tuo metu buvo įdomesni už bet kokias migrantų krizes, Ukrainos karus ir Afrikos skurdus. Skaičiau knygas, o tarpais tarp jų medituodavau ir gerdavau į save perskaitytą informaciją. Atėjus giedresnei nakčiai - pasinerdavau į nakties fotografiją - dalyką, kuris man suteikia daug džiaugsmo ir įkvėpimo.
iš asmeninio archyvo...
Pokyčiai buvo dramatiški - jau trečią naktį po išvykimo į sodybą mane užpuolė krūvos sąmoningų sapnų, ir per kelis jų išskridau toli toli virš jūrų ir marių o ryškumas buvo toks pasakiškas, kokio jau seniai neregėjau, vaizdinius papildė gilios sąmoningų sapnų prašalaičių įžvalgos, fraktalai ir kitos mistinės įžvalgos, piešiniai ir vaizdniai, kurių tokios gausos sapnuose seniai neregėjau. Apie įdomesnius atvejus tikiuosi nepamiršti ir pasidalinti sekančiuose įrašuose. Tačiau nenoriu nukrypti nuo esmės - sapnai sugrįžo, ir sugrįžo su dar didesne jėga ir laikėsi po to dar ilgai -tol, kol skyriau tam pakankamai dėmesio. Šiuo metu vėl sapnuoju kasnakt, tačiau vėl nebe taip gausiai, nes dėmesį pradėjo glemžtis neišvengiamai artėjantys mokslai ir kiti rugsėjo reikalai.
Tačiau šį kartą visiškai nebesijaudinu, nes šis nutolimas nuo mistinių patirčių man atnešė neįkainojamą suvokimą.
Visa esmė visai ne atliekamose technikose ir knygose/blog`uose, kuriuos skaitote. Visa esmė slypi jūsų dėmesyje ir kur jį skiriate dienos metu. Visa esmė slypi JUMYSE ir aplinkoje, kurioje jūs sukatės, žmonėse, su kuriais bendraujate ir informacijoje, kurią į save priimate dienos bėgyje. Visa tai didžiąja dalimi lemia jūsų nakties patirtis. Jūs galit išmanyt ir automatiškai taikyti pačias efektyviausias sąmoningų sapnų ir astralinių kelionių technikas, tačiau jeigu už tų technikų nėra reikiamo dėmesio, nuoširdumo ir valios, aukštesnės dimensijos jums liks užvertos arba atsivers daug rečiau ir vangiau, negu norėtumėte.
Visą laiką svarsčiau, ar yra įmanoma astralines keliones patirti "čia ir dabar", kada tik panorėjus, ir sapnuoti visą naktį, kiekvieną naktį, kiek tik nori ir maksimaliu ryškumu? Atsakymas į visus klausimus - TAIP TAIP ir dar kartą TAIP. Ir tai priklauso ne tiek nuo to, KIEK LAIKO jau tuo domitės ir užsiiminėjate, bet KIEK DĖMESIO ir pastangų tam skiriate dienos bėgyje.
Tibeto jogai, dienų dienas leisdami atitrūkę nuo pasaulio aušktai kalnuose tokias patirtis patiria nuolat, jie KADA NORI, daug kartų per dieną ir naktį keliauja po įvairius daugiadimensinius pasaulius, turi susikūrę milžiniškas tikroves, ištisas visatas "savo galvose", bendrauja su mistinėm būtybėm, yra nuolat apsupti gėrio, meilės, džiaugsmo ir nesibaigiančių nuotykių ir yra nuolat absoliučioje vienybėje su Šaltiniu (arba dievu - vadink kaip nori). Ir tai ne todėl, jog jiems "vienatvėje ėmė važiuoti stogas" ar kad kalnuose trūksta deguonies ir jie pradeda haliucinuoti (nors gal truputėlis ir to prisideda), o todėl, nes jų visas dėmesys yra skirtas TAM ir tik TAM ir niekam kitam, jie negalvoja apie meiles seiles, santykius, vaikus, ką kiti pasakys, kaip susimokėti už sąskaitas, atlikt namų darbus, uždirbt milijoną, nusipirkt tą ir aną, užlėkt pas gydytoją ir t.t. bla bla, jiems tai vienodai šviečia - medis, saulė, kalnų erelis, debesėlis ir tai, ką jie ką tik sapnavo yra jų vienintelė ir nepakartojama tikrovė, kuriai jie skiria dėmesį. Ir niekam kitam.
O kokia yra tavo tikrovė? Gerai pagalvok apie tai ir nuspręsk ar apskritai esi pasirengęs atsisakyti daugelio visų tų žemiško pasaulio vilionių, tam, kad galėtum įdomiau pasapnuoti? Pagalvok, kiek daug šis kelias iš tavęs pareikalaus, kai norėsi juo eiti. Ypatingai tai bus sunku suprasti jauniesiems šio blogo skaitytojams.
Taip, žinau, kad labai nemaža šio blogo skaitytojų dalis yra jaunėliai, paaugliai, tarp 12 ir 18 metų. Žinau, kaip sudėtinga eiti šiuo keliu būnant tokio amžiaus, Aš pats pradėjau būdamas 11-12 metų. Galvoje sukasi tik merginos, pamokos, blogi mokytojai ir užknisantys tėvai, draugai ir kaip kiečiau prieš juos pasirodyti. Norisi įspūdingų rezultatų ir GREITAI, o čia kažkokios patirtys, sapnai ir kitos pievos.
Šiaip įdomu paskaityti tokiom temom - nueini, pamėgini, ką ten pasakė:
Kažkas išėjo, kažkas neišėjo
"Ai, pieva".
O, parašė draugė į Fb -
Lekiu į kiemą :)
Ir tai visiškai natūralu. Ilgainiui bręstant ir užsipildant būtinosiomis patirtimis pradeda keistis viskas gyvenime - suvokimas, pomėgiai ir interesai ir.. patirtys. Viskas su laiku.
O tiems, kurie iš tiesų nusprendė eiti šiuo keliu, dalinuosi savo išmintim, kurią pats sukaupiau per bandymus ir klydimus. Labai daug svarbios informacijos jau paminėjau Kasdienės praktikos siekiant įvaldyti Astralines keliones. Tačiau tuo metu dar pilnai nesuvokiau, ant kiek visa tai yra svarbu ir dabar, su naujomis įžvalgomis ir patirtimis pateiksiu, ką reikia daryti ir kaip pajungti sąmonę astralinėmis kelionėms inicijuoti:
1)SKIRK DĖMESĮ kasdien - dėmesio kiekis (kiek laiko apie tai galvoji) tiesiogiai lemia, ar sapnuosi/keliausi ir kaip keliausi po kitas dimensijas. Daugeliu atveju vos viena ar dvi mintys dienos metu (trunkančios apie minutę), jau kartais iššaukia netikėtą, ryškų sąmoningą sapną nakties metu. O įsivaizduok, jeigu kasdien tokioms mintims skirtum bent pusvalandį? Valandą? 2 valandas??? Įvyktų ugnikalnio išsiveržimas.
"Neturiu tiek laiko?" O tu pažiūrėk kokius briedus ir taip dienos metu pragalvoji atlikdamas eilines užduotis, besiprausdamas po dušu ar važiuodamas automobiliu. "kas ką vakar pasakė, kaip duot atgal", "man jis patinka, ji man nepatinka", "noriu kad mane mylėtų", "pasaulis lėvas" ir t.t. Manai, kad šios mintys neturi įtakos tavo dienai? Rytojui? Tam, kas vyks po metų?
O dabar įsivaizduok, jeigu lipdamas į dušą galvotum "šiąnakt būtinai sapnuosiu" "turiu nuskrist į mėnulį, aplankyt savo angelą-guru", "turiu išmėgint tą naują skraidymo techniką, kurios nepavyko padaryti praeitą naktį", "blemba, geras sapnas tas buvo". Kuo daugiau tokių minčių, kuo daugiau dėmesio TAI tikrovei, tuo ryškesni ir gausesni sapnai nakties metu. Priklausomybė yra tiesioginė. Jau pirmomis naktimis patirsi milžiniškus pokyčius, net jeigu iki šiol GYVENIME nesi sapnavęs nė vieno sąmoningo sapno. TAI NEPAPRASTAI SVARBU, svarbiau net už tavo sapnų dienoraštį, kuris PRIVALO BŪTI PILDOMAS, tai jau ne kartą minėjau ir toliau nepaliausiu to kartojęs.
2) APRIBOK DĖMESĮ kitur - tai ne ką mažiau svarbu, kuo mažiau dėmesio skirsi visoms kitoms nesąmonėms, tuo mažiau jo ištaškysi, TUO KOKYBIŠKESNĖS ir gausesnės bus sapnų patirtys. Jokiu būdu nesakau, kad "nebedirbk, nebesimokyk, nebemylėk žmonos ir vaikų", o tiesiog jeigu tik yra kokia nors sritis, kuri nėkaip neprisideda prie tavo asmeninio augimo ir gerovės, nustok jai skirti dėmesį. Tai gali būti - žinių naujienos, "gossip" tipo žurnalai mergaitėms, visokios debiliškos laidos, relaybės šou, šokių dainos, "LIetuvos balsas", politikos, karai, marai, kriminalai ir kitos sąmonę ir kūną tiesiogiai žalojančios laidos ir informacijos, blevyzgos, bereikalingi pašnekesiai, darymas to, ko nenori ir nosies kišimas ten kur nereikia. Mes visi turim tam tikrus įpročius, dėmesio centrus, kurie mums yra absoliučiai nereikalingi ir jiems galim dėmesio neskirti. bet skiriam, ir nežinom kodėl - gal tam, kad nejausti to tuštumos ir nuobodumo jausmo ir noro nuolat būt "užimtam" neaišku kuo.
Taigi, štai ką gali padaryti jau šiandien:
a)Nebežiūrėk žinių naujienų, nebeskaityk delfi, 15min ir t.t. Nors tai ir vadinama "žiniomis", ten nei žinių nei naujienų nematyti nei iš tolo - tas pats per tą patį, tos pačios nesąmonės, kas ką užmušė, papjovė, kas kokią suknelę įsigijo, kas kiek pavogė ir t.t. ir panašiai. Jei yra labai svarbi žinia, kurios nenori pražiopsoti - būk ramus, tave supa šimtai žmonių, kurie tau apie tą svarbią naujieną praneš ankščiau ir išsamiau, negu pats spėsi perskaityti.
b)nebežiūrėk teliko išvis, niekada (nebent yra super laida ar dar kas, kas tau teikia daug džiaugsmo, ir ko negali praleisti ir yra super duper tau naudinga ir reikalinga)
c)NEBEKLAUSYK RADIJO, nei važiuodamas automobiliu nei bet kada kita kartą, IŠJUNK, važiuok su savo mintims, skirk dėmesį keliui . Pestieji ir kiti eismo dalyviai tau pasąmoningai padėkos.
d)Ribok facebook, youtube, muzikų, strapsnių video ir t.t. kitokią peržiūrą ir laiką, praleistą prie kompiuterio ir telefono. Elektromagnetinės bangos išblaško dėmesį, sujaukia smegenis, glušina ir kitaip taško tavo brangų laiką ir dėmesį, kurį gali skirti sau. Geriau skaityk knygą vietoje to (spausdintą o ne virtualią).
e)Venk bet kokio bėgimo nuo savęs ir savo minčių, net jei tai ir meditacinė muzika, stenkis ir jos klausyti kuo mažiau - mažink triukšmo kiekį savo gyvenime, nes bet kokia muzika ir garsas yra informacija ir ji tuojau pat traukia iš tavęs brangų dėmesį.
f)Žiūrėk ką valgai - šlamštas ir sunksu maistas apkrauna tavo kūną ir protą. Saikingiau ir atsakingiau maitindamasis pamatysi neįtikėtinus pokyčius. Vietoj kavų, arbatų, sulčių - gerk vandenį, primažink mėsos kiekį ir šiaip visokį riebų sunkų maistą. Daugiau žalio maisto.
g) Daryk tia, kas tave įkvepia, kas teikia tau džiaugsmo.
3)Toliau daryk visas praktikas, kurios aprašytos jau aukščiau minėtame įraše ir neužmiršk medituoti - kuo daugiau tuo geriau :)
Kuo labiau lendi į visą tai, tuo imi suprasti vis daugiau. Žmogus nėra nekintantis daiktas. Žmogus yra dinaminė sistema - vieną dieną jis linksmas, kitą dieną jis liūdnas, vieną dieną jis nugalėtojas, o kitą dieną jam viskas nesiseka, žemė, atrodo, slysta iš po kojų. Viena naktį tu super sapnuotojas ir astralinių kelionių guru, o kitą naktį miegi kaip kūdikis ir ryte nieko neatsimeni. Taip yra todėl, nes mūsų dienos labai įvairios, vieną dieną atrodo, skiriam dėmesio vienam, kitą dieną - kitam. Net ir tas tibetietis, 10 metų prabuvęs kalnuose ir absoliučiai įvaldęs astralines keliones, kita dieną nusileis nuo kalno į civilizaciją, didmiestį ir ilgainiui praranda savo daugelio metų įdirbtą lygį. Jį į savo žabangus čia įsupa miestas, žmonės, reklaminės iškabos, automobilių triukšmas, barai ir klubai, pusnuogės moterys, šeima, draugai ir t.t. visi čia ima jo dėmesį, visi reikalauja būti jo pripažinti, visi čia skuba nežinia kur ir daro nežinia ką, visi pikti ir susierzinę, savo problemose ir paistaluose traukia tave į savo ratą ir migdo tave šitame dienos sapne, tolindami nuo tikrojo pažinimo, kuris apsireiškia tyloje ir ramybėje. TU ESI TAS, SU KUO KONTAKTUOJI.
Aplinkui ir taip pilna blaškančių bereikalingos informacijos šaltinių...
Tačiau visos patirtys reikalingos ir tave kažko moko. Nesvarbu, kad nebesapnuoja tas į miestą sugrįžęs tibetietis (arba Šintoistų vienuolis nuotraukoje), 10
metų kalnų patirties iš jo jau niekas nebeatims, kitą kartą grįžęs į kalnus jis jau sekančią dieną vėl puls sapnuoti neįtikėtinus sapnus, nors prieš tai jam prireikė daugelio metų šiai sistemai įvaldyti, dabar ji jau su juo, jo neapleidžia, tarytum gera knyga, tik trumpam nusigula lentynoje, laukdama, kol meistras vėl ją paiims į savo rankas ir atvers. Nuo šiol aš nebebijau nebeskirti tam dėmesio, nebebijau nebesapnuoti, nieko tokio kuriam laikui išklysti iš kelio - žinios ir įdirbis liks su tavimi, tik jis kuriam laikui liausis reiškęsis ir kantriai lauks, kaip ta knyga lentynoje, kad ją vėl paiimtum į rankas.
Su šiom žiniom kartu raginu ir mums visiems, bendraminčiams burtis į bendruomenę - apsisupti panašiai mąstančiais žmonėm, mokytis vieniems iš kito ir kartu augti bei tobulėti. Nepamiršk, jog esi tas, su kuo bendrauji. Tad apsuk save panašiame kelyje esančiais žmonėmis, apsuk save teigiama informacija, diskutuok, dalinkis informaciją.
Labai džiugu sulaukti tokių nepaprastų komentarų kaip šie:
aurisltua2015 m. rugpjūčio 29 d. 18:31
Dekui,
Tau, Kad Kuri Tokius Irasus. Nes Kaip Ieskojau Tai Cia Tik Visa
Geriausia Informacija Apie Astralines Keliones Radau... Dekui :D
Ačiū,
kad sukūrėte šį blogą, esate vertas pagarbos už šiuos straipsnius. Tai
būtent tai, ko reikia pradedančiajam AP ir ne tik. Keista, kad komentarų
mažai, nors tokia naudinga info kaip ant lėkštutės.
Raginu nebijoti diskutuoti, komentuoti, klausti ir visaip kitaip eskaluoti šia informacija. Visa tai kurs naujus jūsų dėmesio tiltus astralinių kelionių linkme ir vis labiau skatins jus nakties metu sapnuoti keliauti į pasakų pasaulius. Bendraukime, kalbėkime ir dalinkimės, kurkime bendrą sąmonės centrą, nukreiptą tobulėjimo ir augimo kartu linkme, sapnuokime ir visokeriopai patirkime Visatą ir vis geriau pažinkime SAVE.
Ačiū, ir iki sekančio įrašo ;)
